Dujų ir elektros kainos kitais metais galėtų didėti 80 proc. – Kas vyksta Kaune

Dujų ir elektros kainos kitais metais galėtų didėti 80 proc.

BNS / Roma Pakėnienė 2022/09/20 12:33
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Vyriausybė preliminariai skaičiuoja, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc. – nuo sausio ir nuo liepos, o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė. Tam 2023 metų biudžete planuojama skirti apie 1,3 mlrd. eurų.

Tai rašoma prezidento Gitano Nausėdos rašte, išsiųstame kai kuriems Seimo nariams. Rašte, kurį matė BNS, surašyti siūlymai, kaip spręsti energetikos kainų krizę.

„Gyventojams Vyriausybė preliminariai planuoja apie 1,3 mlrd. eurų (1,9 proc. BVP) subsidijų elektrai ir dujoms, leidžiant kainoms augti du kartus po 40 proc. (nuo sausio ir nuo liepos), likusį skirtumą iki rinkos kainų kompensuojant. Jeigu būtų elektros kaina po subsidijų buitiniams vartotojams ties 24 centais užfiksuota („užšaldyta“) pirmajam pusmečiui – papildomai kainuotų 0,4 proc. BVP (300 mln. eurų) ir iš viso – 2,3 proc. BVP. Tai yra reikalinga ir pasiekiama parama iš valstybės gyventojams šioje energetinėje krizėje“, – rašoma rašte.

Vyriausybės atstovai kol kas nekomentuoja, kokios bus kompensacijos gyventojams nuo sausio. Tiek premjerė Ingrida Šimonytė, tiek finansų ir energetikos ministrai kartoja, kad jos paaiškės parengus 2023 metų biudžeto projektą. Jį Vyriausybė planuoja pateikti kiek anksčiau nei įprastai – spalio pirmąjį dešimtadienį.

Nuo šių metų liepos valdžios mokamos kompensacijos už dujas ir elektrą taip pat buvo paskaičiuotos taip, kad vartotojai mokėtų iki 40 proc. daugiau. Už elektros kilovatvalandę dabar mokama iki 9 centų, o už kubą dujų – iki 54 centų kompensacijos.

Prezidento atstovai ne kartą yra sakę, kad Vyriausybė elektros kainas buitiniams vartotojams iki kitų metų liepos turėtų įšaldyti ties 24 centų riba, kitaip ji nuo sausio jiems pabrangs 40 proc., o per visus metus – 80 procentų.

Tačiau, pasak Prezidentūros, I. Šimonytės prezidentui pristatytuose pirminiuose pasiūlymuose numatyta didesnė nei 24 centų kainos riba.

Be didesnių kompensacijų už elektrą ir dujas, prezidentas, kaip ir anksčiau, siūlo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti ne mažiau kaip 100 eurų iki 640 eurų, vaiko pinigus – ne mažiau kaip 10 eurų iki 90 eurų, taip pat didinti šalpos bazinę pensiją, tikslinių kompensacijų bazę, valstybės remiamas pajamas, tęsti pensijų indeksavimą, įskaitant papildomą, didinti MMA pagal tarp socialinių partnerių suderėtą formulę.

Verslui ir gyventojams prezidentas siūlo skirti iš viso 4,5 proc. BVP vertės paramos paketą, kartu išlaikant apie 6-7 proc. BVP bendrą fiskalinį deficitą.

Verslui, pasak G. Nausėdos, reikėtų skirti bent 2,3 proc. BVP, iš jų apie 1,3 proc. – paskolų ir kitų finansinių instrumentų forma perskolinant Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paskolos dalies lėšas, o dar 1 proc. – taikant kitas priemones, pavyzdžiui, mokesčių atidėjimą, subsidijas mažoms įmonėms ir individualiai dirbantiems, ypač daug energijos naudojančioms ir paveiktoms įmonėms – metalo perdirbimo, maisto gamybos, medžio apdirbimo bei kitoms, darbo užmokesčio subsidijas už prastovas įmonėms, negalinčioms tęsti veiklos.

Prezidentas, be to, siūlo teikti paramą, ypač negrąžintiną, įmonėms dėl energetikos krizės, o didesnėms įmonėms – įsitikinus, kad jos dalyvauja energijos konversijos programose.

Tarp siūlomų vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemonių siūloma tobulinti pelno apmokestinimą, atverti kelius pažangioms savivaldybių investicijoms, užbaigti nacionalinio plėtros banko projektą, o energetikos sektoriuje – ne tik iki 2025 metų pasiekti 1,2 GW galios vėjo ir 1 GW galios saulės elektrinių tinklą, bet ir dabar, o ne po 10 metų pradėti diskusijas dėl galimybės įrengti žaliojo vandenilio, mažos galios branduolinius ar kitus energijos gamybos šaltinius.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA