Iki gruodžio 31 d. numatyta elektros kainų kompensacija po Naujųjų gali būti nebepratęsta. Ekspertai sako, kad modelis, kai dalis kainos kompensuojama visiems šalies gyventojams, nėra geras. Teigiama, kad kompensacijų turėtų sulaukti tik pažeidžiamiausi ir mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. Tokį siūlymą palaiko ir Valstybės kontrolė primindama, jog kompensacijos yra mokamos iš valstybės biudžeto, kuris nėra guminis.
Siūlo remti tikslingai
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas „Delfi“ sakė manantis, jog pastaruoju metu Vyriausybė visuomenei yra sukūrusi tam tikrą lūkestį.
Jis, kaip aiškino, yra susijęs su krizinėmis situacijomis, jog joms nutikus, valstybė visiems pasiūlys ir išties pagalbos ranką.
„Iš esmės nesakome, kad to nereikia, bet atkreipiame dėmesį ir norime pakartoti, kad taikomos kompensacijos turi būti tikslingos ir nukreiptos į labiausiai pažeidžiamus asmenis. Prisiimami įsipareigojimai yra mokami iš valstybės biudžeto – iš mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigų.
Mes sakome, kad ta parama (elektros kainos kompensavimas – red.), jei ji ir būtų, ji turėtų būti tikslinga ir nukreipta tik į labiausiai pažeidžiamus asmenis“, – aiškino M. Macijauskas.
Kalbėdamas apie valstybės įsipareigojimus jis vardijo, kad jų šiuo metu yra daug: nuo didėjančių išlaidų krašto apsaugai, klimato kaitos, žaliojo kurso iki informacinių technologijų diegimo. Taip pat, kaip priminė, 2022 m. suplanuotas valstybės biudžeto deficitas siekia 4,9 proc.
„Kai mes išlaidas kompensuojame visiems, yra dalis žmonių, kurie sugebėtų išgyventi ir patys bei susimokėti padidėjusias sąskaitas. Ilguoju laikotarpiu reikėtų ieškoti tikslinių visuomenės grupių, kuriems reikėtų pagalbos, bet ne rinktis lengviausią kelią – kompensuoti visiems“, – dėl elektros kainų kompensavimo po Naujųjų kalbėjo vadovas.
Paprašytas patikslinti, kaip gyventojai tiksliau galėtų būti išskiriami arba atrenkami kompensacijoms už elektrą gauti, jis teigė, kad tai jau Vyriausybės darbas.
„Priemonių yra įvairiausių, tik reikia pasirinkti lengviausią būdą. Ar tai būtų pajamos, ar turtas, ar kažkas kitkas“, – sakė jis.
Gelbėti reikia ne visus
Ekonomistas Romas Lazutka taip pat aiškino, kad jeigu po Naujųjų elektros energijos vartojimą norima ir toliau kompensuoti visiems gyventojams, tai būtų galima pavadinti tikra saviapgaule.
„Tai reiškia, kad tokiu atveju valstybė mažiau lėšų skirs kažkam kitam, ką žmonės irgi vartoja. Gal bus mažiau dviračių takų ar kitų dalykų, arba valstybė turi didinti mokesčius, nedidinti biudžetininkų algų, kas, vykstant infliacijai, reiškia, kad sektorius dar labiau skurs.
Nors tai tokia saviapgaulė, politikai tai gali mėgti, nes mėgsta visiems viską pažadėti duoti ir iš nieko nepaimti, bet jie ne Dievai, to negalima padaryti“, – kalbėjo R. Lazutka.
Ekonomistas tikino visiškai pritariantis M. Macijausko išsakytai nuomonei dėl to, kad elektros kaina neturėtų būti kompensuojama visiems gyventojams, o jos kompensavimo mechanizmą siūlė sieti su Lietuvoje jau esančia šildymo kompensacijų tvarka.
Šiuo metu nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
„Tokios kompensacijos šiandien apima tik būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Šaltas – kainuoja nedaug, o štai elektros energijos sąnaudos nėra įtrauktos, kaip ir kiti dalykai, tarkime, šiukšlių išvežimas ar teritorijos tvarkymas.
Į šį mechanizmą būtų verta įtraukti visas su būstu susijusias išlaidas, o ypač dabar, išaugus elektros kainai“, – sakė R. Lazutka.
Jis aiškino, kad tada būtų apibrėžtas tam tikras procentas gyventojų, kurie tokią pagalbą gautų, tačiau nebūtų, kad kompensacijas gautų visi.
„Reikia apsibrėžti rodiklius ir kiek kompensacijų galima skirti. <...>
Bet kuriuo atveju, siūlyčiau kompensuoti protingą dalį daliai gyventojų. Ir ne todėl, kad vidutiniokų nebūtų gaila, tačiau nėra įmanoma kompensuoti visiems <...>, teks susitaikyti su tuo, kad didžioji dalis gyventojų mokės brangiau, o jeigu bus nuspręsta kompensuoti, tai bus padaryta jų pačių sąskaita, jie negaus kažko kito, nors to gal net nepastebės.
Žmonėms reikia pripažinti, kad yra sunkmetis, reikia pasispausti, o gelbėti reikia tuos, kurie susimokėję už elektros energiją nebeturės ko valgyti, o jei nemokės – pas juos ateis antstolis ir dar iškraustys iš buto“, – sakė jis.
Prezidentūra: kompensacijos galėtų didėti 1,5-2 kartus
Apie tai, kaip po Naujųjų matytų elektros kompensavimo tvarką, „Delfi“ pateikė ir prezidentūra.
Šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis teigė, kad prezidentūra siūlo laikinąsias kompensacijas už elektros energiją kitais metais pratęsti visiems buitiniams vartotojams, o pačias kompensacijas – didinti, skirti taikliau ir susieti su skatinimu taupyti elektros energiją.
„Šiuo metu galiojantis kompensacinis instrumentas, kai kompensuojama iki 9 ct už kw visiems buitiniams vartotojams, jeigu elektros tarifas viršija 24 ct už kw, buvo sumodeliuotas šių metų pavasarį tikslinant 2022 m. biudžetą.
Po to elektros kainos rinkoje padidėjo dėl nepalankių elektros pasiūlos veiksnių, nes Lietuva importuoja didesnę dalį elektros energijos. Šioje situacijoje vertėtų skatinti elektros energijos taupymą buityje, numatant valstybės remiamą energijos kiekį (pvz. 150 kw namų ūkiui per mėnesį), o dėl taiklesnio nei dabar galiojantis kompensacijų mechanizmo sutaupytas biudžeto lėšas skirti ryškesniam kompensacijos padidinimui.
Verta pažymėti, kad į taupymą orientuotas paskatas – didesnes subsidijas suvartotam ribotam elektros energijos kiekiui – prasminga taikyti visiems buitiniams elektros vartotojams. Šalies mastu pasiekus energijos taupymo rezultatų, tam tikra dalimi sumažėtų importuojamos elektros energijos dalis, kuri nulemia ir bendrą elektros kainą“, – sakė jis.
Anot R. Jasiulionio, papildomas dėmesys turėtų būti skiriamas ir pažeidžiamiausiems gyventojams, kurie suvartoja labai nedaug elektros.
„Šiai visuomenės grupei įvairesnėmis kompensacinėmis priemonėmis turėtų būti padedama atremti kainų šoką dar didesne proporcija.
Apibendrinant – didesnes subsidijas ribotam elektros energijos kiekiui vertėtų taikyti visiems buitiniams elektros vartotojams, o pažeidžiamiausiems gyventojams – šalia to taikyti papildomas kompensacines priemones infliacijos šokui atremti“, – sakė jis.
Antradienį žiniasklaidai užsiminta, kad kompensacijas už elektrą būtų galima didinti 1,5–2 kartus. Taip „Žinių radijui“ sakė prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės patarėjas Tomas Lukoševičius.
T. Lukoševičius kartu paminėjo, kad kompensavimo priemonės reikalingos ir verslui, ypač smulkiajam ir vidutiniam, skelbė ELTA.
Siūlo imtis trijų dalykų
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tikino manantis, kad reikėtų imtis trijų žingsnių.
Pirmuoju, kaip teigė, kompensacija turėtų būti taikoma mažiausias ir daliai vidutines pajamas gaunančių gyventojų taip, jog valstybės paramos dydis priklausytų nuo gyventojo pajamų ir energijos išlaidų santykio.
„Tokia parama turėtų apimti ir elektros suvartojimą.
Taip pat tikslinga būtų šią paramą praplėsti taip, jog būtų prieinama ir daliai vidutines pajamas gaunančių. Augant energijos kainoms, kompensacijos apimtis ir prieinamumas didėtų. Fiskaliniu ir valstybės valdymo požiūriu ši priemonė pakankamai efektyvi ir veikia kaip automatinis stabilizatorius nereikalaujanti papildomo valstybės įsikišimo“, – sakė jis.
Antra priemonė, kaip teigė, galėtų būti viršutinių kainos lubų nustatymas virš kurios išlaidos yra kompensuojamos valstybės sąskaita, tačiau ragino atkreipti dėmesį, kad šiuo instrumentu gali pasinaudoti ir pasiturintys Lietuvos piliečiai, kuriems finansinė parama nėra būtina.
„Todėl labai svarbu šia priemone nepiktnaudžiauti ir atitinkamas kainų lubas taikyti tik atidžiai įvertinus socialinius ir finansinius aspektus“, – sakė jis.
Galiausiai, kaip aiškino, norint užtikrinti darnų ekonomikos augimą ir prieinamas energijos kainas tiek verslui, tiek buitiniams vartotojams, pasak politiko, svarbu ne tik kalbėti apie kompensacijas, tačiau ir investuoti.
„Turime skirti reikiamą finansavimą pažangiausios energetikos infrastruktūros kūrimui, pavyzdžiui vandenilio technologijos pritaikymui telkiant šalies mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas“, – sakė jis.
Energetikos ministerijos specialistai „Delfi“ tikino, kad šiuo metu ministerija svarsto pateiktus siūlymų variantus, kurie apsaugotų pažeidžiamiausius vartotojus, tobulintų sektoriaus veiklą bei atlieptų Europos Sąjungos rekomendacijas dėl energijos taupymo.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
