Vienos svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių valiutai smigus žemyn – blogos ir geros žinios mūsų šalies verslams – Kas vyksta Kaune

Vienos svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių valiutai smigus žemyn – blogos ir geros žinios mūsų šalies verslams

Asociatyvi /R. Tenio nuotr.

Lenkijos centriniam bankui dar kartą padidinus bazines palūkanas iki 6,5 proc. zloto santykis su euru toliau smunka gilyn į duobę, panašią į matytą šį pavasarį, kai zlotas buvo pasiekęs rekordines žemumas. Pasak ekonomistų ir finansų analitikų, toks rodiklis Lietuvai, kuriai Lenkija yra viena pagrindinių prekybos partnerių, ne tik padarys žalos, bet ir leis mėgautis euro privalumais, pradžiuginsiančiais iš kaimyninės valstybės importuojančius verslus.

Parduoti Lenkijoje bus sunkiau, bet pirkti – pigiau

Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, sunkius laikus išgyvenantis zlotas Lietuvai daro dvejopą poveikį. Neigiamas pasekmes jaučia Lietuvos eksportuotojai, parduodantys savo produkciją Lenkijoje, o teigiamą efektą jaučia importuotojai, perkantys prekes ir žaliavas kaimyninėje valstybėje.

„Lenkija pernai buvo trečia pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė, į kurią iškeliavo apie 7 proc. visų lietuviškos kilmės prekių. Krintant zloto kursui Lietuvos įmonių eksportuojamos prekės Lenkijoje tampa mažiau konkurencingos, nes jas įsigyti lenkams yra brangiau. Dėl šios priežasties Lenkijoje gali būti kur kas palankiau vertinama vietinė produkcija, kainuojanti pigiau“, – paaiškino ekonomistas.

Kita vertus, Lietuvos importuotojai iš susidariusios situacijos gali ir laimėti, nes kuo silpnesnis zlotas, tuo Lenkijoje lietuviams pirkti yra pigiau.

„Lenkija mūsų šaliai importo aspektu yra labai svarbi rinka, nes jos įmonės įvairias prekes ir komponentus iš trečiųjų šalių atsiveža dideliais kiekiais. Dėl šios priežasties Lenkijoje daug prekių ar žaliavų gali būti pigesnės nei mūsų šalyje. Dabartinis zloto ir euro valiutų kurso santykis sukūrė galimybę produkciją Lenkijoje pirkti netgi dar pigiau, tarsi gaunant dvi nuolaidas iškart“, – aiškino A. Izgorodinas.

Aleksandras Izgorodinas / DELFI nuotr.

Naudotis palankiu zloto ir euro kursu bendrovės gali ir po metų

Savo ruožtu finansų ekspertai sako, kad susidariusi situacija Lietuvos verslams atveria galimybes pasinaudoti ir išankstinių sandorių įrankiu, kuris gali leisti zlotus dabartiniu kursu pirkti ir po metų, nors tuomet jo vertė jau, tikėtina, būtų pakitusi, rašoma „ArcaPay“ pranešime žiniasklaidai.

Tarptautinių pavedimų užsienio valiuta ir jos konvertavimo rinkos kursu paslaugas teikiančios bendrovės „ArcaPay“ vadovo Virginijaus Kaušo teigimu, priėmę savalaikius sprendimus ir pasinaudoję išankstinių sandorių fiksavimo galimybe Lietuvos importuotojai galėtų net ir padidinti savo prekybos maržą iki 6 proc.

„Fiksuodamas valiutos pirkimą ateityje išankstiniais sandoriais, verslas gali valdyti valiutos kurso riziką. Dėl šiuo metu vyraujančių žemų euro palūkanų, fiksuojant eurų pardavimo ir kitų valiutų pirkimo sandorį ateities verte, kursas būtų palankesnis nei einamasis. Kuo didesnis palūkanų normų skirtumas, tuo didesnis ir skirtumas tarp einamojo ir ateities datos kursų.

Pavyzdžiui, jei įmonė dabar pirktų zlotus ir parduotų eurus, kursas po 12 mėn. būtų palankesnis maždaug 6 proc. Atliekant didelės vertės transakcijas toks skirtumas gali sukurti gana pastebimą naudą, kuri geriausiai juntama tada, kai kalbama apie sumas, viršijančias šimtus tūkstančių ar milijonus eurų. Paprastai tariant, parduodant 100 tūkst. eurų ir už juos įsigyjant zlotų dabartiniu kursu būtų sutaupoma apie 6 000 eurų“, – skaičiavo „ArcaPay“ vadovas.

Anot jo, išankstinių valiutos sandorių fiksavimo galimybe anksčiau beveik išskirtinai naudojosi tik didelės bendrovės, kurioms talkindavo tradiciniai bankai. Šiuolaikiniai finansinių technologijų sprendimai leido šią paslaugą demokratizuoti ir padaryti prieinamą mažam ir vidutiniam Lietuvos verslui.

Virginijus Kaušas / Organizatorių nuotr.

Kad išankstinių sandorių paslauga smulkaus ir vidutinio verslo segmente įgauna pagreitį, rodo ir „ArcaPay“ veiklos rezultatai. Per pirmąjį šių metų ketvirtį bendra finansinių technologijų bendrovės platformoje sudarytų išankstinių sandorių apimtis išaugo 30 proc.

Kas zloto laukia ateityje?

Svarstydamas apie tolesnį zloto kurso likimą, ekonomistas A. Izgorodinas teigė galįs atsargiai teigti, kad šiuo metu yra pasiektas savotiškas dugnas ir prielaidų didesniam Lenkijos valiutos kritimui kol kas nėra ir jis turėtų išsilaikyti panašaus lygio kaip ir dabar.

„Zloto kurso kritimas daugiausia yra susijęs su rinkų nerimu dėl galimos ekonominės krizės ir vyraujančio supratimo, kad euro zonoje nesanti valstybė yra mažiau stabili. Aišku, yra ir Rusijos sukelto karo Ukrainoje poveikis, bet jis procentine išraiška sudaro gal apie 10 proc. poveikio Lenkijos valiutai. Tačiau Lenkijos centrinis bankas atidžiai viską stebi ir turi įrankius, kuriuos prireikus panaudoja. Pavyzdžiui, jie per pastaruosius kelis mėnesius gana agresyviai didino bazines palūkanas, kurios leidžia palaikyti zlotą“, – nurodė ekonomistas.

A. Izgorodino teigimu, tiksliai pasakyti, kokia šalių ekonomikos padėtis bus ateityje ir su kokiais iššūkiais susidurs finansų rinkos šiuo metu, kol kas numatyti negali niekas. Tikrasis vaizdas, anot jo, turėtų paaiškėti šių metų ketvirto ketvirčio pabaigoje.

„Kiekvienas supranta, kad į pasaulio ekonomiką ateina sunkesni laikai, bet niekas kol kas tiksliai negali pasakyti, kokio dydžio problema bus. Ar tik techninė recesija su pasaulio ekonomikos kritimu, ar kažkas rimčiau. Zloto likimas smarkiai priklausys nuo to, kaip pasaulio ekonomika atrodys ateityje“, – pabrėžė ekonomistas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA