73 proc. šalies gyventojų norėtų, kad po Seimo rinkimų valdžia keistųsi, rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa. Nors dabartinis kontekstas yra sudėtingas ir žmonės jaučia įtampą dėl aukštos infliacijos, karo Ukrainoje bei jo sukeltų padarinių, bendros nusivylimo valdžia nuotaikos, pasak ekspertų, nulemtos ne vien to.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ užsakymu šių metų liepos mėnesį atlikto tyrimo metu žmonių buvo klausiama: ar dabartinė valdančioji dauguma verta vėl gauti daugumą per kitus Seimo rinkimus, ar per būsimus rinkimus reikėtų išrinkti naują valdančiąją daugumą (kitas partijas)?
Apklausos rezultatai parodė, kad beveik trys ketvirtadaliai – 73 proc. – šalies gyventojų norėtų, kad po Seimo rinkimų keistųsi valdžios sudėtis. Daugiausia taip atsakiusių (78 proc.) respondentų – 30-49 metų žmonės ir tie, kurių šeimų pajamos per mėnesį siekia 851-1,6 tūkst. eurų.
14 proc. apklaustųjų teigė, kad norėtų tokios pačios valdžios, 13 proc. šiuo klausimu nuomonės neturėjo.
Daugiausia neturinčiųjų nuomonės – jaunimas
Net 27 proc. apklaustų jaunų gyventojų, kurių amžius yra nuo 18 iki 29 metų, atsakė, kad neturi nuomonės, kokios valdžios norėtų po Seimo rinkimų. Kaip Delfi sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė, jauni žmonės, nepaisant jų aktyvumo socialinėje erdvėje, daug mažiau domisi politika.
„Jie daug mažiau nei vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės žiūri televiziją. Jie labiau naudojasi internetu, socialiniais tinklais, bet ne politiniais klausimais – daugiau savo kitais interesais. Tas domėjimosi politika atotrūkis tarp skirtingo amžiaus žmonių išlieka labai didelis“, – komentavo pašnekovė.
Komunikacijos agentūros „1323“ vadovo Artūro Jonkaus teigimu, tiksliai tai visgi paaiškinti nėra labai paprasta.
„Toje auditorijoje – 18-29 metų yra pakankamai nemažai Laisvės partijos rinkėjų, šis elektoratas yra jaunesnis. Galbūt vienas iš paaiškinimų galėtų būti, kad būtent Laisvės partijos elektoratas, kuris yra jaunimas, galbūt nežino už ką balsuos, (…) nes nėra iki galo patenkinti, bet tai tik viena iš versijų“, – svarstė ekspertas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis teigė manantis, kad jauni žmonės kaip tik atsakingiau vertina dabartinį kontekstą ir neskuba priimti galutinių sprendimų dėl savo balso.
„Jaunimas, kadangi tai yra aktyvioji socialinė grupė, iš tikrųjų mato tuos pokyčius, tą dinamiką ir nežino, kas yra geriau. Iš esmės jie laukia, kai bus po to – šiek tiek palaukime, pažiūrėkime, kaip bus vėliau, ir tada galbūt apsispręsime. Tai, mano galva, yra atsargumo požymis. Tokiu būdu jie demonstruoja atsargumą ir nenorą daryti neapgalvotas išvadas“, – komentavo ekspertas.
R. Ališauskienė atkreipė dėmesį, kad anksčiau konservatorių rinkėjas dažniausiai statistiškai buvo vyresnis, didmiesčio gyventojas, o šioje apklausoje atsakymai yra gana tolygus, nepaisant respondentų gyvenamosios vietos ar amžiaus.
„Keitėsi konservatorių vadovybės amžius – atėjo jaunesni žmonės vadovauti, tai konservatoriai sugebėjo išlyginti savo šalininkų profilį, nes atsirado ir jaunimo, kuris juos palaiko. Nebėra taip, kad tai yra tik vyresni žmonės“, – sakė R. Ališauskienė.
Visgi A. Jonkus minėtą tolygumą aiškino akcentuodamas tai, kad respondentų buvo klausiama ne tik apie konservatorius, bet apie visą valdančiąją daugumą – t. y. ir liberalus su Laisves partija.
„Aš sakyčiau, kad čia dėl to, jog valdančioji koalicija pagal savo elektoratą apima visas tas grupes. Vieni daugiau vienus, kiti – kitus. Kai klausimas yra apie valdančiąją koaliciją, tai natūraliai ta demografija pasiskirsto tolygiai“, – paaiškino komunikacijos specialistas.
L. Bielinio nuomone, rezultatų tolygumui įtakos galėjo turėti ir tai, kad per trisdešimt metų gyventojų požiūris į visas politines jėgas keitėsi.
„Reakcija į konservatorius prieš trisdešimt metų vyresnio amžiaus žmonių buvo labai paprasta: tai – ne kairieji, dėl to jie geri arba priešingai. Buvo labai paprastas paskirstymas. Šiandien tai, kad simpatijos pasiskirsto per visus sluoksnius, rodo tai, jog vis dėlto visuomenė subtiliau ir atidžiau žvelgia į politines jėgas ir jas vertina ne per neigimą, o per kažkokius kitus kriterijus, kurie leidžia jiems aiškiau pamatyti vieną ar kitą politinę jėgą. Dėl to ir jauni, ir seni atranda sau ir konservatorius, ir, manau, liberalus, ir socialdemokratus, ir kitus“, – sakė VDU politologas.
Nusivylimas valdžia – ne tik dėl krizių
Bendrai aukštas nepasitenkinimas valdžia, pasak „Baltijos tyrimų“ direktorės, yra nulemtas ir tam tikrų kol kas neišsipildžiusių rinkėjų lūkesčių, ir kitų priežasčių.
„Tai nėra kažkas naujo, nes kai praeina maždaug metai po Seimo rinkimų, didesnė dalis rinkėjų nori vėl naujos daugumos. Įdomu, kad tai nėra tik opozicijos šalininkai, rinkėjai, bet dažnai mažų koalicijos partijų šalininkai irgi nori naujos daugumos, nes jie paprastai mano, kad jų tos mažesnės partijos valdžioje turi per mažai įtakos.
Tai praktiškai lieka patenkinti tik tie, kurių partija, pavyzdžiui, turi daugiausiai balsų. Šiuo atveju – Tėvynės sąjungos šalininkams dabar tinka, o jau liberalai ir Laisvės partijos šalininkai norėtų daugiau svorio, bet tai ne pirmas kartas. Gana dažnai pasitaiko reiškinys, kad norima naujos daugumos“, – paaiškino R. Ališauskienė.
Šiai minčiai antrino ir A. Jonkus.
„Žiūrint į tuos, kurie sako, kad turėtų valdžia likti ta pati, tai realiai yra tas procentas, kuris ir yra konservatorių procentas, vertinant kitas apklausas. Tai reiškia, kad tyrimas neparodo nieko naujo, konservatorių elektoratas yra stabilus ir jis tikrai balsuos už juos. Klausimas, kaip pasiskirstys balsai tarp kitų partijų, yra didelis, bet labai ankstyvas. Dar yra labai daug laiko ir, turint omenyje, kiek per šiuos du metus yra nutikę, jei tiek pat nutiks per ateinančius du metus, tai tikrai sunku pasakyti, kokios bus rinkėjų nuotaikos“, – kalbėjo agentūros vadovas.
L. Bielinis taip sakė, kad įprasta nemeilė valdžiai nėra vienintelis veiksnys, lemiantis tokius apklausos rezultatus.
„Tie, kurie yra valdžioje, visada tampa atsakingais už visas konkrečias, labai žemiškas problemas, galbūt dalis kurių liečia labiau atskirą žmogų, bet vis tiek bendrai valdžia kalta, nes priima tokius sprendimus, kurie neišsprendžia jo problemų. Taip pat nepamirškime, kad Europoje bei pasaulyje vyksta tam tikri ekonominiai pokyčiai – finansinės problemos, kyla kainos.
Norime to ar nenorime, vis tiek yra klausiama, kodėl valdžia to neišsprendžia. Kartais sako, kad jei vienu centu kitur pigiau, tai ta svetima valdžia jau gera, o mūsų – bloga. Tai iš esmės kaltės permetimas kitam ir bandymas savotiškai save pateisinti arba bendrai kažkaip racionalizuoti tai, kas vyksta: kalta valdžia, kita galbūt išspręstų, nors viduje galbūt suvokiama, kad, ko gero, ir kita valdžia nieko nepadarytų. Na, gal vienu centu kažką atpigintų“, – kalbėjo politologas.
Vis dėlto, pasak jo, valdžia turi rasti kažkokius sprendimus, kurie palengvintų gyvenimą.
„Ir abejojantys, ir neturintys nuomonės vieną dieną padarys tą savo sprendimą ir jis ne visada gali būti toks, kokio norėtų valdantieji“, – akcentavo L. Bielinis.
Vidurinė klasė tikisi pokyčių čia ir dabar
Dabartinė valdančioji dauguma dažnai kritikuojama už esą per silpną komunikaciją. A. Jonkaus teigimu, pasitempti valdžiai šioje srityje yra kur, tačiau tai nėra esminė apklausos rezultatų priežastis.
„Vienas dalykas yra bendra nemeilė valdžiai visą laiką. Kitas dalykas – jei praeita koalicija „turėjo“ tik pandemiją, tai ši koalicija turi ir pandemiją, ir migrantų krizę, ir karą Ukrainoje, ir kartu išaugusias energetikos kainas kaip pasekmę. Žiūrint į skaičius, tai jie prie visų tų sąlygų, kuriomis ši valdžia dirba, šio tyrimo rezultatai nėra prasti“, – sakė ekspertas.
Vis dėlto, pasak jo, pagerinti savo reitingus valdžia galėtų.
„Keletą kartų ši Vyriausybė tiek su trąšų tranzitu, tiek su tranzitu į Kaliningradą tų draudžiamų prekių neatliko savo namų darbų, kuriuos galėjo padaryti, efektyviai komunikuodami pačioje pradžioje. Manau, kad didesnės dalies to negatyvo jie nebūtų ir gavę, bet jie to nepadarė.
Jie tranzito klausimu lipo ant to paties grėblio du kartus. Tai rodo, kad nėra to supratimo, kad tam tikrus dalykus reikia preventyviai komunikuoti. Tu turi paaiškinti prieš prasidedant, nes kitu atveju tai gali būti interpretuota labai įvairiai“, – paaiškino A. Jonkus.
Vis dėlto šį klausimą, jo manymu, yra bandoma spręsti, nes matomi pokyčiai kai kurių ministerijų vadovybėse.
L. Bielinis taip pat paaiškino, kodėl aukščiausi skaičiai nusivylusių valdžia gyventojų yra vidurinėje klasėje.
„Manau, kad tai yra reakcija į tą nusivylimą ir problemas, kurios iškyla čia ir dabar: per kelis mėnesius pakyla kainos, pasunkėjo komunikacijos, prekyba, ryšiai. Visa tai jiems iššaukia problemas čia ir dabar, todėl jie čia ir dabar norėtų kažko kito – tuo pačiu, ir kažkokios kitokios valdžios, kuri greičiau išspręstų bėdas“, – pridūrė politologas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ užsakymu bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ liepos 12 – 28 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Jos metu apklaustas 1021 Lietuvos vyresnis nei 18 metų gyventojas. Tyrimas vyko 113 atrankos taškų. Galima tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc. Apklausos metodas: asmeninis interviu respondento namuose.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
