Baltijos šalys ir Lenkija uždaro sienas Rusijos piliečiams - Kas vyksta Kaune

Baltijos šalys ir Lenkija uždaro sienas Rusijos piliečiams papildyta

BNS 2022/09/08 15:00
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Baltijos šalys ir Lenkija susitarimą uždaryti sienas Rusijos piliečiams įgyvendins iki rugsėjo 19 dienos, ketvirtadienį paskelbė šių šalių premjerai.

Keturių šalių ministrų pirmininkų pareiškime pažymima, kad keliavimas Europos Sąjungoje (ES) yra privilegija, o ne žmogaus teisė, ir nepriimtina, kad valstybės agresorės piliečiai gali laisvai keliauti po ES, o tuo metu žmonės Ukrainoje yra kankinami ir žudomi.

„Tarp į ES ir Šengeno erdvę atvykstančių Rusijos piliečių yra asmenų, kurių atvykimo tikslas yra pakenkti mūsų šalių saugumui, nes trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių remia Rusijos agresijos karą Ukrainoje“, – sakoma premjerų deklaracijoje.

Pasak dokumento, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija sutarė dėl bendro regioninio požiūrio ir išreiškia „politinę valią ir tvirtą ketinimą nustatyti nacionalines laikinąsias priemones ES vizas turintiems Rusijos piliečiams“.

Deklaracijoje nurodoma, kad turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais keliaujančių Rusijos piliečių atvykimas į Šengeno erdvę bus apribotas kiekvienai valstybei priėmus nacionalines laikinas priemones ir turėtų įsigalioti kiekvienoje iš šalių atskirai iki rugsėjo 19 dienos.

„Didžioji dalis vizų Rusijos piliečiams buvo išduota prieš Rusijos plataus masto agresiją Ukrainoje esant kitokioms geopolitinėms sąlygoms ir aplinkybėms“, – nurodoma dokumente, kurį pasirašė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis, Estijos premjerė Kaja Kallas ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis)

Šalys taip pat sako palankiai vertinančios sprendimą sustabdyti ES ir Rusijos vizų režimo supaprastinimo susitarimo galiojimą kaip būtiną pirmąjį žingsnį, tačiau pažymi, kad reikia imtis „dar griežtesnių priemonių“ ir ženkliai sumažinti išduodamų vizų, visų pirma turistinių, skaičių bei Rusijos piliečių srautą į ES ir Šengeno erdvę.

Toliau įleis humanitariniais pagrindais

Pareiškime pabrėžiama, kad tai „nėra visiškas uždraudimas atvykti, toliau galios teisėtos išimtys, dėl kurių bendrai susitarta“.

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas komentuodamas sprendimą sakė, kad didėjantys Rusijos piliečių srautai į valstybes, turinčias sausumos sienas su Rusija, „jau seniai kelia nerimą“.

„Matome nuotaikas Rusijos Federacijoje, kur trys ketvirtadaliai žmonių palaiko karą Ukrainoje, tai grėsmė mūsų valstybių saugumui, grėsmė nacionaliniam saugumui, vidaus tvarkai, ir todėl buvo nuspręsta pradėti įgyvendinti regioninį susitarimą, kaip tas atvykimas Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno vizas, bus ribojamas“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė M. Adomėnas.

Jis pabrėžė, kad disidentai, laisvės kovotojai, nepriklausomi žurnalistai ir kiti humanitariniais pagrindais atvykstantys žmonės bei jų šeimų nariai bus įleidžiami, kaip ir ES piliečių šeimos nariai, jūrininkai, Kaliningrado tranzitu vykstantys žmonės, turintieji ilgalaikes „D“ kategorijos vizas.

„Yra labai aiškus sutarimas, jog piliečiai, kurie priešinasi V. Putino režimui ir karui Ukrainoje, jų palaikymas neabejotinas ir sąlygos jiems atvykti bus užtikrintos“, – sakė M. Adomėnas.

Paklaustas, ar išimtys dėl „D“ kategorijos vizų netaps būdu apeiti ribojimus, užsienio reikalų viceministras sakė, jog „didžiuma disidentų, kurie yra pabėgę, (…) turi tokias vizas, tai atsirinkti, diferencijuoti juos būtų sunku“.

„Sieksime, kad apskritai ES valstybės, Šengeno zonos narės mažintų visų rūšių vizų išdavimą Rusijos Federacijos piliečiams, o ilgalaikės vizos būtų išduodamos labai pamatuotais pagrindais“, – sakė jis.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sakė, kad Lietuvoje ši tvarka bus įgyvendinta papildant nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo.

„Išeities taškas – nepaprastosios padėties nutarimo papildymas nauju punktu, kuriame bus nurodoma, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba bus įgaliota įleisti tik tuos Rusijos piliečius, kurie atitiks tam tikrus Vyriausybės nustatytus kriterijus“, – per spaudos konferenciją sakė A. Abramavičius.

Projektą pratęsti nepaprastąją padėtį Vyriausybė Seimui pateikė trečiadienį.

„Nėra kuriama nauja praktika“

Anksčiau svarstyta, kad regioninis sprendimas taip pat apimtų ir Suomiją. Tačiau trečiadienį šios šalies užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) Kaune teigė, kad Helsinkis laukia Europos Komisijos išaiškinimo, ar šalis gali neįsileisti rusų, turinčių kitos šalies išduotas Šengeno vizas.

Paklaustas, ar regioninis susitarimas bus efektyvus, jei jame nedalyvauja Suomija, M. Adomėnas aiškino, jog dauguma rusų į Vakarų Europą keliauja per Baltijos šalis ir Lenkiją.

„Viena vertus, tie procesai galbūt pasikeis ir matysime vėl ir Suomijos tam tikrą raidą, nors sunku spekuliuoti už kaimynus. Kita vertus, pagrindiniai srautai yra šia kryptimi“, – sakė jis.

Viceministras pabrėžė, kad tokiais ribojimais „nėra kuriama nauja praktika, nėra įvedamas naujas teisinis režimas“.

„Kas vyksta, tai yra Šengeno sienų kodekso taikymo sugriežtinimas“, – kalbėjo M. Adomėnas.

Anksčiau Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis teigė, jog iš viso šiuo metu rusai turi 12 mln. galiojančių Šengeno vizų.

Vis dėlto viceministras ketvirtadienį patikslino, jog jų išties yra gerokai mažiau.

Europos Komisija susiskaičiavo galiojančias dabar vizas ir tai yra 963 tūkst. rugsėjo pirmai dienai“, – sakė politikas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA