Jeigu 80-ieji metai automobilių pramonei buvo spalvingi, tai 90-ieji – tiesiog galingi. Tai buvo laikas kai atrodė viskas įmanoma – demokratija nugalėjo visur, visas pasaulis atrodė gyveno taikoje, žmonės tapo laisvi ne tik paso įrašuose bet ir savo širdyse bei mintyse, visus suvienijo visagalis internetas, muzikos padangėje papūtė nauji elektronikos vėjai, o JAV prezidentas pūsdavo saksofoną prieš sužavėtą auditoriją. Kas gali būti geriau už 90-uosius?
Tai buvo neabejotinai pats geriausias dešimtmetis ir automobilių industrijai. Šiuo metu automobiliai tapo gerokai greitesni, technologiškesni, išraiškingesni, saugesni, komfortiškesni ir žinoma gražesni.
Modernu tampa sudėtingesnės apvalainos formos
„Jei 80-aisiais metais itin madingas buvo automobilių kampuotumas, tai 90-aisiais viskas stipriai pasikeitė – dabar madingiausios tapo švelnesnės linijos. Vieni pirmųjų šią tendenciją užčiuopė Audi, Opel ir Ford kompanijos, kurios jau 80-ųjų pabaigoje išleido švelnesnių formų didelės sėkmės susilaukusius modelius tokius kaip Audi 80 B3 ir B4, Audi 100 C3, Opel Vectra, Opel Calibra, Ford Sierra ir Ford Scorpio.
Sudėtingesnės formos automobilių kėbulo dizainą tapo lengviau projektuoti, nes buvo pradėtos naudoti CAD 3D modeliavimo sistemos. Vienas pirmųjų automobilių sukurtų naudojant vien CAD programas buvo 8 serijos BMW (E31). Inžinieriams tapo lengviau eksperimentuoti su įvairiomis kėbulo formomis ir interjero sprendimais, taip pat gauti būsimo modelio vizualizacijas.
Suapvalėjo ne tik automobilių kėbulo detalių kampai, bet ir pati automobilio forma tapo švelnesnių aerodinamiškesnių formų. Be to automobiliai tapo gerokai platesni ir žemesni. Automobilio plotis pabrėžė automobilio sportiškumą bei suteikė daugiau erdvės keleiviams. Mažesnis kėbulo aukštis taip pat suteikė daugiau vizualinio sportiškumo. Tuo pačiu mažesnis kėbulo aukštis nebūtinai atima salono erdvę, nes inžinieriai išmoko gerokai efektyviau išnaudoti salono aukštį sumontuodami sėdynes žemiau bei mažindami pačios sėdynės aukštį. Be to žemesnis ir platesnis kėbulas ženkliai padidina automobilio stabilumą posūkiuose“ – sako atsiliepimų ir skelbimų svetainės Autoasas.lt vadovas Nerijus Paketūras.
Vientisumo mada
Sumažėjus automobilių aukščiui, sumažėjo ir langų aukštis, jie tapo labiau pasvirę gerindami automobilio aerodinamines savybes. Automobilių ratų arkos tapo didesnės, kad galėtų sutalpinti didesnio diametro ratlankius. Priekiniai žibintai tapo siauri ir ištęsti – į jų dizainą turėjo būti kaip galima gražiau integruoti posūkių rodmenys, posūkių rodmenų stiklas turėjo būti ne geltonos, o baltos spalvos.
Radiatoriaus grotelės buvo gerokai stipriau akcentuojamos nei anksčiau ir sulietos su variklio dangčio dizainu. Galiniai žibintai irgi tapo labiau ištęsti ir siauri, nebeliko 80-ųjų metų kvadratiškumo. Priekiniai, galiniai žibintai ir pageidautina bamperiai turėjo išlaikyti metalinių kėbulo dalių tęstinumą.
Automobilių bamperiai anksčiau buvę tiesiog kaip fizinė apsauga automobiliui ir dažnai neorganiška automobilio dizaino dalis, dabar turėjo būti integruoti į automobilio kėbulo dizainą. Šią integraciją turėjo pabrėžti tai, kad bamperiai pradėti dažyti kėbulo spalva, jų forma derinama su kėbulo linijomis bei apsaugomis sumontuotomis automobilio šonuose – ant sparnų ir durelių.
Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje chromas „prarado“ savo blizgesį ir nebebuvo taip plačiai naudojamas kaip anksčiau. Nors chromo detalės visiškai neišnyko, tačiau jos buvo priešpastatytos sportiškumui. Todėl montuojamos labiau didesniuose prestižiniuose automobiliuose, kurie visada pasižymėjo didesniu konservatyvumu.
Šios tendencijos lengvai pastebimos ne tik sportiškuose automobiliuose, bet ir įprastuose hečbekuose bei sedanuose. Tuo metu populiariausio kėbulo sedanų gretose ryškiausi dizaino pavyzdžiai buvo iš Japonijos. Kokie patrauklūs buvo Honda Accord, Subaru Legacy, Mazda Xedos 6, Mitsubishi Galant sedanai, taip pat ne japonai – Opel Vectra, Peugot 405 ar Renault Laguna.
Apvalūs žibintai vėl madingi, atverčiami vis dar?
90-ųjų antroje pusėje kuriam laikui vėl sugrįžo 80-ais metais savo populiarumą praradę apvalūs žibintai. Kaip ir visos mados ji šiek tiek transformuojasi, bet visada sugrįžta. Šįkart tapo madingi keturi apvalūs žibintai priekyje. Jie būtinai turėjo būti nevienodo dydžio ar formos, bei integruoti į kėbulo dizainą. Tokius turėjo Lexus GS, Lexus SC, E klasės Mercedes-Benz, Toyota Celica, Alfa Romeo GTV/Spider, Toyota Corolla, Honda Integra, Honda Del Sol ir net Volkswagen Polo. Pastarasis buvo lyg moderni atsvara itin konservatyviam Volkswagen Golf modeliui.
80-ais metais pagreitį įgavusi atverčiamų žibintų mada, 90-ais pasiekė apogėjų. Šiuo laikotarpiu daugelis sportiškų automobilių privalėjo turėti atverčiamus žibintus – kone visi Ferrari ir Lamborghini modeliai, Honda NSX, Chevrolet Corvette, Toyota Celica, Toyota MR2, Mitsubishi Eclipse, Ford Probe, Nissan S13, Mazda MX-5, Mazda RX-7, Lotus Elan ir kiti.
Tačiau kaip ir kiekviena mada pasiekusi savo piką staiga subliūkšta, taip ir atverčiami žibintai staiga tapo ne tik nepraktiški dėl nepatikimų mechanizmų, dėl nuolatinio jų naudojimo net ir šviesiu paros metu, bet ir labai senoviški. Šiuo laikotarpiu beveik visi gamintojai nustojo gaminti automobilius su atverčiamais žibintais. Vieni grįžo prie konservatyvesnių sprendimų, kiti čiupo naują madą pavadinimu „ala ferrari“ – kuomet žibintai sportiškiems automobiliams įtaisomi aukštai ant variklio dangčio po stikliniu kupolu. Geriausi to pavyzdžiai yra Fiat Coupe, Honda NSX, Nissan 300ZX, Mitsubishi 3000 GT, Toyota MR2 ar Toyota Supra transformacijos.
Galiniai žibintai irgi įgavo naują dizaino madą, kurią išpopuliarino japonai – tai ištęsti per visą automobilio plotį žibintai. Tokie žibintai pabrėžė automobilio plotį ir kartu sportiškumą. Šiuo unikaliu dizainu galėjo didžiuotis daugelis japoniškų sportiškų automobilių – Honda NSX, Nissan Silvia S14, Nissan 300ZX, Mazda RX-7, Mitsubishi 3000 GT, Subaru SVX ir vokiškas Porsche 911. Kalbant apie 911… pamenate 80-aisais metais Porsche kompanija bandė pakeisti „pasenusio“ stiliaus 911 modelį į novatorišką Porsche 928? Tai va, šiame dešimtmetyje jie daugiau taip neeksperementavo.
90-ųjų superautomobiliai
Jeigu 80-ųjų superautomobiliai, tokie kaip Lamborghini Countach ir Ferrari Testarossa buvo tikras seksualumo įsikūnijimas, tai 90-ųjų superautomobiliai tapo grubios galios įsikūnijimu. Bugatti EB110, Lamborghini Diablo, McLaren F1, Dodge Viper, Nissan Skyline GT-R – subtilumas ne šiems automobiliams. Tai tikri Arnoldo Schwarzeneggerio arba Dwayne „Rock“ Johnson’o įsikūnijimai metale.
Sportiški automobiliai turėjo turėti kuo galingesnius, kuo didesnio darbinio tūrio variklius arba aprūpinti turbinomis, išmetimu neitin tausojančiu gamtą, turėjo būti žemi, platūs, su didelio diametro plačiais ratais, realią naudą teikiančiais spoileriais ir difuzoriais gale, didelėmis oro paėmimo angomis atliekančiomis stabdžių, variklio ar intercoolerio aušinimo funkcijas. Sportiškas stilius turėjo būti pirmiausiai funkcionalus ir tarnauti ne estetikai, o greičiui.
Reikia pastebėti, kad ne visiems sportiškų automobilių gamintojams gerai sekėsi persiorientuoti prie naujų stiliaus vėjų. Tarkim Aston Martin, Ferrari ar Maserati vis dar eksploatavo 80-ųjų metų stilių ir tuo metu atrodė itin konservatyviai.
Dizaino pamokos pirmūnai…
„90-ųjų automobilių dizaino pirmūnai žinoma yra japonai – tai jų aukso amžius. Ir ištiesų – kokie absoliučiai fantastiški automobiliai atkeliaudavo iš tekančios saulės šalies! Mazda RX-7, Honda NSX, Toyota Supra, Nissan Skyline, Nissan 300ZX, Mitsubishi 3000 GT ir kiti. Visi jie kažkuo panašūs ir kartu labai skirtingi – panašūs savo samurajiška dvasia, o skirtingi savo dizaino kalba.
Aštri konkurencija ir išaugęs japoniškos kultūros populiarumas visame pasaulyje, vertė japonų gamintojus ieškoti savo unikalios stilistikos ir jiems tai puikiai sekėsi. Tarkim Honda kompanija kūrė elegantiškų ir aštresnių formų prie žemės prigludusius automobilius, Mazda kompaktiškus itin švelnių formų, Toyota apvalainus ekspresyvių formų, Nissan stambius ir griežtų formų, Mitsubishi išraiškingo dizaino automobilius. Kiekvienas buvo savaip žavus“ – sako Nerijus.
BMW markė šiame dešimtmetyje ir toliau išliko tarp labiausiai konservatyvių gamintojų dizaino prasme. Nedrąsiai „sukišusi“ pasenusius apvalius žibintus po vientisu stiklu, BMW vėlavo ir suapvalinti bei suteikti vientisumo savo automobiliams – tą jie padarė tik 90-ųjų metų pabaigoje. Tačiau ko neatimsi iš šios kompanijos dizainerių – tai tobulo automobilių proporcijų pajautimo bei sportiškumo įkūnijimo net ir šeimyniniuose sedanuose. Kaip tik dėl to šie automobiliai yra tokie gražūs šiandien – savo konservatyviomis dizaino detalėmis ir tobulomis proporcijomis.
Audi kompanija suprato, kad nepakonkuruos su BMW sportiškumo, o su Mercedes-Benz prabangumo srityse. Todėl Audi sukūrė savają – funkcišką prestižiškumą. Būtent Audi suderino iki tol rodos nesuderinamus dalykus – pavyzdžiui praktiškiems universalams suteikė sportiškumo, šeimyniniams automobiliams davė Porsche genų, saugumą pradėjo sieti ne su atspariu kėbulu, o su visais varomaisiais ratais ar lengvesniu aliuminio kėbulu. Taip gimė unikalus Audi RS2 modelis, o greitai po jo pasirodė fantastiškai įvertinti itin galingi ir subtiliai stilingi Audi RS4, Audi RS6, Audi TT modeliai. Staiga universalai tapo madingi, o Audi kompanija pagaliau tapo pripažintu didžiojo trejetuko nariu.
Galima pagirti ir prancūzų gamintojus, ypač Peugeot kompaniją. Ši ne tik atrado savo unikalų stilių ir puikiai jį integravo visuose savo išplėstos gamos modeliuose, bet ir dėka pergalių ralio ir žiedinių varžybų arenose puikiai formavo sportiškų automobilių gamintojo įvaizdį.
Deja, bet kai kurios kompanijos tokios kaip Citroën nešusios keistuolių vėliavą automobilių dizaino parade, šiame dešimtmetyje galiausiai palūžo ir tapo „mainstreem“ žaidėjais. Išskirtinio stiliaus, tikri 80-ųjų dizaino perlai Citroën CX, BX modeliai transformavosi į nuosaikaus stiliaus Citroën XM ir Xantia modelius.
… ir dvejetukininkai
Diktuoti madas gali tik geriausi, visi kiti gali prie jų prisitaikyti. Tačiau buvo tokių, kurie ir to nepadarė – tokie buvo italų gamintojai. Jie vis dar gamino kampuotų formų seno stiliaus automobilius tokius kaip Lancia Delta, Lancia Thema, Alfa-Romeo 155 ir Alfa-Romeo 164. Nei vienas šių modelių nesusilaukė tikros komercinės sėkmės. Nepadėjo nei milžiniški itališkų sportinių automobilių pasiekimai 80-aisiais, nei įsimintini Alfa-Romeo 155 sedanai žiedinių lenktynių trasose. Žinoma italams sunkiai sekėsi ne vien dėl konservatyvaus automobilių dizaino, tačiau paralelės čia akivaizdžios.
Šiame dizainerių parade paskutinieji žengė ne tik italai, bet ir amerikiečiai – šie jau antras dešimtmetis kūrė techniškai neteisingus ir negražius automobilius. Vien ko vertas Ford Mustang ar Chevrolet Camaro vardo „suteršimas“ – nenuostabu, kad šie modeliai pranyko iš pirkėjų radaro geram dešimtmečiui.
Bet jeigu amerikiečiai bent jau bandė, buvo tokių kurie net ir to nedarė – patys didžiausi 90-ųjų automobilių dizaino nevykėliai žinoma buvo britai. Jų automobilių dizainas buvo paprasčiausiai užstrigęs 70-aisiais metais. Jaguar XJ, XJS, Bentley, Rolls-Royce automobiliai ne tik atrodė stilistiškai beviltiškai pasenę, bet ir buvo technologiškai pasenę.
TOP 10
Dabar prisiminkime kokie dešimt automobilių buvo patys ikoniškiausi ar padarę didžiausią įtaką automobilizmo istorijoje 90-aisiais metais. Nerijaus Paketūro nuomone šie automobiliai paliko ryškiausią pėdsaką galingųjų dešimtmetyje:
Mitsubishi Lancer Evo ir Subaru WRX Sti – už dešimtmečio dvikovą ralio arenose ir kompiuterinių žaidimų ekranuose
Mazda MX-5 – už tai, kad automobilių sportiškumą padarė pasiekiamą visiems
Honda NSX – už suvokimą, kad nuo šiol japonų gamintojai gali viską
Nissan GTR – už „godzilos“ legendą
Audi A4 – už tai, kad privertė pasitempti 3 serijos BMW ir C klasės Mercedes-Benz kūrėjus
5 serijos BMW E39 – už tai, kad perėmė auksinio standarto prestižinių automobilių rinkoje estafetę iš Mercedes-Benz W124 automobilio
Mercedes-Benz S klasė – už tai, kad visiems priminė kas čia bosas
Dodge Viper – už tai, kad palaikė tikrą amerikietišką automobilių dvasią
Land Rover Discovery – už tai, kad „offroadinimas“ tapo madingas
Toyota RAV4 – už naują požiūrį į visureigius
Jeigu patiko skaityti apie 90-ųjų metų automobilių dizaino madas, siūlome paskaityti ir apie 80-ųjų metų madas.
