LSMU prorektorius prof. K. Petrikonis: motyvaciją studijuoti gali silpninti ir ekonominė situacija – Kas vyksta Kaune

LSMU prorektorius prof. K. Petrikonis: motyvaciją studijuoti gali silpninti ir ekonominė situacija

Asociatyvi / LSMU nuotr.

Į Lietuvos aukštąsias mokyklas šiemet įstojo 19 162 pirmakursiai. Bendras jų skaičius – didesnis už buvusį prieš metus, tačiau tarp pirmakursių naujus mokslo metus pradės mažiau nei pernai jaunuolių, galėsiančių studijuoti valstybės lėšomis.

Populiariausiųjų sąraše tebelieka gyvybės mokslų studijos, o tarp universitetų, kuriuos pasirinko šalies abiturientai, – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Naujų mokslo metų išvakarėse portalas „Kas vyksta Kaune“ kalbėjosi su šios aukštosios mokyklos prorektoriumi studijoms profesoriumi Kęstučiu Petrikoniu.

Kuo šiemetiniai stojimo į LSMU rezultatai skiriasi nuo pernykščių?

Pirmakursių pas mus nesumažėjo, ir populiarios tebėra medicinos studijos, tačiau tam tikri srautų persiskirstymai tarp programų įvyko. Buvo daugiau, nei pernai perstojančiųjų iš valstybės nefinansuojamų vietų į finansuojamas. Galima sakyti, kad kai kam pasirinkimą studijuoti sutrukdė ne tokie abitūros egzaminų rezultatai, kokių tikėtasi, kai kai persilaikė egzaminus, tad gavo valstybės finansuojamas studijų vietas.

Dešimtmečiais sveikatos mokslų studijos Lietuvoje (žinoma, ir Kaune) buvo populiariausios, tačiau tikėtina, kad pastaruoju metu tą lyderystę perima informatikos bei kitų mokslų studijos, tad ar Jūsų neliūdina tokia tendencija?

Nepasakyčiau, kad LSMU ar Vilniaus universitetas kažkam užleidžia lyderių pozicijas sveikatos mokslų studijų prasme. Populiarios tebėra, kaip minėjau, medicinos mokslų studijos, nors gal kažkam atrodo, kad rinktis gydytojo profesiją ir po universiteto dirbti valstybiniame sektoriuje, kur atlyginimas – ne toks, kokio tikėtumeisi, nes įvairios reformos, prastėjanti šalies ekonomika negali užtikrinti jo augimo, – neviliojanti perspektyva.

Pas mus išlieka populiari ir odontologija, kurios neveikia jokios krizės. Bet nustebino, kad mažiau, nei anksčiau, šįmet tapo populiarios farmacijos studijos, nors daugelyje vaistinių (o tai reiškia, – privačiame, ne valstybiniame sektoriuje) dirba nedideles pensijas gaunantys garbaus amžiaus farmacininkai, kuriuos galėtų pakeisti jauni specialistai. Vaistininkų atlyginimai gali būti didesni nei valstybės sektoriuje, bet kažkodėl nesimato jaunimo didesnio susidomėjimo šia profesija.

Liūdina, kad sumažėjo stojančiųjų ir į veterinarinę mediciną. Europoje tai pasijuto kur kas anksčiau, Lietuvoje – dabar. Reiškia, kad netrukus žemės ūkyje gyvulininkystės sektorius susidurs su didele problema – veterinarijos specialistų trūkumu. Kas ateityje dirbs, kas žemės ūkyje vadovaus, jei jaunimo nebus?

Nėra, žinoma, gerai, kad LSMU sumažėjo ir besirenkančių slaugos studijas, nors slaugytojų jau šiuo metu trūksta daugelyje sveikatos priežiūros bei gydymo įstaigų. Juolab, kai jose kasmet daugėja technologijų, ir slaugytojams tenka vis didesnis vaidmuo. Aišku, nieko dramatiško dėl slaugos studijų populiarumo nėra, – šįmet priėmėme 16 proc. mažiau pirmakursių (būsimų slaugytojų) nei pernai, svarbu, kad baigę universitetą, jie dirbtų pagal įgytą specialybę.

Ar tik ne kolegijos čia tapo universitetų konkurentėmis, nes irgi rengia tokio profilio specialistus gal net, kaip sakoma, „supaprastinta tvarka“, tad trumpiau ir lengviau pasimokius, įgijami diplomai leidžiantys slaugytojams darbintis užsienio klinikose, kur atlyginimai didesni nei Lietuvoje?

Galimai taip ir yra, nes stojant studijuoti slaugos programą į kolegiją, taikomas mažesnis nei universitete konkursinis balas. Yra ir tokių kolegijų, kurios to balo visai nesilaiko ir priima studijuoti kiekvieną norintį.

Bet mano nuomone, nieko blogo, kad Lietuvoje parengti specialistai išvyksta dirbti į kitas šalis. Nemažai jų vėliau sugrįžta įgiję vertingos patirties ir sėkmingai darbuojasi savo gimtinėje. Padirbėti svetur neretai važiuoja ir turtingų valstybių specialistai, – kiekvienam laisvas kelias rinktis, kur ir ką veikti, kaip gyventi. Svarbu, kad noras dirbti nepradingtų.

Pagaliau, jei Lietuvai gydytojų pritrūks, iš užsienio jų atvyks. Tačiau mūsų šaliai reikės ir profesionalių, universitetus baigusių biochemikų, genetikų, kitokių mokslininkų, specialistų, o gamtos mokslai pas mus vis mažiau populiarūs.

Kas, Jūsų nuomone, neigiamai veikia abiturientų motyvaciją rinktis gyvybės mokslų studijas Vilniaus universitete ar LSMU, – galimi iššūkiai, šeimų finansinė padėtis ar kažkas kita?

Aiškiai matome: jei tik koks ekonomikos vystymosi stabtelėjimas, kokia nors krizė Lietuvą ar kitas valstybes ištinka, tuoj tai atsispindi ir pas mus. Jei kažkam abejonių kelia klausimas, ar Lietuvoje saugu, kai ne taip toli nuo jos vyksta karas, kurį sukėlė mūsų kaimynė šalis, todėl renkasi studijas toliau nuo viso to. Užsieniečiams norą studijuoti Kaune (Lietuvoje) silpnina vizų problemos. Jau matome, kad ir iš Ukrainos nesitikime sulaukti studentų daugiau nei pernai.

Prie kertančių abiturientų motyvaciją studijuoti priskirčiau ir neaiškią Lietuvos ekonominę situaciją. Žinoma, labai svarbi šeimų finansinė padėtis, nes ir gabiausią vaiką išleisti studijuoti kainuoja. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Motyvacijai nepasitarnauja ir ilgai pas mus besitęsiančios švietimo, sveikatos reformos, apie kurias daug kalbama, bet siektini konkretūs jų rezultatai vis dar nėra aiškūs.

Kiek iš viso studentų rugsėjį pradės naujus studijų metus Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ir kiek tarp jų bus užsieniečių?

Kiek bus užsieniečių, dar anksti pasakyti, nes jų priėmimas į LSMU tęsis iki rugsėjo 1-osios. O iš viso universitete šįmet turėsime panašiai tiek pat studentų, kiek pernai, – apie 8 tūkstančius.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA