Pirmadienį Vyriausybės darbotvarkėje – susitikimai, kurių metu turi būti pristatytos priemonės kainoms suvaldyti. Iš „Delfi“ gauto dokumento matyti, kad bus pristatomos ir jau įgyvendintos priemonės, ir keli nauji siūlymai dėl energetikos kainų. Tiesa, tai tikrai dar ne galutiniai ir galimai ne visi siūlymai, kuriuos pateiks Vyriausybė.
„Delfi“ gautame dalyje pristatymo dokumento rašoma, kad dar balandžio pradžioje buvo priimtas 2,26 mlrd. eurų „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketas. Nurodoma, kad vidutiniškai šiemet pensijos didėjo iki 17 proc., tam jau skirta 434 mln. eurų. Vidutinis didėjimas lyginant su 2021 m. – 70 eur.
Taip pat nuo sausio mėn. visi Lietuvoje gyvenantys vieniši neįgalieji ir žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus galėjo gauti 32 eurų vienišo asmens išmoką. Skaičiuojama, kad vienišo asmens išmoka pajamas per metus padidino daugiau nei 380 eurų. Šioms išmokoms skirta virš 107 mln. eurų.
Taip pat pridedama ir kad kitos pensijos didėjo penktadaliu. Pavyzdžiui, šalpos senatvės pensijos gavėjų metinės pajamos šiemet didėjo 215 eurų. Karių, pareigūnų valstybinės pensijos padidėjo 5 proc., dešimtadaliu ūgtelėjo I ir II laipsnių pensijos bei mokslininkų ir nukentėjusių asmenų pensijos. Šalpos ir valstybinių pensijų didinimui buvo skirta beveik 76 mln. eurų.
Taip pat nurodoma, kad šiemet socialinės išmokos didintos 2 kartus. Palyginus su pernai, jos padidėjo beveik šeštadaliu. Tam skirta beveik 50 mln. eurų.
Energetika: svarstomas kompensacijų pratęsimas, pagalba garantinio tiekimo klientams
Vyriausybė teigia, kad pagrindinis prioritetas 2023 metų biudžete bus energijos kainų suvaldymas –tam reikės nuo 0,5 iki 1 mlrd. eurų.
Įvertinus kitų metų biudžeto galimybes, svarstoma 2023 metų pirmąjį pusmetį toliau taikyti valstybės kompensaciją buitiniams vartotojams už energijos kainas. Dar bus sprendžiama dėl kompensacijų dydžio bei apimties tiek elektros, tiek gamtinių dujų kainodaroje.
Elektros garantinio tiekimo vartotojams iki metų pabaigos numatoma taikyti kainą, artimą visuomeninio tiekimo kainai.
Ministrų kabinetas žada siekti patobulinti elektros biržos „Nord Pool“ veikimo algoritmą, o perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ dalį gaunamų perkrovų valdymo pajamų panaudoti perdavimo tarifo galimo brangimo kompensavimui.
Kaip žinoma, buitiniams elektros vartotojams iki metų pabaigos nustatyta iki 9 centų už kilovatvalandę (kWh) kompensacija (kurios „grindys“ yra 24 centai už kWh). Nuo rugsėjo 1 dienos, buvusiems „Perlas Energija“ klientams, patekusiems į garantinį tiekimą, bus taikoma maksimali įstatyme numatyta 60 proc. galutinės garantinio tiekimo kainos kompensacija. Buitiniams vartotojams iki gruodžio mėnesio taip pat nustatyta 0,54 euro už kubinį metrą kompensacija už gamtines dujas.
Kaip teigiama dokumente, ateinantį šildymo sezoną šildymo kompensacijų gavėjų ratas plėsis 20-30 proc. Į jas galės pretenduoti ir vidutinį darbo užmokestį (VDU) gaunantys asmenys. Kompensacijoms papildomai numatoma 30 mln. eurų.
Dokumente argumentuojama, kad elektros, dujų, biokuro biržose kainos už energetikos išteklius augo 2-3 kartus ir tebeauga (gamtinės dujos – nuo 39,5 euro iki 282,62 už megavatvalandę (MWh); biokuras nuo pernai 14,08 iki 45,53 euro už MWh šiemet (didėjimas 223 proc.); elektra – nuo 223 iki 480 euro už MWh.
Verslas: numatytos garantijos paskoloms, lizingui, eksportui
Pateiktame dokumente buvo pristatomos pagalbos verslui priemonės, kurių dalis yra įsigaliojusios.
Kaip teigta, matant, kad aukštos energijos kainos išsilaikys dar ilgai, yra nuspręsta priimti tvarius sprendimus, kurie užtikrintų sąskaitų mažėjimą ilguoju laikotarpiu.
„Nuo liepos pabaigos startavo Aplinkos ministerijos paramos verslo transformacijai priemonė – persiorientuoti iš taršaus iškastinio kuro naudojimo į AEI. Tam iš viso numatyta 90 mln. eurų. Įmonėms siūloma keisti šiuo metu naudojamus iškastinio kuro katilus į AEI priemones ar elektrą, taikyti biopriemones, modernizuoti pramonės įmonėse ir centralizuotam šilumos tiekimui naudojamas sistemas, gerinti šilumos akumuliavimą ir vandens saugojimą.
Be to, 2,26 mlrd. eurų pakete priemonės verslui iš ES lėšų sudaro 253,7 mln. eurų: saulės, vėjo elektrinių bei elektros kaupimo baterijų diegimą versle, vandenilio gamybos įrangai iš atsinaujinančios energetikos išteklių, „žaliosios“ pastatų renovacijos medienos komponentų gamybai,technologinės įrangos atnaujinimui bei investicijos į biodegalų ir vandenilio gamybos technologijas“, – buvo teigiama dokumente.
Taip pat buvo teigta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija garantijoms verslui numato skirti daugiau nei 200 mln. Eur.
Rašoma, kad tai apima garantijas paskoloms, lizingui, eksportui, individualios garantijos, kurios skirtos padėti išspręsti nepakankamo ar nepatrauklaus finansų įstaigoms užstato problemą ir palengvina priėjimą prie finansavimo šaltinių ir pan.
„Šiuo metu derinama 50 mln. eurų apyvartinės ir investicinės paskolos tiek stambiam, tiek smulkiam verslui, pagal EK patvirtintą laikinąjį karo komunikatą, skirtos ekonomikai remti reaguojant į karo Ukrainoje sukeltą krizę.
Jau šį rudenį EIMIN planuoja skelbti kvietimus verslui gauti ES struktūrinių fondų paramą, skatinant energiją taupančių technologijų diegimą pramonėje. Įmonės galės atlikti energijos vartojimo efektyvumo auditus bei investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius ar energiją taupančias technologijas. Tam šiemet numatoma skirti 45 mln. eurų.
Verslo subjektams siūloma pasinaudoti „Invega“ paskolomis, garantijomis ir rizikos kapitalo priemonėmis“, – skelbiama dokumente.
Taip pat aiškinta, kad Žemės ūkio paskolų garantijų fondas artimiausiu metu pradės teikti individualias garantijas ūkininkams, susiduriantiems su likvidumo problemomis.
Planuojama, kad suteikus garantijas, bus suteikta 33 mln. Eur paskolų. Sprendimai dėl individualių garantijų teikimo priimami iki 2022 m. gruodžio 31 d.
„Taip pat Aplinkos ministerija 2 mln. eurų skyrė negyvenamosios paskirties (gamybinių, administracinių, sandėliavimo) įmonių pastatų renovacijai; 31 mln. eurų – investicinei paramai biometano gamybai ir (ar) biodųjų išvalymui; dar 2 mln. eurų biometano dujų panaudojimui keičiant dyzelį žemės ūkyje; 5 mln. eurų – privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui (pvz. apšvietimo įrangos atnaujinimui); 10 mln. eurų – iškastinio kuro naudojimo sumažinimui įmonėse bei 50 mln. eurų – organinių medžiagų renovacijai gamybinių pajėgumų sukūrimas.
Be to savivaldybėms skirta 2 mln. eurų visuomeninių ir NVO pastatų šildymo AEI įrengimui, 3 mln. eurų – elektros kaupimo įrenginiams, 20 mln. eurų – kompensacinės išmokos savivaldybių viešiesiems pastatams atnaujinti bei 7 mln. eurų – dotacijos savivaldybių pastatų renovacijos organinėmis medžiagomis 4 pilotiniams projektams įgyvendinti“, – teigta dokumente.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
