Kauno įmonėje „Žalvaris“ atliekos buvo laikomos akivaizdžiai pažeidžiant tvarkas, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Yra akivaizdūs pažeidimai, dėl to, kad pavojingos atliekos negali būti kaupiamos po atviru dangumi, jos gali būti kaupiamos ir išvežamos tik įkrovimo ar pervežimo laikui ar momentui. Kitas dalykas, labai daug daug nepažymėtų konteinerių su skystom medžiagom, tai apsunkina gesinimo darbus, ar tai sprogios medžiagos, ar ne“, – penktadienį spaudos konferencijoje gaisravietėje Kaune sakė S. Gentvilas.
Anot ministro, bendrovėje „Žalvaris“, kuri yra pavojingų atliekų tvarkytoja, vienu metu gali būti 8,5 tūkstančio tonų atliekų, maždaug pusė jų gali būti pavojingos.
Pagal turimus duomenis, anot S. Gentvilo, įmonėje galėtų būti dvigubai daugiau atliekų nei leidžiama.
Pasak jo, po 2019 metais kilusio didelio gaisro Alytuje, įmonėje „Ekologistika“, kur degė padangos, ministerija buvo įvedusi pakeitimų tokių atliekas kaupiančių ir tvarkančių įmonių veiklai.
„Po „Ekologistikos“ gaisro yra padarytos labai aiškios išvados, tokios įmonės kaip ši ir visi kiti atliekų tvarkytojai turi turėti garantijas, draudimus. Ši įmonė turi garantijas 625 tūkstančiam eurų, tuo atveju, jei bankrutuotų, nesusitvarkytų ar būtų atimtas leidimas. Papildomai civilinis atsakomybės garantiją dėl žalos tretiesiems asmenims, to nebuvo iki šių metų gegužės. Pareikalavome, visos atliekų tvarkymo įmonės tai turi“, – sakė S. Gentvilas.
Anot jo, pakeitimai leido apsidrausti, kad nesusikurtų toks verslo modelis, „kad įmonės galėtų įsikurti susirinkdamos atliekas ir staiga baigti veiklą“.
Žalos paskaičiavimas užtruks
Pasak Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedriaus Kadziausko, gaisro padarytos žalos paskaičiavimui prireiks keleto mėnesių.
„Yra du, trys mėnesiai šiam darbui atlikti, todėl šiandien pasakyti, kokio dydžio žalą galime prognozuoti, labai sudėtinga“, – sakė direktorius.
Anot jo, į orą galėjo išsiskirti skirtingų medžiagų, nes degė tiek pavojingos, tiek nepavojingos atliekos.
„Degė nepavojingos atliekos, kartonas ir plastikas, ir degė dalis pavojingų sukauptų atliekų. Turime informaciją, kad dalis naftos produktais užterštų atliekų, lakų, kitų pavojingų medžiagų. Tas įprasta puokštė tų blogųjų medžiagų, kurios paprastai išskiria – kietosios dalelės, suodžiai, azoto, sieros oksidai, lakiosios medžiagos“, – teigė G. Kadziauskas.
„Žala gamtai ir gyventojams tikai yra padaryta, sudegė viduje esantys lakai, tepalai ir panašiai. Iš esmės, Kaune oras yra saugus, nuo gaisro nepasikeitęs. Tarša yra padaryta gruntiniams vandenims, tyrimus ima geologijos tarnyba, Kauno vandenys operatyviai užkimšo išleistuvus, Aplinkos apsaugos agentūra paėmė tyrimus tiek čia iš gruntinių vandenų, Kauno mariose ir kitur“, – sakė aplinkos ministras.
Kokia galėtų būti gamtai padaryta žala, paaiškės atlikus vandens, dirvožemio ir kitus tyrimus. Pasak S. Gentvilo, žala skaičiuojama nuo išmestų teršalų.
„Tikrai nėra akivaizdžios taršos, kad kažkas plauktų, kaip Alytaus atveju, kai reikėjo į Nemuną išleisti“, – sakė ministras.
Tikrina keliskart per metus
Anot G. Kadziausko, „Žalvaris“ įmonė yra priskirta didelės rizikos grupei ir patikrinimai atliekami reguliariai, dukart per metus, o gavus papildomos informacijos – ir dažniau.
„Per pastaruosius trejus metus įmonė tikrinta 11 kartų, keturiais atvejais rasti įvairūs pažeidimai. Jie ištaisyti. Paskutinio patikrinimo metu užfiksuoti pažeidimai, bet reikia pripažinti, kad čia, mūsų vertinimu ir mūsų skalėje, tai vienos iš tų įmonių, kurios potencialiai rizikingos ir gali atnešti žalos. Mūsų rizikos vertinimo sistema skatina jas tikrinti“, – teigė G. Kadziauskas.
Anot jo, kokie tiksliai pažeidimai padaryti ir ar atliekos laikytos pažeidžiant reikalavimus, parodys dėl gaisro pradėtas neplaninis patikrinimas.
„Šitie pažeidimai, kurie galėjo būti, buvo fiksuoti gaisro metu, naktį. Tiksliai, kokie tie pažeidimai yra matysime po šiandien ir rytoj atliekamo neplaninio patikrinimo, turėsime tikresnį vaizdą“, – kalbėjo direktorius.
Pasak G. Kadziausko, šiuo metu aplinkosaugininkų stotelės papildomos taršos nefiksuoja.
Visgi šiuo metu dėl padidėjusio dulkėtumo ir sausringo laikotarpio gyventojams rekomenduojama kuo mažiau būti lauke, bet su gaisru tai nėra susiję, sakė S. Gentvilas.
Daugiau šia tema
Abejoja ar tokios vietos turėtų būti gyvenamosiose vietovėse
Po gaisro „Žalvario“ antrinių atliekų rūšiavimo patalpose Kaune vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė abejoja, ar tokie objektai gali būti gyvenamosiose vietovėse.
„Kalbant apie ateitį, tai pirmas dalykas ar tokie objektai gali būti gyvenamosiose teritorijose“, – penktadienį spaudos konferencijoje gaisravietėje Kaune sakė ministrė.
„Nes vakar, kai pasirodė informacija apie tai, kad tokioje įmonėje, kurioje yra pavojingos atliekos, kurios degios, gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, mes nedelsiant išsiuntėm trumpąsias žinutes aplinkiniams gyventojams. Bet kalbant apie ateitį, yra rimtas klausimas apskritai, ar tokiems pavojingos rizikos objektams yra vieta miestuose, šalia gyvenamųjų teritorijų“, – kalbėjo ji.
Anot ministrės, ketvirtadienio vakarą gaisras buvo pakeltas į penktą pavojaus lygį, buvo sutelktos pajėgos, visa reikalinga technika, atitinkamos priemonės gaisro likvidavimui.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius teigimu, gaisras buvo likviduotas 13.42 val. penktadienį, gaisro vietoje dirbo iki 45 ugniagesių, nuo septynių iki dešimties autocisternų. Šiuo metu gaisro vietoje dar dirba 20 žmonių.
„Buvo permestos pajėgos ir iš kitų miestų, atvyko ugniagesiai iš Šiaulių, Jonavos, Elektrėnų, Prienų. Tikrai ta operacija buvo pakankamai sudėtinga (…). Pavyko identifikuoti tuos pavojingiausius taškus, tarša turbūt galėjo būti gerokai didesnė“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius.
Kodėl kilo gaisras – neaišku
PAGD vadas sakė, kad visi gaisrą gesinę ugniagesiai yra sveiki, vienas iš jų patyrė šilumos smūgį, tačiau po apžiūros buvo išleistas.
Departamento direktorius aiškių priežasčių, kodėl kilo gaisras neįvardino.
Pasak jo, dar prieš gaisrą „Žalvaryje“ buvo fiksuojami priešgaisrinės saugos pažeidimai, bet jie „tikrai nebuvo tokie, kurie sukeltų gaisrą“.
„Šiandien, kadangi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra labai sudėtinga pasakyti, kokios buvo priežastys, kas jas sukėlė, gali būti tyčiniai veiksmai, netyčinė veikla, aš manau, kad tyrimas parodys ir tai leis geriau įvertinti situaciją“, – sakė pareigūnas.
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Nerijaus Spancernos teigimu, gaisrą gesinusiems pareigūnams prireikė ne mažiau 60 deguonies balionų.
Gaisras minimoje įmonėje kilo ketvirtadienio vėlų vakarą.
Prokuratūra penktadienį pranešė dėl šio gaisro pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įmonėje „Žalvaris“ kilusio gaisro plotas apėmė daugiau nei 10 tūkstančių kvadratinių metrų. Jo metu degė trijuose gamybiniuose cechuose esančios atliekos – panaudoti tepalai, polietilenas, plastikas, kitos atliekos.
