Rugsėjo 1 dieną įsigalioja Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas. Rinkimų Kodeksas keičia iki šios dienos galiojusius Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės bei Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymus. Dauguma šiuose įstatymuose buvusių nuostatų lieka galioti. Tačiau yra ir tam tikrų patobulinimų.
Kandidatams – mažesni užstatai
Rinkimų kodekse nustatyti mažesni rinkimų užstatai kandidatams į savivaldybių tarybas, jei kandidatų sąraše įrašyti asmenys eina pareigas, nesuderinamas su tarybos nario pareigomis. Rinkimų užstatas tokiems kandidatams nuo 10 vidutinio minimalaus darbo užmokesčio (VMDU) mažėja iki 2 VMDU, rašoma Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešime žiniasklaidai.
Palengvinta ir pareiškinių dokumentų teikimo procedūra. Politinės partijos, politiniai komitetai bei kandidatai pareiškinius dokumentus rinkimų komisijoms galės teikti tik elektroniniu būdu.
Pagal iki šiol galiojusį reglamentavimą buvo numatyta, kad kandidatų pareiškinių dokumentų duomenys turi būti skelbiami 10 metų. Rinkimų kodeksas panaikina šį apribojimą – kandidatų duomenys VRK svetainėje bus skelbiami neterminuotai (išskyrus kandidato telefono numerį, el. pašto adresą, interneto svetainę, socialinių tinklų paskyras ir pan., šie duomenys bus skelbiami tik iki politinės kampanijos pabaigos).
Rinkimų kodekse patikslinta politinės reklamos sąvoka. Nuo šiol politinė reklama segmentuojama ne tik į teigiamą, bet ir neigiamą informaciją apie politinės kampanijos dalyvį ar politinę organizaciją. Kitaip tariant, politinė reklama gali būti ne tik teigiamai nušviečianti politinės kampanijos dalyvį, bet ir siekianti sukelti neigiamą poveikį jo atžvilgiu, o vienas iš jos tikslų gali būti siekis paveikti rinkimų rezultatus.
Kitas svarbus aspektas – politinės kampanijos metu su ja susijusią politinę reklamą gali užsakyti tik politinės kampanijos dalyviai ar jų vardu veikiantys asmenys. Tai pat yra pokyčių, susijusių su išorinės politinės reklamos skelbimu ir politinės reklamos žymėjimu.
Trumpėja rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis. Rinkimų kodeksas nustato, kad rinkimų ir referendumų agitacija neatsižvelgiant į jos būdus ir formas draudžiama likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos. Kitaip tariant, agitacija ir politinės reklamos skleidimas draudžiamas rinkimų dieną nuo 00.00 val. iki 20.00 val.
Svarbi naujovė dėl įvesto apribojimo merų kadencijoms. Nuo šiol mero pareigas asmuo galės eiti tik 3 kadencijas iš eilės.
Rinkėjams – patogesnis balsavimas
Rinkimų kodekse įtvirtinta ir patogesnė rinkėjams balsavimo tvarka. Daugiau balsavimo dienų, didesnis balsavimo vietų skaičius ir paankstinta balsavimo iš anksto laiko pradžia turėtų padėti išvengti eilių bei pabalsuoti patogiau pasiekiamose erdvėse.
Nustatyta, kad balsavimas iki rinkimų dienos galės vykti ne tik savivaldybės pastatuose, bet ir kitose balsavimui tinkamose vietose.
Prailgintas ir balsavimo dienų skaičius. Dėl rinkėjų patogumo balsavimas iš anksto vyks paskutinį antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos. Taip pat viena valanda paankstinta ir balsavimo pradžia. Nuo šiol balsavimo dienomis rinkėjų bus laukiama nuo 7 iki 20 val.
Rinkimų kodekse pakeisti reikalavimai, kas yra laikoma nuolatiniu savivaldybės gyventoju – sutrumpintas terminas deklaruoti savo gyvenamąją vietą savivaldybėje iki rinkimų dienos 60 dienų vietoje buvusių 90 dienų.
Artėjant 2023 m. pavasarį vyksiantiems Savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, šis terminas yra aktualus tiek rinkėjams, tiek kandidatams, kadangi tik nuolatiniai savivaldybės gyventojai galės balsuoti ir kandidatuoti savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybėje, jei konkrečioje savivaldybėje bus prisiregistravę ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos.
Kandidatus piniginėmis aukomis norintys paremti rinkėjai galės tai padaryti laisviau. Aukotojams nebėra prievolės deklaruoti turtą, pakaks tik deklaruoti pajamas. Tiesa, nebelieka galimybės politinės kampanijos dalyvius remti grynaisiais, visos aukos turėtų būti skiriamos mokėjimo pavedimais.
Rinkimų kodeksas reglamentuos Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą tvarką, rinkimų politinių kampanijų finansavimo kontrolės aspektus. Šis teisės aktas nustatys ir Vyriausiosios rinkimų komisijos bei kitų rinkimų komisijų statusą, veiklos principus, funkcijas bei kitus šios institucijos darbo organizavimo aspektus.
Siekiant pakeisti Rinkimų kodekso normas ateityje, pakeitimai galės būti priimami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, t. y. surenkant ne mažiau kaip 85 parlamentarų balsus.
