Per penkerius pastaruosius metus labiausiai padidėjo gyventojų vartojimo išlaidos transportui bei restoranuose ir viešbučiuose. Mažiausiai per šį laikotarpį išaugo išlaidos alkoholiniams gėrimams ir tabakui bei poilsiui ir kultūrai, praneša Statistikos departamentas. Vis dėlto gyventojų pajamos išaugo per šį laikotarpį daugiau negu išlaidos ir mokslininkai daro išvadą, kad gyvenimas gerėjo.
„Vidutinis gyventojas išleidžia daugiau, gali už tuos pinigus nusipirkti daugiau ir išleidžia šiek tiek mažesnę dalį pajamų vartojimui negu 2016 metais. Tai – gyvename šiek tiek geriau negu 2016 metais. Vidutiniškai (geriau)“, – penktadienį spaudos konferencijoje situaciją apibendrino Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė.
Namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo išankstiniais duomenimis, namų ūkiai 2021 metais maistui ir nealkoholiniams gėrimams (įskaitant natūrinį suvartojimą, bet neskaičiuojant pinigų, išleistų kavinėse, restoranuose, valgyklose) skyrė beveik trečdalį (30 proc.) visų vartojimo išlaidų. Tai sudarė vidutiniškai 131 eurą vienam asmeniui per mėnesį.
Išlaidos maistui namuose 2021 metais, palyginti su 2016 metais, išaugo 40,3 proc., jų lyginamoji dalis vartojimo išlaidose sumažėjo 1,5 proc. punkto.
„Beveik pusė vartojimo išlaidų pernai buvo skirta maistui, būstui ir komunalinėms paslaugoms. Namų ūkiai maistui ir nealkoholiniams gėrimams (įskaitant natūrinį suvartojimą, bet neskaičiuojant pinigų, išleistų kavinėse, restoranuose, valgyklose) skyrė beveik trečdalių visų vartojimo išlaidų, palyginti su 2016 metais, jų lyginamoji dalis sumažėjo 1,5 proc. punkto“, – teigia Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.
VU docentė J. Navickė teigia, kad vertinant išlaidas ir pajamas reikia atsižvelgti į tris aspektus: ar didėjančios išlaidos reiškia, kad galime leisti sau nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų, antra, ar gyventojų pajamos didėjo sparčiau negu išlaidos. Trečias aspektas: ar vartojimas padidina gerovę, ar jis yra perteklinis.
„Atsakant į klausimus, pagal visus tuos tris punktus tas gyvenimas gerėjo. Kaip parodyta, kainos auga ženkliai mažiau, nei vartojimas. Pajamos augo apie 70 proc., tai net atmetus infliacija tai daugiau nei išlaidų augimas.
O apie vartojimą – sudėtingesnis klausimas, ar daug, ar mažai vartojimą.(…) Išleidžiame daugiau negu estai, latviai, lenkai (…), bet ES kontekste vis tiek gan kukliai. Tai tas vartojimas tiesiog yra būtinas ir jo augimas yra svarbus gyventojams“, – sako J. Navickė.
Vis dėlto ji pažymėjo, kad 30 proc. maistui yra palyginti daug.
Per penkerius metu išlaidos maistui restoranuose, kavinėse, valgyklose (įskaitant maisto pristatymą į namus) padidėjo 2,2 karto ir pernai sudarė vidutiniškai 22 eurus vienam asmeniui per mėnesį.
Vartojimo išlaidos būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui sudarė 67 eurus vienam asmeniui per mėnesį: mieste – 71 eurų, kaime – 58 eurų. Palyginti su 2016 metais, šios išlaidos padidėjo 58,8 proc.
Išlaidos transportui pernai vienam asmeniui per mėnesį siekė 52,4 eurų, palyginti su 2016 metais jos išaugo 69,4 proc., o pašalinus kainų pasikeitimą – 43,8 proc. (prieš penkerius metus išlaidos buvo 30,9 euro).
Pasak statistikų, vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos pernai buvo 438 eurai vienam asmeniui per mėnesį. Palyginti su 2016 metais jos padidėjo 141 eurais arba 47,4 proc.
Įvertinus vartojimo kainų pasikeitimą, per penkerius metus vartojimo apimtis padidėjo 27,7 proc.
Miesto gyventojų vidutinės mėnesio vartojimo išlaidos buvo 461 eurai, kaimo – 393 eurų vienam asmeniui per mėnesį.
J. Navickė sako, kad nors penktadienį paskelbti skaičiai rodo vartojimo ir pajamų pastebimą augimą per pastaruosius penkerius metus iki 2021 metų, kalbant apie ateitį reiktų tikėtis, kad vis dėlto pajamų augimas bus didesnis negu dabartinė infliacija.
„Yra „dramblys kambaryje“, kas gi bus su pajamomis ir vartojimu taip pat šiemet. Jeigu žiūrėtume tą ilgesnį (laikotarpį) nuo 2016 iki 2022 metų, tai ta vakar skelbta apie 20 proc. infliacija yra labai ženkli, bet vis dėlto per tą ilgą laikotarpį, matyt, vidutinis žmogus Lietuvoje pajus, kad jis gali vartoti daugiau negu galėjo vartoti 2016 metais (atsižvelgiant į infliaciją). Ir pajamų augimas per tą ilgesnį laikotarpį viršys tą infliaciją“, – sakė J. Navickė.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad išlaidų augimas, kaip ir pajamos pasiskirsto netolygiai.
„Kaip mūsų pajamų pasiskirstymas yra vienas iš netolygiausių Europos Sąjungoje, taip ir vartojimas: 20 proc. mažiausiai pasiturinčių gyventojų gyvena į skolą, negali nieko įsigyti ir jų taupymo norma yra minus 8-10 proc., tuo tarpu aukščiausias pajamas gaunantys 20 proc. gyventojų sutaupo reikšmingą dalį savo pajamų ir vieną didžiausių Europos Sąjungoje – apie 50 proc. savo pajamų“, – sako VU docentė.
Pasiteiravus, ar pasiūlytų Lietuvos gyventojams pasistengti taupyti intensyviau – turint omenyje kalbas apie galimą recesiją – ji teigė, kad sutaupyti bus sunkiau: tad jeigu kam pavyko tai padaryti per COVID-19 pandemiją, dabar bent jau galės sumažinti neigiamą infliacijos poveikį.
„Man atrodo, kad taupyti dabartiniu laikotarpiu bus gan sudėtinga, kadangi infliacijos mastas šiemet viršija pajamų augimą, tai matyt, kad realistiškai gyventojai šiemet galės mažiau taupyti. Kai kurie turės turbūt ir skolintis arba dalį savo santaupų iš ankstesnio laikotarpio panaudoti“, – komentavo ji.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
