Tam, kad kvėpuotume kuo švaresniu oru, aplinkosaugininkai rugsėjo 1-17 d. tikrins transporto priemonių taršumą – teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Kadangi oro taršos mažinimas tiesiogiai susijęs su oro kokybės gerinimu, labai svarbu, kad mūsų veikla būtų pagrįsta aplinkos tausojimo principais.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai rugsėjį atliks anglies monoksido (CO) kiekio išmetamosiose dujose matavimus automobilių su benzininiais varikliais ir išmetamųjų dujų dūmingumo matavimus automobilių su dyzeliniais varikliais, įmonių ir fizinių asmenų veiklos vietose, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime žiniasklaidai.
„Šių patikrinimų tikslas – informuoti tikrinamuosius apie neigiamą transporto priemonių poveikį oro kokybei, skatinti sąmoningumą įsigyjant automobilius, kuo mažiau teršiančius aplinką, ir galimas netaršias alternatyvas“, – sako Veiklos organizavimo skyriaus vedėja Mantė Ramanauskienė.
Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Todėl aplinkosaugininkai siekia atkreipti įstaigų ir įmonių dėmesį ir į tai, kad jų veikloje naudojamų transporto priemonių išmetami teršalai neviršytų nustatytų normatyvų. Kitu atveju, nustačius pažeidimus bus taikoma administracinė atsakomybė.
Iš transporto priemonės išmetamų teršalų normų viršijimas ir teršalų neutralizavimo įrangos reikalavimų neatitikimas yra priskiriami dideliems transporto priemonės techninės būklės trūkumams.
Pastebėjus, kad kelyje eksploatuojama transporto priemonė akivaizdžiai teršia aplinką, geriausia apie įvykį pranešti policijai (pvz. per „e-policija“ platformą), kuri turėtų galimybę tokią transporto priemonę nedelsiant sustabdyti ir patikrinti.
Daugiau šia tema
Departamentas primena, kad baudos už transporto priemonių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį, viršijant nustatytus ribinius dydžius, numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnyje. O atsakomybė už neteisėtą teršalų išmetimą į aplinkos orą taikoma pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 75 straipsnį, priklausomai nuo nustatyto normatyvo viršijimo.
„Labai svarbu, kad visuomenė suprastų poreikį keisti pasenusius, taršius automobilius arba išspręsti problemą sutvarkius automobilį remonto dirbtuvėse. Visgi oro kokybės gerinimas stipriai susijęs su klimato kaita, o automobilių išmetamos dujos laikomos pagrindiniu šiltnamio efektą sukeliančiu veiksniu. Suvokdami augančią oro taršą miestuose, norime paskatinti įmones prisiimti atsakomybę ir rinktis gamtai draugiškus sprendimus“, – teigia M. Ramanauskienė.
2020 m. Nacionalinės į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos duomenimis, Lietuvoje transporto sektorius išmetė 64,5 proc. viso per metus išmetamo azoto oksidų kiekio, 12,7 proc. anglies monoksido ir 15,7 proc. kietųjų dalelių KD2,5 (mažesnių nei 2,5 mikrometrų) kiekio.
