Šildymo kaina Kaune kils neišvengiamai: kalbėta apie pigią šilumą, o dabar ja prekiaujama biržoje – Kas vyksta Kaune

Šildymo kaina Kaune kils neišvengiamai: kalbėta apie pigią šilumą, o dabar ja prekiaujama biržoje

delfi.lt / Nerijus Povilaitis 2022/09/19 09:38
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Dėl karo Ukrainoje ėmus sparčiai kilti biokuro ir gamtinių dujų kainoms, Lietuvoje su nerimu laukiama šildymo sezono pradžios. Prognozuojama, jog Kaune centralizuotas šildymas kainuos bene mažiausiai Lietuvoje, tačiau sąskaitos kauniečių tikrai nenudžiugins: panašu, jog šildymas antrajame šalies mieste gali pabrangti bent 30 proc. Tiesa, Kaune yra galimybė šį kainų šuolį sumažinti, jeigu deginant atliekas gaunamą šilumą už savikainą miestui parduotų valstybės kontroliuojamos bendrovės „Ignitis“ valdoma Kauno kogeneracinė jėgainė.

Šildymo kaina Kaune kils neišvengiamai

Šildymo kainos Kaune kiekvieną rudenį tampa gana dažna pokalbių tema. Ypač šiuo metu, kai prasidėjus karui Ukrainoje ženkliai pakilo net tik gamtinių dujų, bet ir biokuro kainos.

Biokuras svarbus tuo, nes būtent jis didžiąją dalimi naudojamas Kauno šildymui. Tik šalčiausiu žiemos periodu, kai nepakanka biokuru kūrenamų katilinių galios, šildymui naudojamos dujos.

Jeigu dujų kainas dirbtinai pakėlė Europą sušaldyti grasinantis ir dujų tiekimo nutraukimu Vakarus šantažuojantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, biokuro kainų kilimą taip pat nulėmė jo pradėtas karas. Iki invazijos į Ukrainą nemaža dalis biokuro ir žaliavinės medienos į Lietuvą keliaudavo iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Dėl savaime suprantamų priežasčių importas iš šių valstybių nutrūko.

„Dėl geopolitinės situacijos neapibrėžtumo energetikos sektorius, taip pat ir šilumos kainos, šiuo metu yra beveik neprognozuojamas. Galutinė šilumos kaina labiausiai susijusi su jos gamybai naudojamų energijos išteklių kaina, nes apie 70 – 80 proc. jos sudaro kuro dedamoji. Lyginant pastarąjį laikotarpį vyravusią biokuro kainą su praėjusių metų laikotarpiu, tarptautinėje energijos išteklių biržoje „Baltpool“, sudarant ilgalaikius pirkimo sandorius šildymo sezonui, biokuro kaina buvo padidėjusi maždaug 45 proc.

Vis tik prognozuotina, kad „Kauno energijos“ centralizuotai tiekiamos miesto šilumos kaina bus viena mažiausių Lietuvoje, nes šaltuoju metų laiku net apie 90 proc. visos šilumai pagaminti reikalingos energijos bendrovė išgauna iš biokuro. O jis, nors ir brangsta, yra daug pigesnis nei dujos ar elektra“, – portalui Delfi komentavo Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Kauno energija“ komunikacijos ir marketingo skyriaus vadovas Šarūnas Bulota.

Šarūnas Bulota / Organizacijos nuotr.

Degina šiukšles, bet šilumos pusvelčiui neparduoda

Šiuo metu pasigirsta svarstymų, jog Kaunas turi unikalią galimybę išvengti artėjančio šilumos kainų šuolio, nes miesto pakraštyje veikia nemažą šilumos kiekį kaip šalutinį produktą generuojantis atliekų deginimo kompleksas – Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ).

Juo labiau, kad planuojant KKJ statybas, visuomenei buvo aiškinama, kad šiukšlių deginimas aplinkai įtakos neturės, o iš to laimės visi miesto gyventojai – bus aprūpinami pigia šiluma.

Deja, tai neįvyko. Nors aistros dėl gresiančios taršos senokai nurimo, šalia gyvenantys žmonės įsitikino, kad sumontuoti filtrai veikia efektyviai, deginant atliekas kaip šalutinis produktas gaunama šiluma miestui nėra tiekiama pusvelčiui.

Valstybės kontroliuojamos bendrovės „Ignitis“ valdoma KKJ išgaunamą šilumą pardavinėja biržos kainomis, konkuruoja su kitais šilumos gamintojais.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius portalui Delfi sakė, kad atliekų deginimo kompleksą valdantis „Ignitis” taip pat siekia uždirbti, be to, nėra teisinio reguliavimo, įpareigojančio iš atliekų deginimo gaunamą šilumą parduoti už tam tikrą kainą.

V. Lukoševičiaus vertinimu, esant dabartinei situacijai, faktas, jog Kauno pakraštyje veikia nemažus šilumos kiekius generuojanti atliekų deginimo jėgainė, didelės įtakos šilumos kainoms neturės.

Kauno kogeneracinė jėgainė / „Kas vyksta Kaune“ nuotr.

Šilumos gamintojai žiemą bandys finansiškai atsigriebti

„Ignitis“ irgi yra pelno siekianti bendrovė, ji taip pat, kaip ir kiti stengiasi uždirbti, o tam reikia gaminti šilumą. Vasarą, kai konkurencija didelė, jie šilumą parduoda pigiau, o žiemą, kai visi turi galimybę parduoti savo šilumą, visi stengsis uždirbti.

Juo labiau, dauguma nepriklausomų šilumos gamintojų Kaune teigė patyrę daug nuostolių, kuriuos reikia kompensuoti. Todėl tikrai jokios labdaros čia nebus“, – portalui Delfi sakė šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Dr. V. Lukoševičius pastebi, kad išaugus tiek biokuro, tiek elektros kainoms, dėl infliacijos pabrangus įvairioms medžiagoms ir paslaugoms, visa tai atsispindės šilumos kainose, nepriklausomai nuo to, ar mieste veikia „Ignitis“, ar ne.

„Ignitis“ žiemos periodu konkuruoja biokuro katilinių kainų lygyje. Jie kol kas neturi specialaus reguliavimo, kad labai pigiai parduotų šilumą“, – konstatavo V. Lukoševičius.

Jis minėjo, kad šiuo metu jau vyksta procesas, siekiama reguliuoti iš atliekų deginimo gaunamos šilumos kainas.

„Jeigu ši šiluma ir būtų pigesnė, didesnio perversmo nepadarytų. Kauno kogeneracinė jėgainė gali pagaminti daugiausiai 70 megavatų šilumos, kai per šalčius Kaunui reikia 200 – 300 megavatų“, – konstatavo V. Lukoševičius.

Tačiau „Kauno energijos“ atstovo Š. Bulotos teigimu, bendrovės „Ignitis“ valdomai jėgainei ėmus miestui tiekti šilumą už savikainą, tai atsilieptų galutinei kainai, kurią už šildymą moka kauniečiai.

„Per pastaruosius 12 mėnesių KKJ pagamino 32,5 proc. šilumos nuo bendro Kauno miesto centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio. Jeigu kogeneracinė jėgainė šilumą parduotų už savikainą, tai leistų reikšmingai sumažinti šilumos kainą Kauno gyventojams, kadangi Kauno kogeneracinė jėgainė pagamina trečdalį Kauno miesto šilumos poreikio“, – teigė Š. Bulota.

Eksperto vertinimas: Kaune kainos kils, bet baisiau bus kituose miestuose

Nors Kauno savivaldybės ir jos kontroliuojamos bendrovės „Kauno energija“ atstovai kol kas susilaiko nuo prognozių, energetikos eksperto V. Lukoševičiaus vertinimu šilumos kaina mieste turėtų augti apie 30 proc. Tačiau tai nėra taip blogai, nes kituose šalies miestuose padėtis kur kas sudėtingesnė.

„Kauniečiams šildymo kaina augs mažiausiai nei kitų miestų gyventojams, nes beveik visa šiluma gaminama iš biokuro ir komunalinių atliekų.

Praėjusiais metais biokuras buvo įskaičiuotas į šilumos kainas apie 2 centus už kilovatvalandę, šiuo metu biokuras perkamas mokant 2 – 3 centais brangiau, 4 – 5 centai už kilovatvalandę. Šita kaina automatiškai įskaičiuojama į galutinę šilumos kainą. Tai reiškia, kad ji žiemos mėnesiais gali padidėti 2 – 3 centais vien dėl biokuro pabrangimo“, – pokyčius Kaune prognozavo energetikos ekspertas.

Šildymo sezonas / R. Tenio nuotr.

Anot V. Lukoševičiaus, nors Kaune šildymo kainos turėtų didėti apie 30 procentų, kur kas liūdnesnė situacija laukia tų miestų, kurių centralizuoto šildymo sistemos didžiąja dalimi priklausomos nuo dujų. Jeigu biokuro pabrangimas lemia 2 – 3 ct/kWh padidėsiančią kainą, tai šildant dujomis ji didės apie 10 ct/kWh.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis, praėjusiais metais brangiausiai kauniečiams šiluma kainavo vasario mėnesį – 7,16 ct/kWh. Šiuo metu jos kaina siekia 6,52 ct/kWh.

Kauno valdžios pozicija: iš šiukšlių deginimo gautą šilumą galėtų parduoti už savikainą

Kauno pakraštyje veikiantis atliekų deginimo kompleksas – Kauno kogeneracinė jėgainė savo šilumą galėtų parduoti už savikainą arba jai artimą kainą, tačiau tam reikia politinio sprendimo.

„Mūsų skaičiavimu, Kauno kogeneracinė jėgainė šiais metais vien tik iš elektros pardavimo galimai uždirbs mažiausiai 20 mln. eurų pelno, kai 2021 metų jėgainės bendras veiklos pelnas iš elektros ir šilumos pardavimo siekė apie 5 mln. eurų.

KKJ pagrindinis akcininkas yra valstybės valdoma bendrovė „Ignitis“. Tikimės, jog Vyriausybė atsižvelgs į jos valdomų įmonių augančius pelnus ir imsis priemonių, kad KKJ pagaminama šiluma būtų parduodama už savikainą ar artimą jai kainą”, – komentavo Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius.

Mero patarėjas taip pat minėjo, kad per pastaruosius 5 metus į modernius gamybos įrenginius ir šilumos nuostolius mažinančius tinklus Kaune investuota apie 67 mln. eurų, taip siekiama, kad šiluma kauniečiams būtų kaip įmanoma pigesnė.

„Daug dėmesio skirta būtent investicijoms į biokuro jėgaines, kurių pagaminta šiluma pardavinėjama biržoje. Dėl to rinkoje mažėjo perkamos šilumos kaina bei spekuliacijų šilumos kaina rizika.

Jeigu Kauno kogeneracinė jėgainė šilumą biržoje parduotų už savikainą arba su protinga pelno marža, tai leistų reikšmingai sumažinti šilumos kainą Kauno gyventojams, kadangi ji pagamina daugiau kaip 30 proc. Kauno miesto šilumos poreikio“, – teigė Kauno mero patarėjas T. Jarusevičius.

Dirba taip, kaip nurodoma teisės aktuose

Kaip vertina Kauno kogeneracinė jėgainę valdanti įmonė „Ignitis“ svarstymus dėl šilumos pardavimo už savikainą arba su minimaliu antkainiu?

„Ignitis“ ir jos valdomos jėgainės atstovas Aleksandras Zubriakovas minėjo, kad šiuo metu veikiama teisės aktų nustatytuose rėmuose. Jis akcentavo, kad galutinę kainą nustato ne bendrovė.

Įmonės pareiga – veikti pagal galiojančius įstatymus ir užtikrinti saugią bei efektyvią veiklą. Tai darydama bendrovė šilumą jau dabar tiekia konkurencingiausia kaina, kartu skatina konkurenciją tarp šilumos gamintojų (konkurencija Kaune yra didžiausia šalyje). Dėl to Kauno gyventojai už šilumą moka vieną mažiausių kainų Lietuvoje.

Be to, reikia pastebėti, jog bendrovė į Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą patiekia mažiau nei trečdalį miesto metinio šilumos poreikio. Tai reiškia, kad Kauno kogeneracinė jėgainė vis dėlto nėra pagrindinis šilumos gamybos kainos formuotojas, didelę įtaką galutinei šilumos gamybos kainai turi kitų šios rinkos šilumos gamybos pajėgumai.

Dar kartą pabrėžiame, kad ne bendrovė nustato galutinę šilumos kainą vartotojams, o tai atliekama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) metodikas“, – portalui Delfi komentavo „Ignitis“ atstovas A. Zubriakovas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA