Praėjusiuose straipsniuose apžvelgėme kokios buvo 1980-ųjų ir 1990-ųjų metų automobilių dizaino mados, kokios šalys ir gamintojai diktavo automobilių inžinerijos madas ir kam teko vytis konkurentus. Šiame straipsnyje panagrinėkime kokios automobilių dizaino mados vyravo 2000-aisiais metais.
2000-ieji metai prasidėjo su palengvėjimu – pasaulio pabaigos nebuvo, Y2K problema kompiuterių ir viso civilizuoto pasaulio taip pat nesunaikino, atrodė viskas vyksta pagal logišką žmonijos tobulėjimo planą. Tačiau netrukus pasirodė, kad dešimtmetis bus nenuspėjamas – tai laikas kai visi sužinojo apie tarptautinį terorizmą, kai JAV prezidentu tapo kaubojus ir pradėta taikyti laukinių vakarų politika tarptautinėje arenoje, o vieną didelę rytų valstybę pradėjo valdyti tikras politikos chuliganas.
Įvairūs tai buvo laikai, įvairūs jie buvo ir automobilių pramonėje. Šiuo laikotarpiu automobiliai tapo gerokai didesni, saugesni, varikliai didesnio tūrio ir dar galingesni, buvo pradėta integruoti IT sistemas ir mobiliųjų telefonų technologijas į automobilius. Ir nors išmaniosios technologijos dar nebuvo labai išmanios, tačiau automobiliai tapo gerokai sudėtingesnis inžinerijos kūrinys. Taigi, pažiūrėkime kokios automobilių dizaino mados vyravo 2000-aisiais metais.
Automobiliai tampa didesni
2000-aisiais saugumas daugiau nebuvo siejamas vien su Volvo, Saab ar Renault markėmis, dabar saugūs turėjo būti visi automobiliai. Dėl šios priežasties bei dėl keleto kitų, automobiliai pradėjo sparčiai didėti, ypač į aukštį – iki šiol šis matmuo nebuvo tinkamai išnaudotas. Dėl visomis kryptimis padidėjusių matmenų, automobilių salonai tapo gerokai erdvesni, kas buvo akcentuojama pasirodžius kiekvienai naujai modelio kartai. Natūralu, kad taip didėjant automobiliams, jie tampa vis panašesni į vienatūrius. Ši dizaino tendencija ypač pastebima hečbekų segmente, kurie tampa panašūs į mini vienatūrius – pavyzdžiui Volkswagen Golf Plus, Honda Civic, Citroën C4, Mercedes-Benz A klasė, Nissan Note ar Seat Leon.
Atsirado ir atvirkštinė tendencija – klasikiniams sedanams suteikti mažesniųjų kupė stilistiką. Pirmieji šioje srityje buvo Mercedes-Benz CLS ir Volkswagen Passat CC modeliai. Šie sportiški sedanai/hečbekai susilaukė fenomenalaus populiarumo ir greitai juos pradėjo gaminti ir kiti gamintojai. Berėmės durelės, platus žemas kėbulas ir į galą žemėjanti stogo linija suteikė sedanams kupė įvaizdį ir nors nesuteikė daugiau erdvės gale sėdintiems, bet juk ir klasikiniai sedanai nėra patys praktiškiausi automobiliai. Norite praktiško automobilio – pirkite visureigį.
„Dešimtmečio viduryje įsibėgėjo visą automobilių rinką pakeitusi tendencija – itin populiarūs tapo krosoveriai. Keista, tačiau iki to laiko vos keletas gamintojų gamino kompaktiškus miesto visureigius tokius kaip Toyota RAV4, Honda CR-V, Land Rover Freelander ar Suzuki Grand Vitara. Dabar juos pradėjo gaminti visi. Jų populiarumo priežastis paprasta – jie praktiški kaip hečbekai, talpūs kaip vienatūriai, ekonomiški kaip įprasti sedanai, o aukšta sėdėsena palengvina vairavimą ypač miesto sąlygomis. Žodžiu jie turėjo visus kitų kėbulo tipų privalumus, išskyrus išvaizdą. Tačiau šiame dešimtmetyje ir šis trūkumas buvo ištaisytas“ – sako atsiliepimų ir skelbimų svetainės Autoasas.lt vadovas Nerijus Paketūras.
Apvalumas evoliucionuoja į aštrias formas
2000-ųjų pradžioje vis dar vyravo apvalaino kėbulo automobilių dizaino stilius. Kai kurie gamintojai kaip kad Mercedes-Benz gerokai per ilgai užsižaidė su šia mada. Vokiečiai taip suapvalino visus savo modelius net ir didžiausią S klasės modelį, kad šie prarado turėtą šiai kompanijai būdingą solidumą. Tuo tarpu artimiausi konkurentai BMW, Audi kompanijos nuėjo visiškai kitokiu keliu ir susilaukė pripažinimo pirkėjų tarpe. Šis dešimtmetis kompanijai iš Štutgarto buvo neabejotinai pats prasčiausias.
Kiti greitai užčiuopė naujas dizaino tendencijas – automobiliai turėjo būti dinamiškesnių, skulptūriškesnių, stambesnių formų, dizaino detalės, kėbulo linijos, žibintų forma prarado tęstinumą, tapo labiau netikėti. Tarkim BMW kompanija, kuri buvo viena konservatyviausių 80-ais ir 90-ais metais, dabar pradėjo gaminti labai įdomaus ir net netikėto dizaino modelius – 5 serijos E60, 6 serijos E63, 7 serijos E65 ar Z4. Atkreipkite dėmesį į nevienalytės formos priekinius šių automobilių žibintus, skulptūriškas, solidžias formas ir iš konteksto išsiskiriančią bagažinės formą. Gal ne visi šio laikmečio BMW automobiliai buvo itin estetiški, tačiau jiems tikrai netrūko tiek agresyvumo, tiek ir solidumo. Šia tendencija labai sėkmingai pasinaudojo ir keletas kitų kompanijų tokių kaip Cadillac ar Lamborghini.
Dizaino aštrumo tendencijas savaip interpretavo Ford kompanija – antros kartos Ford Mondeo, pirmos kartos Ford Focus, Ford Ka automobilių dizainas buvo sukurtas iš įvairių tarpusavyje persikertančių apskritimų, parabolės ir elipsės linijų. Panašų stilių tik gerokai sėkmingiau įgyvendino Audi kompanija ikoniškame pirmos kartos TT modelyje. Net ir šiandien Audi TT gaminami naudojant tą pačią stilistiką – tai vienas iš nesenstančio dizaino pavyzdžių panašių į Porsche 911.
Kitos kompanijos puikiai suderino švelnias ir aštrias linijas, kas perspektyvoje pasirodė pati teisingiausia dizaino kryptis. Viena sėkmingiausiai tai atlikusių kompanijų buvo Lexus ir Infiniti. Lexus automobilių dizainas tobulai suderino švelnias ir aštrias linijas, santūrumą ir agresyvumą – pirkėjai galėjo rinktis tą požiūro kampą kuris jiems priimtiniausias. Puikūs Lexus GS, Lexus IS ir Lexus RX modeliai yra geriausi tokio stiliaus pavyzdžiai.
Savo valandos išlaukė ir Volvo kompanija, kurią 1999 metais nupirko Ford kompanija. Dabar stambių formų ir kiek kampuoti automobiliai tapo vėl madingi ir švedų kompanija puikiai prisiderino prie naujų tendencijų.
Nauji stiliaus eksperimentai
Būtent šiame dešimtmetyje pirmą kartą pastebime, kad gamintojai pradeda vertinti klasikinį automobilių dizainą ir pradeda sugrąžinti senuosius modelius naujoje formoje – rinkoje pasirodo Fiat 500, MINI, Volkswagen New Beetle, BMW Z8, Ford GT, Ford Mustang ir Ford Thunderbird automobiliai. Dizaino požiūriu visi jie labai skirtingi, tačiau turi ir bendrų bruožų – visi jie mėgdžioja savo protėvių stilistiką, pasižymi nemažu kiekiu chromo detalių ir retro stiliaus interjeru. Šis modernumo ir klasikos derinys pasirodė itin patrauklus ir kai kurie iš šių automobilių tapo tikri bestseleriai. Šiame kontekste Porsche kompanija atrodė kaip didžiausi laimėtojai, nes jiems nieko ir nereikėjo gražinti – jie visada gamino klasikinio dizaino 911 modelį. Dabar tapo aišku jog šio automobilio dizainas iš esmės nesikeis niekada.
Sportiškumas stilistikoje tampa nebe vien sportiškų automobilių išskirtinumas, o veikiau būtinybe. Jo išraiškos būna įvairios – kai kurios akivaizdžios, kitos subtilesnės. Viena iš įdomių detalių pabrėžiančių sportiškumą buvo galinių durų rankenėlių „paslėpimas“ galiniame statramstyje. Tokiu būdu keturduris automobilis atrodo kompaktiškesnis kaip, kad dviduris variantas. Tą itin gerai atliko Honda kompanija Civic modelyje. Pamatę šį automobilį gatvėje, pabandykite atskirti ar matote dvidurį ar keturdurį variantą.
Nauji apšvietimo sprendimai
Keista, tačiau tik šiame dešimtmetyje gamintojai atrado LED lempučių panaudojimą, nors pati technologija yra žinoma labai seniai ir jau buvo naudojama automobilių interjeruose. Pirmieji automobiliai panaudoję LED technologiją kelio apšvietimui buvo Audi A8, Audi R8 ir Lexus LS. Dėka ilgaamžiškumo ir kompaktiškumo, LED lempučių panaudojimas atvėrė dideles galimybes ir dizaino srityje. Dabar gabaritinės šviesos galėjo skleisti šviesą taškeliais taip suformuojant įvairių formų LED juosteles.
Pamenate Audi S6 (C6) modelį? Būtent LED juostelėmis buvo lengviausia atskirti šį galingą automobilį nuo įprastų Audi A6. Nuo šiol visi gamintojai pradėjo kurti savo firminį dienos šviesų pateikimą. Rodosi smulkmena, tačiau dabar iš už pusės kilometro galima atpažinti priešais jus atvažiuojančio automobilio markę. Štai taip buvo atrasta dar viena prekinio ženklo pateikimo koncepcija.
Posūkių žibintai veidrodėliuose – dar vienas paprastas, bet labai efektyvus atradimas. Visų pirma tai labai praktiškas patobulinimas, kadangi posūkio signalas veidrodėlyje gali būti matomas tais atvejais kuomet kiti yra nematomoje zonoje. Be to, tai atvėrė naujas galimybes dizaineriams. Tiesa, ne visi tas galimybes kūrybingai išnaudojo.
Dar vienas praktiškas atradimas – galinius žibintus įtaisyti ne horizontaliai, o vertikaliai ant galinių statramsčių, kad būtų geriau matomi iš paskos važiuojantiems vairuotojams.
Trumpam buvo žybtelėjusi dar viena viena įdomi mada – tai skaidrių galinių žibintų mada. Gal pamenate, tokie žibintai buvo vadinami „altezza“ vardu, kuris kilo nuo bene pirmojo tokius žibintus turėjusio Lexus IS/Altezza automobilio pavadinimo. Vėliau Toyota kompanija panašius žibintus įtaisė Lexus RX, Toyota Prius modeliuose, taip pat tokius turėjo Nissan Altima, Mazda 6, Mitsubishi Lancer ir Mitsubishi Pajero. Kaip matote visi automobiliai yra japoniški, o japonai kaip žinia 2000-aisiais nepasižymėjo labai geru skoniu.
Didybės manija
Viena nauja ir iki šių dienų populiari tendencija prasidėjo 2000-aisiais – tai siekis suteikti automobilio kėbului kuo daugiau galios išraiškos. Kadangi galia yra tiesiogiai proporcinga varikliui, turbinų dydžiui ir skaičiui, interkuleriui, laisvam dujų išmetimui ir plačioms padangoms, tai ir dizaino detalės buvo derinamos prie šių mechanizmų.
Tarkim, galima buvo sumontuoti kuo didesnes radiatoriaus groteles, kadangi jų funkcija yra aušinti „galingą“ variklį. Ko gero pirmieji įvaldė šią tendenciją Audi kompanija. Iš pradžių nedrąsiai – tradicinės radiatoriaus grotelės virš bamperio, kitos po juo papuoštos chromo apvadu, o vėliau ir gerokai drąsiau – tiesiog grotelės per visą automobilio priekį.
Dabar ši detalė visiškai nekrenta į akis, tačiau anuomet tai buvo labai stiprus dizaino akcentas ir kartu stiprus pareiškimas tapti lyderiu premium automobilių segmente. Panašiai savo trikampį išdidino ir Alfa-Romeo kompanija bei Peugeot savo „liūto šypseną“. Deja, šis efektingas dizaino elementas jau antras dešimtmetis nenustoja didėti, todėl šiais laikais galima pamatyti patetiško dydžio radiatoriaus groteles ant kai kurių bavariškų automobilių, bet šitai jūs gerai žinote.
Lexus irgi atrado vieną įdomią detalę – pradėjo akcentuoti paaukštintą variklio dangtį, ypač tai pastebima galinguose F serijos modeliuose ir kompanijos flagmane Lexus LS. Vėlgi šios detalės asociacija paprasta – aukštesnis variklio dangtis turi sutalpinti didesnį variklį ir tokiu būdu automobilis atrodo galingesnis bei solidesnis. Kaip tik su šia tendencija stipriai prasilenkė Mercedes-Benz ir Honda kompanijos. Abi kompanijos nugludino priekius savo flagmanams – S klasės W220 ir Honda Legend modeliams. Pastarojo modelio nesėkmė, deja užbaigė Honda Legend karjerą, bent jau Europos rinkoje.
Ko gero visi žinote BMW „M“, Audi „S“, „RS“, Mercedes-Benz „AMG“, Honda „Type-R“ ženklinimus? Žinoma, jie atsirado ne 2000-aisiais metais, o gerokai anksčiau. Tačiau būtent šiame dešimtmetyje jie buvo pradėti naudoti itin plačiai – šie ženkliukai buvo dedami įvairiausiose kėbulo vietose, jų nepagailėta ir salone. Be to, šios galingesnės automobilių versijos be ženkliukų įgavo ir tik joms būdingų dizaino bruožų, tokių kaip sidabrinės spalvos veidrodėliai Audi „S“ ir „RS“ modeliuose ar nedidelės grotelės priekinių sparnų šonuose BMW „M“ modeliuose.
Dar vienas šaunus sportiškumą pabrėžiantis elementas tapo privalomas šiame dešimtmetyje – tai išmetimo sistemos dizainas. Tai organiška ir realią funkciją turinti detalė, kartais priderinta prie konkretaus modelio. Tarkim, visi iš karto atpažįstame ikoniškus BMW M3 keturių centre įtaisytų apvalių vamzdžių išmetimo dizainus arba dviejų ovalo formos kampuose įtaisytų Audi RS4, Audi RS6 modelių dizainus arba keturių ovalo formos kampuose įtaisytų Mercedes-Benz AMG serijos išmetimo vamzdžių dizainus. Būtent pagal išmetimo vamzdžius lengviausia atpažinti tikrus šių galingų serijų modelius.
Dizaino akademijos dvejetukininkai
Kiekvienoje klasėje surasime pirmūnų ir tų kurie sėdi galiniame suole svajodami. Dailės klasėje 2000-aisiais metais tokie svajokliai buvo britai. Šie jau trečias dešimtmetis vystė tą pačią automobilių dizaino temą, kurią galima pavadinti „prisiminkime 60-uosius“. Žinoma, geri buvo 1960-ieji britams tiek automobilių, tiek muzikos ir kultūros srityse, bet juk reikia judėti į priekį. Tai buvo dešimtmetis kai užgeso TVR ir Rover kompanijos, o kitos sunkiai bet pagaliau pajudėjo tik 2000-ųjų antroje pusėje kuomet pristatė techniškai ir stilistiškai modernius modelius. Tokie buvo Jaguar XF, Jaguar XK, Rolls-Royce Phantom ar Bentley Continental GT modeliai.
Amerikiečiai jau prieš dešimtmetį prarado kažkada turėtas lyderio pozicijas automobilių pramonėje. 2000-aisiais metais jiems sekėsi nekaip – jie nesukūrė nei kažko išskirtinio, nei patikimo ar ekonomiško. Tai dešimtmetis kai nustojo egzistuoti Plymouth, Oldsmobile, Pontiac, Hummer, Saturn ir Mercury prekės ženklai. Kuro kainų kilimas ir toliau nesiderino su neitin ekonomiškais JAV gamintojų automobiliais, o 2008 metais įsisukusi finansinė krizė galutinai prispaudė kone visus šios šalies gamintojus, kuriuos teko gelbėti JAV vyriausybei. Šių priežasčių pasekmė buvo liūdna – subyrėjo kadaise legendinio „motorų“ miesto Detroito ekonomika, o amerikietiškų automobilių perspektyva atrodė labai liūdnai.
Visgi labiausiai nuviliantys buvo Japonai. Po nepaprastai sėkmingų dviejų dešimtmečių jiems sunkiai sekėsi patraukti dėmesį. Negalima sakyti, kad nebandė, tačiau jiems tikrai nepavyko diktuoti madų. Geriausiu atveju jiems pasisekdavo prie jų prisitaikyti.
Tarkim Honda kompanijai pasisekė su vienais modeliais (Civic, Jazz, CR-V), tačiau labai nepavyko su kitais (HR-V, Legend). Didžiausias pasaulyje vidaus degimo variklių gamintojas prarado savo automobilių dizaino vientisumą ir bendrą stilistiką, kurią turėjo anksčiau. Subaru, Mitsubishi kompanijos gamino visiškai blankius automobilius, nors gamino didelio pasisekimo sulaukusius krosoverius ir visais ratais varomus sedanus.
Kiek geriau sekėsi Nissan/Infiniti kompanijai su griežtų formų geometrinėmis formomis. Kompanija išleido keletą itin įsimintino dizaino automobilių tokių kaip Nissan 350Z, Nissan Murano, Nissan GT-R, Infiniti FX ar Infiniti G35. Tačiau jų naudojamas dizaino stilius jau buvo kiek atgyvenęs.
Toyota gamino stilistiškai neišsiskiriančius automobilius, tačiau jiems tai nepakenkė. Jų sėkmės formulė panašiai kaip ir Volkswagen kompanijos buvo gaminti paprastus, visiems įtinkančius ir svarbiausia patikimus automobilius. Šis receptas pasirodė itin paklausus – abi kompanijos stipriai išaugo, o Toyota tapo didžiausiu automobilių gamintoju pasaulyje.
TOP 10
Dabar prisiminkime, kokie dešimt automobilių buvo patys ikoniškiausi ar padarę didžiausią įtaką automobilizmo istorijoje 2000-aisiais metais. Nerijaus Paketūro nuomone šie automobiliai paliko ryškiausią pėdsaką nenuspėjamame dešimtmetyje:
Bugatti Veyron – už vidaus degimo variklio karjeros viršūnę
BMW M3 – už tobulą sportišką automobilį
Audi RS6 – už 10 cilindrų šeimyniniame universale
Fiat 500 – už legendinį legendos sugražinimą
Ford Mustang – už „musclecarų“ mados sugražinimą
Nissan GT-R – už vienintelį japoną aukščiausioje lygoje
Toyota Prius – už ekologiškumo kultūros atvedimą į automobilių pramonę
Rolls-Royce Phantom – už modernų požiūrį į anglišką klasiką
Nissan Qashqai – už tai, kad žodžiai „Qashqai“ ir „krosoveris“ tapo sinonimais
Volvo S80/V70 – už tai, kad skandinaviška mada tapo populiari ne tik butų interjeruose
Jeigu patiko skaityti apie 2000-ųjų metų automobilių dizaino madas, siūlome paskaityti ir apie 80-ųjų bei 90-ųjų metų automobilių madas.
