Aiškėja, ką visuomenė norėtų matyti Lietuvos prezidentu kitą kadenciją

Liepos 12–ąją suėjo lygiai trys metai, kai prie Prezidentūros vairo stojo Gitanas Nausėda. Naujausia visuomenės apklausa parodė, ką gyventojai norėtų matyti prezidento poste, likus mažiau nei dvejiems metams iki rinkimų. Delfi užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa birželio 18–28 dienomis parodė ir netikėtus kandidatus į šią poziciją.

Delfi kalbinti politologai abejoja, kad valdančiosios koalicijos atstovai galėtų realiai laimėti prezidento rinkimus. Primename, kad prezidento rinkimai vyks 2024 metų pavasarį.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Pirmauja G. Nausėda ir D. Grybauskaitė

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų birželio 18–28 dienomis klausė – už kurį kandidatą balsuotumėte, jei prezidento rinkimai vyktų jau šį savaitgalį.

Pirmoje vietoje – dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda. Už jį balsuotų 16,6 procento apklaustųjų.

Antroje lentelės vietoje – kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Už ją balsą atiduotų 15,2 procento respondentų.

Toliau – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Už jį balsavę būtų 7,6 procento apklaustųjų.

Ketvirtoje lentelės pozicijoje – premjerė Ingrida Šimonytė. Už ją balsą atidavę būtų 7,2 procento apklaustųjų.

Penktoje lentelės pozicijoje rikiuojasi buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Už jį balsavę būtų 5,8 procento apklaustųjų.

Šeštoje pozicijoje – europarlamentarė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Už ją balsą atidavę būtų 4,4 procento apklaustųjų.

Toliau lentelėje – Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Už ją balsavę būtų 2,7 procento respondentų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis rikiuojasi toliau. Už jį balsavę būtų 2,1 procentas apklaustųjų.

Paskutinis lentelėje – užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) vadovas Gabrielius Landsbergis. Už jį balsavę būtų 2 procentai apklaustųjų.

10 procentų respondentų būtų pasirinkę kitą kandidatą.

11,5 apklaustųjų būtų nebalsavę.

14,9 procentų apklaustųjų teigė, jog nežino už kurį kandidatą balsuotų.

Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis ir Petras Gražulis surinko mažiau nei 2 proc. respondentų balsų.

Naujas veidas surinko nemažą populiarumą

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi teigė, jog kandidatai – kol kas tik hipotetiniai.

„Tai yra tam tikra hipotetinė lentelė, nei mes kaip tyrėjai, nei redakcija žinome, kas bus tie tikrieji kandidatai ir kaip atrodys tos tikrosios rungtynės. Pavyzdžiui, D. Grybauskaitė yra dvi kadencijas atbuvusi jau prezidentės poste, tai čia klausimas – ar vėl eitų.

Yra ir kitų klausimų. Bet žvelgiant iš hipotetinio vaizdo, nėra labai netikėta, kad dabartinis prezidentas ir labai aukštą populiarumą išlaikanti buvusi šalies vadovė yra tie pagrindiniai lyderiai“, – sakė I. Zokas.

Toliau rikiuojasi – antrasis populiarumo ratas.

„Čia ir iš praėjusių rinkimų kovų matyti veidai – tiek S. Skvernelis, tiek ir I. Šimonytė dalyvavo rinkimuose, jie išlieka tame rinkėjo radare – potencialiai vertinamuose kandidatuose. Tikėtina, kad jei naujoje prezidentų kampanijoje neatsiras naujų veidų, suksis viskas aplink šiuos žmones“, – teigė jis.

Naujas veidas – I. Vėgėlė. Jis, anot sociologo I. Zoko, surinko nemažą populiarumą.

„Jis lenkia sunkius, sunkiasvorius kaip V. Blinkevičiūtė ar V. Čmilytė–Nielsen. Tai rezultatas kaip naujokui tikrai didelis“, – teigė I. Zokas.

Jo teigimu, šis veikėjas buvo labiau remiamas kairesnių pažiūrų rinkėjų.

Lentelės apačioje esantys R. Karbauskis ir G. Landsbergis turi savo simpatikų ratą, bet ir kitose apklausose, anot I. Zoko, jie nėra tautoje ypač mylimi politiniai veikėjai, arba vertinami labai prieštaringai.

Socialinės ir demografinės charakteristikos, anot sociologo I. Zoko, taip pat nestebina.

„Ten nematoma labai didelių netikėtumų. Tradiciškai D. Grybauskaitė ir I. Šimonytė yra labiau palaikomi dešinės pusės flango rinkėjų. Parama G. Nausėdai – pakankamai plati, bet daugiau kairesnio flango rinkėjas. Kitų – procentas mažesnis, todėl sunkiau identifikuoti“, – Delfi sakė sociologas I. Zokas.

Jo teigimu, respondentai vardijo ir savo kandidatus.

„Labai aiškaus pasigedimo nebuvo. Buvo įvardinti atskiri kandidatai – viešumoje dažnai linksniuojamos asmenybės, ryškūs veidai: visuomenininkai ir žurnalistai. Edmundas Jakilaitis ir Andrius Tapinas, bet tokių nebuvo daug. Tai natūralu, kad gerai matomi, visuomeniniame, politiniame gyvenime asmenys gal ir norėtų būti matomi šiame sąraše“, – kalbėjo „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas.

Š. Liekis: G. Nausėda kol kas aiškių konkurentų neturi

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, politologas Šarūnas Liekis Delfi sakė, kad naujausia apklausa rodo, jog kol kas G. Nausėda aiškių konkurentų neturi.

„Akivaizdžiai šviečia (antra kadencija, aut. p.). Jo pozicijos yra labai stiprios ir čia net nėra apie ką diskutuoti. Nes Vyriausybės populiarumas yra dugne, tie žmonės, kurie vienaip ar kitaip susiję su Vyriausybe, niekur netraukia. Dabartinės valdančiosios koalicijos propaguojamas kandidatas matosi kol kas kaip D. Grybauskaitė. Galimas variantas yra statyti ant jos“, – kalbėjo politologas Š. Liekis.

Jis pabrėžė, jog kadenciją baigusios šalies prezidentės paskutinių mėnesių aktyvumas viešojoje erdvėje gali būti ir neatsitiktinis, nors jos dar vienas bandymas dalyvauti prezidento rinkimuose – tik teorinė galimybė.

Jeigu (D. Grybauskaitę, aut. p.) iš tos lentelės išimti, tai iš veikiančių politikų nelabai ten, kas yra“, – sakė jis.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas teigė, jog G. Nausėdai pliusą prideda ir Prezidento institucijos reitingas.

„Tai irgi neša pliusą, jeigu žiūrime į kitas apklausas. Žmonės pasitiki gaisrininkais, Prezidento institucija. Vyriausybe mažiausiai. (…) Jeigu dabartinę koaliciją palaikantys rinkėjai iš visų dabar esančių ko gero dabar statytų ant D. Grybauskaitės. Nes ir pati valdančioji koalicija, matyt supranta, kad tai jiems yra realiausias kandidatas“, – pažymėjo jis.

Bloga žinia valdantiesiems – jų galimybės ribotos

VDU politologas Š. Liekis teigė, jog jau dabar galima daryti prielaidą, jog valdančiosios koalicijos veikiantis atstovas sunkiai pasieks pergalę prezidento rinkimuose.

„Buvo bandoma kalbėti apie V. Čmilytę–Nielsen ir taip toliau, bet jie netraukia. (…) Tiek politinių partijų, tiek ir Seimo, Vyriausybės reitingai yra žemi, o tai neša minusą. (…) Tai yra pastanga, nes visi valdančiosios koalicijos žmonės bene su neigiamu reitingu. Ta prasme kol kas nematau ten konkurentų G. Nausėdai“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas.

Jis pabrėžė, jog prošvaisčių valdantiesiems nėra – priešakyje vien tik problemos.

„Čia tik problemų pradžia. Tai visi tie, kurie yra susiję su Vyriausybe, jų reitingai dar labiau kris“, – prognozavo jis.

Pašnekovas Š. Liekis dėmesį atkreipė ir į nuomonės apklausoje neišsakiusių respondentų skaičių, 10 procentų rinktųsi kitą kandidatą, 11,5 procento teigia nebalsuosiantys, 14,9 procentų apklaustųjų sakė nežinantys už kurį kandidatą balsuoti.

„Tai čia yra vien 34 procentai, čia didelis procentas. Įsivaizduokite, trečdalis neapsisprendusių dar. Jie irgi sprendžia, šis faktorius taip pat labai svarbus“, – sakė politologas Š. Liekis.

Jis kartu dar pridėjo, jog pats prognozuoja, kad tikrasis prezidento rinkimų „žaidimas“ prasidės po maždaug metų.

„Kol kas visi zonduojasi, žiūri, bando įsukti vieną ar kitą kandidatą, testuojasi, pamato. Manau, kad ir D. Grybauskaitė čia yra paskutinis toks bandymas, šviežias toks“, – kalbėjo jis.

Š. Liekis teigė, jog prasidėjusį žaidimą lems ir toliau tebevykstanti konkurencinė kova tarp Vyriausybės ir Prezidentūros.

G. Nausėda prieš D. Grybauskaitę?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis Delfi sakė, jog G. Nausėda galėtų gana lengvai siekti antrosios kadencijos, jei sąraše tikrai nebūtų D. Grybauskaitės.

„D. Grybauskaitė tikrai aktyvi pastaruoju metu. Ir viešojoje erdvėje būta tokių svarstymų, ar ji galėtų kandidatuoti. Jeigu ji kandidatuotų, čia nėra kalbos – skaičiai, jos populiarumas, įdirbis, patirtis Prezidento institucijoje – tai būtų labai rimtas iššūkis G. Nausėdai.

Ir labai sunku pasakyti, kaip baigtųsi toks scenarijus. Jeigu D. Grybauskaitė nedalyvauja – tai yra klaustukų. Nes tai labai fragmentuotas paveikslas, jų rezultatai – paklaidos ribose ir praktiškai nesiskiria“, – teigė M. Jastramskis.

VU TSPMI politologas priminė, jog prezidento rinkimuose geriau sekasi nepartiniams kandidatams, arba tiems, kurie labai aiškiai nėra siejami su viena ar kita partija.

„Tai jei iš šios formulės išimame D. Grybauskaitę, aišku, kad I. Šimonytė, S. Skvernelis atsilieka ir išėję į antrą turą (pralaimi G. Nausėdai, aut. p.). Bet aš atsimenu, kad ir prieš laimėtus prezidento rinkimus G. Nausėda nebuvo labai išsiveržęs apklausose, bet jo strateginė padėtis yra labai gera antram turui. (…) Viskas priklauso nuo to, kas kandidatuoja“, – teigė VU TSPMI politologas M. Jastramskis.

Delfi pašnekovas taip pat sutiko, jog sunkiai įsivaizduoja scenarijų, jei valdančiosios daugumos atstovas, ne jų remiamas kandidatas, galėtų laimėti prezidento rinkimus.

„Tikimybė yra tikrai labai maža. Ir tai nepriklauso nuo to, ar tai dešinieji, ar valstiečiai, ar socialdemokratai. Paskutinis žmogus, kuris turėjo neblogą šansą mesti iššūkį – buvo Algirdas Butkevičius. Bet tuo metu, 2014 metais, jo premjero kadencijos viduryje dar reitingai buvo aukšti, nespėjo mažėti. Tai priklauso ir nuo to – kuriame savo kadencijos etape yra politikas.

S. Skvernelis 2019 metais buvo jau daug priėmęs ir sprendimų nevienareikšmiškai vertinamų, skandalų vienokių ar kitokių būta. Tai galima sakyti, kad jis jau buvo pavargęs politine prasme“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Jei prezidento rinkimuose vėl nuspręstų dalyvauti I. Šimonytė, tai bus pati jos kadencijos pabaiga – 2024 metų pavasaris.

„Labai abejoju, kad ji dalyvautų, net neįsivaizduoju scenarijaus, kuriame konservatorių partija ją prikalbintų dar kartą dalyvauti rinkimuose. Bet šansų turėtų tikrai mažai“, – teigė politologas.

M. Jastramskis pasakojo, jog tai veikia ne tik prezidento rinkimuose. Kol nebuvo tiesioginių merų rinkimų, tyrimai parodė, jog net savivaldos rinkimuose valdančioji partija nacionaliniu lygiu vidutiniškai surenka mažai balsų.

„Paprasčiau kalbant, net rinkimuose, kurie nėra parlamento rinkimai, valdančiuosius žmonės baudžia. Tai būtų sudėtinga laimėti“, – kalbėjo Delfi pašnekovas M. Jastramskis.

Jis svarstė, jog jei valdančioji dauguma susitartų ir kartu iškeltų V. Čmilytės–Nielsen kandidatūrą prezidento rinkimuose, „ji galėtų išeiti į antrą turą ir ten pralošti“.

„Bet jeigu tik Liberalų sąjūdis iškeltų ją, tai tada nieko labai nereikėtų tikėtis“, – teigė politologas.

Prisimena R. Paksą

VU TSPMI politologas M. Jastramskis teigė, jog jei I. Vėgėlė nuspręstų kandidatuoti prezidento rinkimuose, jis būtų „įdomus kandidatas“.

„Pamenu, kad Rolandas Paksas likus truputį daugiau nei pusei metų iki prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo, jo reitingas irgi buvo kažkur apie 5–6 procentus. Tad nurašyti (kandidato, aut. p.) nereikėtų. Bet mes turime žiūrėti, kas dar kandidatuoja. Jei kandidatuoja G. Nausėda, jis automatiškai pasiima nemažai žmonių, kurie savęs nesieja nei su dešine, nei su parlamentine partija.

Ir tada ponui I. Vėgėlei lieka gerokai mažiau. Žinoma, jis gali apeliuoti į tuos žmones, kurie gerokai mažiau pasitiki politinėmis institucijomis. (…) Jis galėtų, bet įsivaizduočiau, kad jei jis kandidatuotų rinkimuose, jei jį keltų kelios politinės partijos daugiau remtų, bet aš neįsivaizduoju jo patenkančio į antrą rinkimų turą bent jau šiuo metu. Bet spėlioti labai nenoriu, nes prisimenu R. Paksą“, – kalbėjo VU TSPMI politologas M. Jastramskis.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų birželio 18–28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Daugiau naujienų skaitykite čia.