Nuo kitų metų gyventojų laukia pokyčiai. Savivaldybės miestuose yra įpareigotos nustatyti mažos taršos zonas, kurių tikslas – taršių automobilių naudojimo mažinimas. Susisiekimo ministerija teigia, kad ribojimai daugiausia palies seniausius automobilius, o kai kurios savivaldybės jau dabar sako, kad įvažiuojantiems bus įvesta ir naujų rinkliavų.
Pokyčiai – nuo 2023-ųjų
Alternatyviųjų degalų įstatyme numatyta, kad Lietuvos savivaldybės iki 2023 m. turi nusistatyti ir pagal poreikį periodiškai atnaujinti mažos taršos zonas miestuose.
Tai reiškia, kad iki Naujųjų visi miestai turės įsivertinti taršiausias zonas ir pritaikyti jas mažesnes emisijas išskiriančiam transportui.
Kaip aiškino Susisiekimo ministerija, sprendimus dėl zonos tipo taikymo, ar jose veiks rinkliavų sistema, ar įvažiavimas nebus apmokestinamas, kiekviena savivaldybė priims atskirai, tačiau pagrindiniu jų tikslu išliks taršių automobilių naudojimo mažinimas miestuose.
„Nepriklausomai nuo pasirinkto zonos tipo, pokyčiai miestuose pirmiausiai turėtų paliesti pagal pagaminimo metus seniausius automobilius, pvz., automobilius, pagamintus iki 2000 m., EURO 1 ekologijos standartas. Susisiekimo ministerijos duomenimis, mažos taršos zonų įgyvendinimas jau prasidėjo Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje“, – teigė ministerijos atstovai.
Šiuo metu Susisiekimo ministerija sakė rengianti rekomendacijas savivaldybėms, kurios turėtų padėti įgyvendinti ir nusimatyti mažos taršos zonos priemones.
„Kadangi savivaldybės labai skirtingos – skiriasi tiek pagal gyventojų skaičių, tiek pagal transporto srautus, mažos taršos zonos turi būti pritaikytos individualiai.
Kai kuriose savivaldybėse visa miesto teritorija gali tapti mažos taršos zona, o kai kur – tik tam tikri ruožai.
Ministerijos lūkestis – savivaldybių bendradarbiavimas siekiant panašių taikomų priemonių ir išsikeltų tikslų, kad keliaujantiems gyventojams būtų paprasčiau prisitaikyti kiekviename mieste, o klimato kaitos mažinimo tikslų būtų siekiama bendrai visoje Lietuvoje“, – buvo teigiama gautuose atsakymuose.
Ministerija planuoja parengtas gaires savivaldybėms ir visuomenei pristatyti iki 2022 m. spalio 15 d.
Planuose – ribojimai ir rinkliavos
Vilnius miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Rimantas Baravykas „Delfi“ patvirtino, kad mažos taršos zonas savivaldybė planuoja numatyti iki šių metų galo.
Kaip teigė, šiuo metu specialistai nagrinėja situaciją ir teikia siūlymus.
„Viena iš labiausia tikėtinų teritorijų, pakliūsiančių į mažos taršos zoną yra Vilniaus senamiesčio zona. Kokie bus tikslūs ribojimai kol kas diskutuojama, nagrinėjamos gerosios ir blogosios pasaulinės praktikos, konsultuojamasi su specialistais iš skirtingų pasaulinio lygio bendrovių dėl jų techninių galimybių ir turimos patirties“, – teigė specialistas.
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius prasitarė, kad šiame mieste pokyčių nuo Naujųjų numatoma daugiau.
„Mažų emisijų zona pasirinkta kaip priemonė vystyti darnaus judumo strategiją. Taip siekiama paskatinti gyventojus naudoti alternatyvius keliavimo būdus bent centrinėje Kauno dalyje. Būtent šioje zonoje ir planuojamas taršių automobilių eismo ribojimas“, – sakė jis.
M. Matusevičiaus teigimu, prie įvažiavimų numatoma įrengti išmanias kameras, kurios fiksuotų transporto priemones, t. y. nuskaitytų valstybinius numerius bei įvertintų, ar šios atitinka keliamos emisijos reikalavimus.
„Nustačius neatitikimą, būtų taikoma rinkliava, neišskiriant transporto priemonės pagal kategoriją, o ateityje, didėjant aplinkai draugiškų susisiekimo priemonių skaičiui, svarstoma galimybė taikyti draudimą taršioms transporto priemonėms patekti į centrinę miesto zoną apskritai“, – sakė jis.
Atstovas užsiminė, kad šis projektas bus skirstomas į du etapus.
„Pirmas, apimantis eismo ribojimą tik Senamiestyje, planuojamas įgyvendinti nuo 2023 m., o antrasis, visoje miesto centrinėje dalyje – iki 2030 m. Mažų emisijų zoną planuojama įtraukti į saugomą teritoriją, o rinkliavos dydį patvirtinti atskiru sprendimu“, – teigė jis.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyr. Specialistė Silvija Mockuvienė tikino, kad Klaipėda dėl įsigaliosiančios naujos tvarkos dar svarsto.
„Dėl konkrečių zonų ir jų ribų dar nėra priimti sprendimai, pokyčiams ruošiamasi, peržiūrimi turimi triukšmo ir oro taršos modeliavimo žemėlapiai. Dėl mažos taršos zonų steigimo dar numatoma tartis su Susisiekimo ministerija, kuri rengia rekomendacijas šiuo klausimu“, – teigė ji.
Europoje – šimtai mažos taršos zonų
Pasak Susisiekimo ministerijos, Lietuva, toli gražu, ne vienintelė netrukus įsivesianti mažos taršos zonas. Šiuo metu Europoje, kaip buvo teigta, yra daugiau nei 370 mažos taršos zonų, įsipareigojusių pilnai atitikti Europos Sąjungos oro kokybės rodiklius.
„Didžiausias mažos taršos zonų paplitimas yra stebimas Vakarų Europoje (Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija), Skandinavijoje (Švedija, Norvegija, Danija) ir Pietų Europoje (Italija, Ispanija, Portugalija), mažiausias – Rytų Europoje.
Pavyzdiniais miestais dėl kompleksinių sprendimų priėmimo laikomi Briuselis, Londonas, Stokholmas.
Briuselio miestas yra tapęs viena didele mažos taršos zona, į kurią patekti gali turintys bent jau EURO 5 standartą (dyzeliniams varikliams – red.) arba EURO 2 ir aukštesnį (benzininiams varikliams – red.) automobiliai. Londone šiuo metu visi automobiliai turi atitikti EURO 3 standartą, o taisyklių nesilaikantiems numatytos baudos“, – teigė ministerijos specialistai.
Dar vienas pavyzdys – Krokuva Lenkijoje. Čia, kaip teigė, nulinių emisijų zona buvo pristatyta 2019 m., joje galimas tik vandeniliu, elektra ir dujomis varomų transporto priemonių judėjimas. Draudimai zonoje galioja tam tikromis valandomis, vykstant didžiausiam transporto judėjimui.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
