Antradienį Kauno apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir paskelbė Kauno r. gyventojui M. V. (43 m.) nuosprendį. Vyras pripažintas kaltu už tyčinį savo motinos nužudymą, neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą, turint tikslą jas platinti, ir platinimą.
Kaip nurodoma Kauno apygardos teismo pranešime, įvertinęs kaltinamojo parodymus apie įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, apžiūrų protokoluose užfiksuotus duomenis, specialistų išvadas, kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad neginčijamai nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 25 d. Kauno r., namo kambaryje kilusio asmeninio konflikto su motina metu kaltinamasis tyčia rankomis, kojomis bei kirviu sudavė motinai ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą, kairės rankos plaštaką, dėl ko po patirtų sužalojimų motina netrukus įvykio vietoje mirė.
Be to, jis pripažintas kaltu ir už tai, kad savo gyvenamojoje vietoje Kauno r. tęstiniais veiksmais laikotarpiu nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. liepos 2 d. iš nenustatyto asmens ir nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo daugiau nei 4,54 gramo narkotinės medžiagos – kokaino. Neteisėtai šią medžiagą laikė bei gabeno Kauno mieste, nenustatytą dalį jos išplatino, o likusį kiekį – 4,54 gramo kokaino, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė savo gyvenamosios vietos antrojo aukšto kambaryje, kol policijos pareigūnai per du kartus, atlikdami procesinius veiksmus, rado ir jį paėmė.
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau teismas jo parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, jais netikėjo ir nesivadovavo, nes jie nėra nuoseklūs, prieštarauja teisme ištirtiems įrodymams.
Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, jog su tėvais per Kūčių vakarienę gėrė alkoholį, valgė. Po to, palikęs tėvus pirmame namo aukšte, apie 22 val. nuėjo į savo kambarį antrame namo aukšte, išgėrė raminamųjų vaistų ir užmigo, o prabudo tik per šv. Kalėdas, apie 13.30 val. Apie 14 val. nusileido į namo pirmą aukštą, rado tėvą gulintį lovoje. Pasveikino jį su Kalėdomis, atsinešė iš automobilio gėrimo, tuomet kartu su tėvu išgėrė, valgė, bet motinos su jais nebuvo. Jis pagalvojo, kad ji dar miega. Išgėręs ir pavalgęs, apie 14.30 val. nuėjo į namo antrą aukštą miegoti. Pabudo tik apie 17.30 val., išgirdęs tėvo riksmą.
Nusileidęs į pirmą namo aukštą, rado savo motiną jau mirusią. Tačiau kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis miegojo iki 13.30 val., buvo paneigti. Liudytoja parodė, kad Kalėdų rytą ji apie 9 valandą ryto matė pro jos namus einantį kaltinamąjį, su kuriuo pasisveikino. Be to, kaltinamojo tėvas, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas įtariamuoju, parodė, kad Kalėdų rytą, apie 12 val. jis, sūnus ir sutuoktinė sėdo prie padengto pusryčių stalo. Po to jis nuėjo miegoti, o sūnus liko su motina prie stalo. Apklausta teisme specialistė įraše užfiksavo, kad artimieji moterį matė gyvą ryte, nes taip jai pasakė mirusiosios sūnus.
Kaltinamasis bandė apkalbėti savo tėvą, neva jis nuolat konfliktuodavo su motina, todėl yra susijęs su nužudymu. Tačiau šie kaltinamojo parodymai irgi buvo paneigti. Nužudytosios dukra ir liudytojai parodė, kad būtent kaltinamasis konfliktuodavo su nužudytąja, nes ši norėjo jį iškraustyti, priekaištaudavo. Be to, policijos pareigūnė, kuri atvyko į įvykio vietą, parodė, kad kaltinamasis neklausiamas iš karto jai pasakė, kad jis turi įtarimą, jog tėvai iš vakaro susipyko, ir tėvas galėjo kažką padaryti mamai. Visos šios aplinkybės sukėlė teismui pagrįstų įtarimų netikėti kaltinamojo versija.
Kaltinamojo kaltę patvirtino ta aplinkybė, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme jam buvo siūlyta atlikti tyrimą poligrafu, tačiau vyras jo atsisakė, o seseriai tvirtino, kad tyrimas poligrafu jam buvo atliktas. Kad M. V. siekė suklaidinti teismą ir pateikti netikrus įrodymus, liudijančius ne jo, o tėvo kaltę, patvirtino ir ta aplinkybė, kad po motinos nužudymo, tvarkydamas tėvų namus, jis tėvo kambaryje rado esą tėvo kruvinus rūbus. Kaltinamasis dėl to kvietė policijos pareigūnus, kurie atliko įvykio vietos apžiūrą, paėmė rūbus. Teismui pavedus prokurorui patikrinti, ar ant pateiktų rūbų yra žmogaus kraujo, pateikta ekspertų išvada, kad žmogaus kraujo nerasta.
Byloje nebuvo surinkta duomenų, kad ant tėvo kūno ar drabužių būtų rasta nusikaltimo pėdsakų. Priešingai, būtent kaltinamajam buvo nustatyti sužalojimai, padaryti galimai įvykio dieną. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, jog vienas rankos piršto pėdsakas, išryškėjęs ant maišelio, kuriuo buvo apvyniota kirvio rankena, tinkamas asmeniui identifikuoti ir šis piršto pėdsakas yra paliktas būtent kaltinamojo. Taigi ant nusikaltimo įrankio buvusio maišelio buvo rastas kaltinamojo piršto pėdsakas.
Visuma nuosprendyje aptartų ir posėdžių metu ištirtų įrodymų, anot Kauno apygardos teismo, leido teisėjų kolegijai padaryti neginčijamą išvadą, kad ne tėvas ar koks kitas asmuo, o būtent M. V. kaltinime nurodytu laiku įvykio vietoje rastu kirviu padarė savo motinai mirtį sukėlusius sužalojimus.
Spręsdamas dėl bausmių kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, pasekmes, kaltinamojo asmenybę ir skyrė subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
