Įspūdingas elnių „tuoktuves“ stebintis Donatas: nuo kūrinijos grožio kvapą gniaužia - Kas vyksta Kaune

Įspūdingas elnių „tuoktuves“ stebintis Donatas: nuo kūrinijos grožio kvapą gniaužia

Elnių riaumojimas./ D. Pranckevičiaus nuotr.

Kartą per metus miškuose dėmesį prikausto elnių riaumojimas arba baubimas, skelbiantis elnių „tuoktuvių“ metą. Įspūdingas reginys į miškus atvilioja naktį šaltyje, tyloje ir nejudant būti pasiryžusius smalsuolius, laukiančius, kada gi iš tankmės išlįs miškų karaliai. Vienas tokių stebėtojų – Kaune gyvenantis Donatas Pranckevičius, sakantis, kad elnių baubimas jam primena drakonų kriokimą, o gamtos didybė atima žadą.

Apie elnių „tuoktuves“ kalbamės su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docente dr. Valda Gudynaite-Franckevičiene ir Kaune gyvenančiu multimedijų specialistu Donatu Pranckevičiumi.

Medžiodavo kilmingieji

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė dr. Valda Gudynaitė-Franckevičienė sakė, kad Lietuvos fauna susiformavo gana neseniai, prieš 13-15 tūkst. metų. Pirmieji gyventojai buvo avijaučiai, mamutai, šiaurės elniai. Keičiantis klimatui pirmieji Lietuvos žinduoliai išnyko ar pasitraukė į šiaurę ir užleido vietą briedžiams, tauriesiems elniams, barsukams, šernams, lapėms ir t. t.

„Taurusis elnias visad buvo geidžiamas medžioklės trofėjus ir pats pavadinimas mums nurodo, kad anksčiau jį medžiojo tik kilmingi asmenys, didikai, valdovo dvaro aplinka. Tiek kultūrinės, tiek istorinės priežastys nulėmė praktiškai visišką populiacijos sunykimą. XIX-XX amžiuje jie buvo reaklimatizuoti. Manoma, kad prie tauriųjų elnių populiacijos atkūrimo stipriai prisidėjo ir grafas D. Naryškinas, aistringas medžiotojas, savo dvare auginęs tauriuosius elnius, kurie paleisti ar ištrūkę į laisvę suformavo natūralias populiacijas“, – pasakojo doc. dr. V. Gudynaitė-Franckevičienė.

Taurieji elniai rugsėjį./ D. Pranckevičiaus nuotr.

Pikas – rugsėjį

Pagal 2022 m. medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis, Lietuvoje gyvena apie 77 tūkst. 300 tauriųjų elnių. Palyginus su pernai metais, šis skaičius padidėjo daugiau nei 8 tūkst. Gausesne tauriųjų elnių populiacija pasižymi Šiaurės ir Vidurio Lietuva.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė dr. V. Gudynaitė-Franckevičienė pažymėjo, kad elnių ruja prasideda rugpjūčio antroje pusėje ir tęsiasi iki spalio, o kartais ir lapkričio mėnesio. Rugsėjį riaumojimas yra pats intensyviausias. Tauriųjų elnių rujos pradžia, pabaiga ir intensyvumas priklauso nuo klimato sąlygų, patinų amžiaus.

„Jeigu rugsėjį staiga stipriai atšyla, elnių aistros kiek nurimsta. Rugsėjis – metas, kai riaumodami save pristato stipriausi, pajėgiausi ir produktyviausi patinai, o jauni elniai riaumoja dar ir spalį“, – pažymėjo docentė.

Didžiausia tikimybė išgirsti riaumojantį elnią yra ankstyvas rytas, vėlyvas vakaras, taip pat naktis. Elniams patinka šviesios naktys, ramus oras be vėjo, kylantis rūkas.

„Nei briedžių, nei stirnų tuoktuvės neprilygsta tauriųjų elnių sukuriamiems „renginiams“, nes minėti žvėrys labiau steni, mekena, bet ne riaumoja“, – pažymėjo pašnekovė.

Elnių sambūris./ D. Pranckevičiaus nuotr.

Renka haremą

Tuoktuvių metu patinai bando prisivilioti pateles ir su jomis susiporuoti. Anot docentės, patelės poruojasi tik su stipriausiu, garsiausiai riaumojančiu, įspūdingiausius ragus turinčiu elniu, o vidutinybės joms neįdomios.

„Rujos metu patinas sudaro haremą, nors prieš tai laikosi su kitais patinais. Tauriojo elnio haremą įprastai sudaro 6-8 patelės, tačiau jų gali būti ir daugiau. Įprastai patinas rujos pradžioje pasižymi savo teritoriją ir kiti elniai, ypač jaunesni, nebepretenduoja į jo teritorijas. Susitikus dviem patinams su haremais, stipresnis patinas gali pervilioti pateles pas save. Būna, kad patinai, bedemonstruodami savo jėgą, susiremia ragais ir kaunasi. Trumpai tariant, šiuo metu sprendžiamas klausimas, kiek palikuonių turės patinas“, – aiškino V. Gudynaitė-Franckevičienė.

Taurusis elnias yra itin atsargus gyvūnas, vengiantis žmonių ir budrumą prarandantis tik retais atvejais, pvz., pilnai suformavus haremą. Visgi, rujos metu elniai daugiau migruoja, tad gali išbėgti ir į kelią.

„Įprastai miške žmonės lankosi dienos metu, kai taurieji elniai ilsisi, vėsinasi po „darbingos“ nakties, todėl susitikimo tikimybė menka“, – pridūrė docentė.

Elnius galima bandyti prisikviesti imituojant elnio baubimą tam skirtų „vilioklių”, ragų pagalba ir net galima tikėtis išgirsti elnio atsakymą. Beje, Lietuvoje ir Europoje vyksta elnių kvieslių čempionatai./ D. Pranckevičiaus nuotr.

Svarbu pasiruošti

Kaune gyvenantis Donatas Pranckevičius pasakojo, kad stebėti elnių riaumojimą prieš ketverius metus jam pasiūlė bičiulis. Pirmais metais jis mokėsi pažinti gamtą: gyvūnus, oro sąlygas, kaip tyliai vaikščioti ir, deja, elnių neišvydo, tik girdėjo. „Pasirodo, net ką tik išskalbti drabužiai turi kvapą ir gyvūnai greit dingsta“, – replikavo vyras.

Netrukus Donatas pramoko būti gamtoje, sekti ritmus, prisitaikyti prie miško svečio statuso ir ėmė važinėti po įvairius šalies miškus, įgudo stebėti elnius vienas.

Šiomis dienomis Donatas tauriuosius elnius stebi Punios šile (Alytaus r.), taip pat Kauno rajone. Vyksta po darbo, miške atsiranda maždaug apie 24 val. Tuomet ruošia įrangą, pakrauna fotoaparatą, paima kameras, apsirengia kamufliažinį kostiumą ir nuo galvos iki kojų tampa „vaikščiojančiu krūmu“. Stebėjimo vietoje vyras atsiranda apie 2 val. nakties. Kiek numinga, stengiasi iki pat aušros nejudėti, kad nenubaidytų elnių. Maždaug apie 5-6 val. ima švisti, brėkšti ir prasideda didysis stebėjimas.

Vykstantiems stebėti elnių docentė patarė pasirūpinti šilta, gamtos spalvų apranga, tinkama avalyne bei turėti kantrybės. Reikia netriukšmauti, nerėkauti, nesinaudoti žibintuvėliu ir kitais šviesos šaltiniais. Raginama padėti telefoną į šalį ir mėgautis akimirka.

Rujos metu elniai žymi teritoriją: nulaužo medžių ir krūmų šakas, iškapsto duobutes, ištrypia takus./ D. Pranckevičiaus nuotr.

Kaip drakonų šalyje

„Pikas prasideda nuo 5 val. ryto. Matau, kaip elniai kovoja dėl patelių, bėgioja aplinkui su savo haremais. Kai pirmąkart išgirdau elnių riaumojimą, atrodė, kad tai drakonų kriokimas, balsai varijavo keliais tonais, buvo keista. Pasijutau, kaip drakonų šalyje iš pasakos“, – šypsodamasis kalbėjo Donatas. Daugiausiai šįmet vienoje vietoje jis matė dešimties elnių būrį.

„Atsiguli ir girdi kaip aplink tave bėgioja, kriokia, tad užsimerki kad nesidairytum ir neišgąsdintum, bandai nusnausti, sulaukti šviesos. Šįmet radau gerą stebėjimo vietą – susiaurėjimą prie upelio, kur elniai vis prabėga. Arčiausiai elniai prabėgo 5 metrai nuo manęs, visi kriokdami, net žemė dundėjo, o dar tie išraiškingi ragai. Buvo įspūdinga!“, – patirtimi džiaugėsi kaunietis.

Kita pašnekovė elnių stebėjimui irgi rekomendavo rinktis ankstų rytą.

„Man romantiškiausias metas elnių stebėjimui yra rytas, kai gali matyti krentantį rūką, kylančią saulę ir išgirsti elnius. (…) Elnio baubimo su niekuo kitu sumaišyti ir palyginti neįmanoma. Nesu sutikusi žmogaus, kuriam elnių „tuoktuvės“ nebūtų palikusios įspūdžio. Linkiu bent kartą visiems tai išgirsti ir pamatyti“, – sakė doc. dr. V. Gudynaitė-Franckevičienė.

Ragai./ D. Pranckevičiaus nuotr.

Patirti kūrinijos grožį

Kaune gyvenantis Donatas atviravo vykstantis į miškus ne tik dėl auksinio kadro, bet ir pabūti gamtoje, patirti gamtos grožį bei didybę.

„Gamtoje atsiskleidžia Dievo kūrinijos grožis, čia taip gera pailsėti nuo miesto. Naktį pelėdos ūkia, šernai uosto, judesys nesustoja!“, – dalinosi Donatas.

Vykstančių stebėti elnių riaumojimo kaunietis prašo miške elgtis atsakingai, ypač šiuo metu: vykti be muzikos, laikytis tylos, ramybės, nesibrauti per daug arti gyvūnų.

„Liūdina, kad elnių riaumojimo stebėjimas kažkada baigsis, nes kertami miškai, gyvūnai turi ieškoti naujų namų…“, – liūdnai atsiduso D. Pranckevičius.

Atsižvelgdamas į gyvūnų gerovę, keliaudamas stebėti elnių Donatas palieka automobilį toliau ir į mišką tylomis pėdina 5 kilometrus pėsčiomis.

Ankstyvas rytas./ D. Pranckevičiaus nuotr.

Kur stebėti Kaune

Docentė pažymėjo, kad Kauno regione nėra itin specifinių vietų, kur reikėtų vykti, kad išvystume ar išgirstume elnią, nes jų gausa mūsų apskrityje yra didelė. Stebėjimui tinkami Vilkijos, Sitkūnų, Babtų, Karalgirio miškai. Gausi elnių populiacija gyvena Kėdainių, Jonavos miškuose, taip pat Punios šile (Alytaus apskr.).

Rugsėjo mėnesį elnių riaumojimo pasiklausyti kvietė Prienų, Jurbarko, Anykščių reg. VĮ Valstybinės miškų urėdijos padaliniai. Taip pat yra privačių gidų ir įmonių, kurios organizuoja tokias ekskursijas.

„Jeigu turite pažįstamų medžiotojų ar miškininkų, neabejoju, kad jie sutiks jus palydėti į tokį neeilinį gamtos renginį“, – sakė V. Gudynaitė-Franckevičienė.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA