Gyventojai sugrįžta iš vasaros atostogų į darbus, studentai – į didžiuosius miestus studijoms. Tai reiškia, kad vėl prasidėjo spūstys, o tuo pačiu ir nelaimingų nutikimų keliuose. Prie jų ženkliai prisideda duobėti keliai. Skaudžiausi nuostoliai – didmiesčių gyventojams, tačiau problema ryškėja ir mažesniuose Lietuvos miestuose.
Per 7 mėnesius – nuostolių daugiau nei pernai per visus metus
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per šių metų pirmus 7 mėnesius, jau yra išmokėta daugiau nei 330 tūkst. eurų patirtiems nuostoliams atlyginti dėl duobių keliuose. Ši suma jau viršijo nuostolius, kuriuos patyrė vairuotojai dėl duobių per visus pernai metus.
„2021 metais išmokėjome apie 293 tūkst. eurų vairuotojams, kurie patyrė nuostolių dėl duobių keliuose. Šiemet vos daugiau nei per pusmetį perkopėme šią sumą. Iš Lietuvos gyventojų jau gavome beveik 600 nusiskundimų dėl patirtų nuostolių automobiliams“, – pasakoja Paulius Ilbertas, „Lietuvos draudimo“ transporto draudimo ekspertas.
Anot jo, ypač daug nuostolių buvo pirmąjį metų ketvirtį, antrąjį taip pat nuostolių skaičiai viršijo praėjusių metų duomenis.
„Kalbant apie pirmąjį metų ketvirtį, galima sakyti, kad skaičių augimui turėjo įtakos į priešpandeminį lygį grįžę eismo srautai. Tačiau žvelgiant į trečiąjį šių metų ketvirtį, taip pat akivaizdu, kad bus šuolis. Per vieną mėnesį fiksavome virš 50 nuostolių dėl duobių keliuose, kai pernai per visą trečią ketvirtį jų buvo vos virš 100“, – situaciją komentuoja Paulius Ilbertas.
Dideli temperatūrų svyravimai kenkia keliams
Žvelgiant į tokius skaičius akivaizdu, kad vairuotojai turėtų kur kas daugiau dėmesio skirti kelio dangai. Po tokių karščių ji būna dar prastesnės būklės.
„Rugsėjo mėnesį eismo srautai būna kur kas didesni, natūralu, kad ir avaringų situacijų skaičius ženkliai auga. Prie sugrįžusių į didmiesčius studentų ir darbuotojų po atostogų prisideda ir vis daugiau lietingų dienų, kai duobes pamatyti darosi sudėtingiau.
Kalbant apie karščius, jie savo darbą taip pat atliko – kelio danga patiria didesnį krūvį dėl karščių ir nuolatinės spiginančios saulės. Keliuose, kurie yra labiau apkrauti, atsiranda ne tik duobės, bet ir provėžos. Dėl didelės temperatūros gali kisti ir kelio konstrukcijos, tai turi įtakos dangos skilimui“, – kalba ekspertas.
Anot jo, labai geras pavyzdys yra Vilnius-Utena kelio ruožas, kurio pagrindas yra betoninis. Dėl didelių karščių betonas plečiasi, net susidaro kalneliai. Atvėsus jis vėl susitraukia, bet kur buvo pakilęs ar išsikraipęs – ten lieka skylės bei duobės.
Kenčia ne tik didieji miestai
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, šiais metais daugiausia žalų skaičiuojama Vilniaus mieste, Kaune, Klaipėdoje.
„Galimai tam įtakos turi didesni automobilių srautai. Taip pat viena didžiausių bėdų yra vis užtaisomi keliai, kurie po remonto darbų jau netarnauja kaip naujai nutiesta kelio atkarpa, naudinga yra trumpą laiką. Po pusės metų vėl atsiranda duobės, kurios ir vėl taisomos.
Tiesa, mažesniuose miestuose ir rajonuose nuostolių dėl duobių taip pat netrūksta – šiemet per sausio-liepos mėnesius jau esame išmokėję beveik 160 tūkst. eurų nuostoliam dėl duobių atlyginti“, – kalba Paulius Ilbertas.
Kaip sako ekspertas, duobės tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nepavojingos. Tačiau net ir nedidelė duobė gali atnešti kelių tūkstančių eurų nuostolį.
„Pavyzdžiui jei važiuojate greičiau ir įsirėžiate į aštresnį duobės kampą – gali tekti automobilio padangą mesti lauk. Taip pat dažniausiai įvažiavus į duobę nukenčia rėmo kraštas, ratlankiai, važiuoklė. Taigi jei žmogus nėra apsidraudęs kasko draudimu, netikėtai gali tekti sumokėti nemažą sumą iš savo kišenės“, – sako atstovas.
Svarbiausia neskubėti ir padėti kitiems eismo dalyviams
Prasidėjus rudens sezonui, transporto draudimo ekspertas pataria neskubėti, atidžiai stebėti važiuojamąją kelio dalį.
„Suprantama, kad ypač rugsėjį, kai keliuose pilna chaoso, žmonės dar nesusikaupę po atostogų, keliuose daug vaikų, einančių į mokyklas ir būrelius, pastebėti dar ir duobes išties sudėtinga. Todėl svarbiausia manau yra neskubėti, kaip įmanoma labiau susikaupti būtent vairavimui ir nesiblaškyti.
Kelių eismo taisyklėse numatyta dar ir pašalinti ar pažymėti kliūtį. Todėl jei kelyje pasitaiko duobė, geriausia būtų pastatyti įspėjamąjį ženklą ir paskambinti policijai ar kelius prižiūrinčiai įstaigai. Verčiau kelyje pagelbėti ne tik sau, bet ir kitiems, kai dėl duobių nuostoliai taip sparčiai auga“, – ragina Paulius Ilbertas.
