Ant senojo Valstybės teatro stogo sumontuota saulės jėgainė gamina elektrą – Kas vyksta Kaune

Ant senojo Valstybės teatro stogo sumontuota saulės jėgainė gamina elektrą

D. Biržiečio nuotr.

Kol Kauno miesto savivaldybei ar Kultūros ministerijai pavaldžių švietimo, kultūros bei socialinių įstaigų vadovai mėgina įtikinti politikus, prieš tvirtinant ateinančių metų biudžetus, numatyti daugiau lėšų drastiškai augantiems energijos kaštams padengti, Kauno valstybinis muzikinis teatras pasistengė bent dalį jam reikalingos elektros pasigaminti pats. Tad 130 metų gyvuojančių savųjų rūmų stogą padengė saulės kolektoriais.

Portalui „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjus, kiek lėšų su šia saulės jėgaine tikimasi sutaupyti, teatro vadovas Benjaminas Želvys patikino, kad dar anksti skaičiuoti. Nes, visų pirma, dabar – ne saulėtas metas, o antra, reikia palaukti bent keletą mėnesių, kai tokia elektrinė veiks, tuomet bus matyti, kiek konkrečiai naudos ji duoda kultūros įstaigai.

„Tikiu, kad tos naudos tikrai bus. Kitaip nebūtume tokio projekto įgyvendinę. Juo, galima sakyti, užbaigėme visą daugiau nei 14 metų trukusią Kauno valstybinio muzikinio teatro rekonstrukciją. Ir tuo nepaprastai džiaugiamės. Gan netrumpo termino viską pertvarkyti, – ir pastatą bei jo vidines erdves, ir įrangą prireikė todėl, kad rekonstrukcija vyko etapais. Dar galiu priminti, jog mūsų teatras vienintelis iš visų kitų Lietuvoje rekonstrukcijos projektą įgyvendino nenutraukęs kūrybinio proceso.

Teatro atsinaujinimo metu (gal ne visada po savo stogu) mes kūrėme spektaklius, kvietėme žiūrovus į premjeras, dalyvavome gastrolėse, festivaliuose, įvairiose programose ar projektuose. Žinoma, kultūros paveldo objekto sienų nepastūmėme, erdvių išplėsti negalėjome, bet sąlygos ir kūrėjams, ir žiūrovams dabar teatre yra žymiai geresnės nei buvo. Rekonstrukcija, scenos modernizacija tikrai puikiai veikia kūrybos rezultatus“, – sakė B. Želvys.

Teatro rūmai pastatyti 1891-aisiais, atidarymas buvo 1892-ųjų sausio 9-ąją. 1916-aisiais pastatas modernizuotas, – padidinta scena, patobulinti aktorių kambariai. Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine, darbą šiuose rūmuose 1920-ųjų gegužės 15-ąją pradėjo Steigiamasis Seimas. Lietuvos vyriausybei skyrus lėšų, iki 1925-ųjų modernizuota pastato išorė įgavo neobaroko išraišką, pasikeitė ir jo vidus.

Tarp projekto autorių buvo Vladimiras Dubeneckis, kuriam pavyko suvienyti liaudiškas formas ir monumentaliąją architektūrą. Tautiškus tulpių, lelijų ir saulučių motyvus architektas stilizavo tuo metu populiaria art deco maniera. Teatre iki 763 vietų padidinta žiūrovų salė, jai suteikta pasagos forma, įrengta trečia balkonų eilė ir centrinė ložė, padaryta duobė orkestrui. Šios rekonstrukcijos metu ypač daug dėmesio buvo skiriama akustikai. Ją aukštai įvertino visi čia viešėję garsūs atlikėjai.

Per kitą rekonstrukciją, vadovaujant architektui Vytautui Landsbergiui – Žemkalniui, pastatyti dviejų aukštų rytinis ir vakarinis priestatai, kuriuose įsikūrė dekoracijų dirbtuvės, siuvykla, sandėliai. Greta kitų įgyvendintų architekto sumanymų, sumontuota ir geležinė uždanga su automatiškai paleidžiamu vandeniu aušinimui. Ilgai laukti jos kokybės „patikrinimo“ neprireikė, – kaip tik ši aušinimo sistema padėjo pastatui (1931 m.) gaisro metu išvengti visiško supleškėjimo.

Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas B. Želvys dar priminė, kad istoriniame (kaip dabar vadinamas) teatro pastate 1920-aisiais įsikūrus Lietuvos meno kūrėjų draugijos įsteigtam profesionaliam operos kolektyvui, gruodžio 31-ąją įvyko pirmasis lietuvių profesionalios operos trupės spektaklis – Džiuzepės Verdžio opera „Traviata“.

Pagrindinius vaidmenis atliko Kipras Petrauskas, Adelė Nezabitauskaitė – Galaunienė bei Antanas Sodeika. Dirigavo Juozas Tallat-Kelpša, režisavo Konstantinas Glinskis. 1925-aisiais žiūrovams pristatytas pirmasis lietuvių profesionalios trupės baletas – Leo Delibes „Kopelija“. Būtent tais metais sujungti du valstybiniai teatrai (Operos bei Dramos) tapo Valstybės teatru. Pastarasis veikė iki 1944-ųjų ir kaip teigia tarpukario istorijos tyrinėtojai, suvaidino itin reikšmingą vaidmenį lietuvių tautos kultūriniame gyvenime.

Naujausia teatro pastato rekonstrukcija apėmė daugybę kapitalinio atnaujinimo darbų, susijusių su mechanizmų, scenos apšvietimo ir garso įrangos pakeitimu, netgi – pastato stogo virš scenos apšiltinimu. Keisti čia reikėjo daug ką, nes didžiuma scenos įrangos teatre tarnavo ne vieną dešimtmetį, buvo ir menančios tarpukario laikus. Svarbūs tikslai atnaujinti ir šalia scenos esančias zonas, sukurti geresnes sąlygas tiek orkestrui, tiek režisieriams bei kitiems spektaklių kūrėjams, pasiekti.

Anot Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotojo Rimanto Lekavičiaus, viso baigto įgyvendinti teatro rekonstrukcijos projekto vertė – apie 15 mln. eurų, skaičiuojant su naujos įrangos įsigijimo bei montavimo kaštais. Saulės elektrinės įrengimas – įskaičiuotas. Tačiau, kalbant apie energijos taupymą, siekiama nuveikti dar daugiau, pasitelkiant saulės energiją.

„Kiek tik buvo įmanoma, tiek padengėme savo stogą saulės elektrinės įranga. Tačiau teatras dar turi norą bei viziją įsigyti dalį nuotolinės tokios jėgainės ir tapti visiškai nepriklausomas nuo elektros tiekėjų“, – patikino portalą „Kas vyksta Kaune“ R. Lekavičius.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA