Tai buvo tikrų tikriausia monstrų puota – du jauni kauniečiai vėlyvą vakarą įsiveržė į pirmus pasitaikiusius namus ir čia surengė kruviną „vakarėlį“. „Mano draugas gulėjo šalia subadytas, o mane prievartavo – nieko negalėjau padaryti, nes supratau, kad jeigu pasipriešinsiu, manęs lauks toks pats likimas“, – šiandien sako tikrą siaubo naktį išgyvenusi kaunietė.
Jeigu jai, pritaikius progą, nebūtų pavykę pasprukti iš namų, neaišku, kuo visa ši baisi istorija būtų pasibaigusi ir ar moteris būtų likusi gyva. Išgyventi pavyko ir jos gyvenimo draugui – dėl durtinių žaizdų itin sunkius sužalojimus patyrusį vyrą išgelbėjo medikai, nors jau tuo metu atrodė, kad nebėra jokių šansų jį atgaivinti.
Tuo metu šią porelę užpuolę kauniečiai, regis, nė kiek nesigaili dėl savo poelgio, o apie tai, kas įvyko viename Kauno gyvenamajame name, kalbėjo lyg apie didžiausią nuotykį. Maža to, niekuo dėtam vyrui daugybę kartų peiliu kūną badęs nusikaltėlis net stebėjosi, kaip šis po tokių sunkių sužalojimų galėjo likti gyvas.
„Tai jis vis dėlto išgyveno?“ – į policijos areštinę uždarytas vyras neslėpė, kad tokia žinia jį labai nustebino, nes buvo įsitikinęs, kad šį nužudė.
Už tai, kad pasikėsino nužudyti kaunietį, taip pat prieš jį smurtavo bei išžagino ir seksualiai prievartavo šios draugę, anksčiau kartą dėl vagystės ir turto sunaikinimo teistas Ramūnas Druktenis už grotų praleis 12 metų. Tuo metu jo bičiulis Aurimas Masiulionis, kuris anksčiau buvo teistas net 9 kartus, buvo nuteistas tik dėl išžaginimo – teisėjai nusprendė, kad vyras įkalinimo įstaigoje turės kalėti 7 metus.
Ši siaubinga istorija nutiko Kaune dar praėjusių metų kovo pradžioje, tačiau šiurpą keliančios detalės visuomenei tapo prieinamos tik dabar, kai ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą išnagrinėjo teismas – svetimuose namuose siautėję nusikaltėliai buvo nubausti laisvės atėmimo bausmėmis. Jie laisvės nemato jau daugiau kaip metus – nuo pat tyrimo pradžios R. Druktenis ir A. Masiulionis buvo sulaikyti ir teismo sprendimu suimti.
„Tai buvo siaubingiausia mano gyvenimo naktis“, – šiandien neslepia nukentėjusiąja pripažinta kaunietė. Iš jos pasakojimo bene geriausiai galima susidaryti vaizdą, kas iš tikrųjų dėjosi viename laikinosios sostinės name – moteris su savo draugu ir dar viena pora čia laikinai glaudėsi, nes neturėjo kur gyventi.
Aplinkiniai gyventojai žinojo, kad name gyvena benamiai, tačiau šie niekam neužkliūdavo – dienomis jų namuos nebūdavo, nes pragyvenimui jie bandydavo užsidirbti pinigų, kuriuos išleisdavo net ne alkoholiui.
„Gėrėme dantų skalavimo skystį“, – apie savo gyvenimo nuopolį policijos pareigūnams prisipažino nukentėjusioji.
Šį skystį sugyventiniai gėrė ir tą kovo 6-ąją, kai grįžo iš vienos moters, kuriai padėjo dirbti įvairius pagalbinius darbus.
„Namo, kuriame gyvename, lauko durys nerakinamos, langai užkalti lentomis, jame neveikia vandentiekis, nėra elektros, čia aš su savo sugyventiniu gyvenau viename kambaryje, o mūsų draugai – kitame, – pasakojo moteris. – Tądien, kai grįžome iš darbo, buvome nusipirkę šešis buteliukus burnos skalavimo skysčio, jį pasidalinome su draugais, nes jie mums davė maisto. Vėliau į mūsų namus atėjo du jauni vyrai – juos mačiau pirmą kartą. Įėję į namus jie apsidairė, lyg ieškodami, ką pavogti, bet taip ir nieko nesakę netrukus išėjo. Bet jie po kelių valandų sugrįžo – jau buvo sutemę, aš miegojau, bet pabudau nuo triukšmo. Atsikėlusi pamačiau, kaip tie du patys vyrai reikalavo atiduoti telefonus, matyt, bijojo, kad mes iškviesime policijos pareigūnus. O tada kažkuris iš jų lauko duris užkabino kabliu ir pasakė, kad mes negalėsime išeiti iš namų.“
Moters teigimu, įsiveržėliai elgėsi gana keistai, jai net susidarė įspūdis, jog jie gali būti apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, nes tarpusavy kalbėjosi apie apie „žolę“ ir amfetaminą.
„Kambaryje, kuriame gyvenau su savo draugu, ant stalo buvo padėta daug peilių, juos pamatęs vienas vyrų paėmė smailiausią peilį metaline rankena, o kitas – virtuvinį peilį, – tęsė pasakojimą nukentėjusioji. – Jie abu nešiojosi peilius ir grasino: „Nė vienas negalite niekur išeiti iš namo, o jeigu bandysit, tai visus užmušim“. Šie grasinimai atrodė labai realūs, nes vyrai elgėsi taip, lyg turėtų psichikos problemų ar būtų pavartoję narkotikų: buvo neramūs, nuolat vaikščiojo iš vieno kambario į kitą, grasino prikišdami peilius mums prie kaklo. Paskui tie vyrai liepė man atsikelti iš lovos, kurioje gulėjau su sugyventiniu, ir atsigulti ant kitos tame pačiame kambaryje esančios lovos. Taip ir padariau. O tada vienas vyrų priėjo prie lovoje gulinčio mano sugyventinio ir ėmė šį badyti peiliu.“
Išsigandusi moteris maldavo liautis, užpuolikui bandė priešintis ir badomas vyras, bet nusikaltėlis nereagavo.
„Tas vyras badė jį toliau ir vis kartojo: „Jeigu policija klaus, tai pasakysi, kad buvai girtas ir nukritai, o tavęs niekas nemušė ir nebadė“, – sakė ji. – Sugyventinis pasakė, kad policijai taip ir pasakys. Tada kartu gyvenantis kitas vyras bandė iš savo kambario nubėgti prie lauko durų ir pabėgti iš namo, tačiau jam nepavyko – mano draugą badęs vyras jį sulaikė ir ėmė jam daužyti į veidą, liepė grįžti atgal į savo kambarį. O paskui tie įsiveržėliai ėmė pasakoti, kad neseniai sugrįžo iš kalėjimo ir „labai nori moters“. Aš nieko nesakiau, nes labai jų bijojau.“
Nukentėjusiosios teigimu, tuomet jos sugyventinį peiliu badęs vyras priėjo prie jos draugo, kuris tuo metu buvo praradęs sąmonę.
„Dar kvėpuoja, reikia jį pribaigt, nes tuoj atvažiuos policija“, – iki šiol moteris prisimena nusikaltėlio žodžius.
„Ir tada jis vėl puolė mano sugyventinį – jam kumščiais sudavė apie dešimt smūgių į galvą“, – moters teigimu, tuo metu kitas vyras tik vaikščiojo po kambarį ir demonstratyviai rankoje laikė virtuvinį peilį.
„Kai tas vyras nustojo daužyti mano sugyventinį, priėjo prie manęs – nurengęs mane ėmė prievartauti, žaginti, – sakė ji. – Aš labai bijojau abiejų šių vyrų, jie grasino visus mus nužudyti, vienas jų mano akivaizdoje peiliu subadė sugyventinį, todėl nesipriešinau ir nieko nesakiau – mane prievartavo, o aš tylėjau. Labai bijojau, supratau, kad jeigu bandysiu priešintis, ir mane subadys peiliu, nužudys.“
Anot moters, kai pasitenkinęs pirmasis vyras iš karto nuėjo prie kraujo klane, vos už poros metrų kitoje lovoje, gulėjusio jos sugyventinio.
„Dar jis kvėpuoja, reikia jį pribaigti, o kai mes baigsim, išmeskit jo lavoną į duobę“, – išprievartautai moteriai ir egzekuciją stebėjusiems jos draugams sakė šaltakraujis nusikaltėlis.
„Reikia sūrį sukišti jam į burną, kad uždustų“, – netrukus atsisukęs į savo bendrą pridūrė jis.
„Supratau, kad mano draugas dar yra gyvas, todėl atsiklaupusi ėmiau maldauti, kad jie šio nenužudytų, – sakė ji. – Bet šie nereagavo, o kitas vyras, kuris visą laiką tik su peiliu rankoje vaikščiojo po kambarį, priėjo prie manęs ir liepė keltis. „Dabar aš lipsiu“, – sakė jis. Supratau, kad jis taip pat nori mane išžaginti.“
Moteris klusniai vykdė reikalavimus, nesipriešino ir neištarė nė žodžio.
„Kentėjau, nes bijojau, kad tie vyrai gali mane nužudyti arba suluošinti“, – moteris sakė, kad prievartautojui ilgą laiką nesisekė „baigti“, o šalia vaikščiojęs jo draugas ragino paskubėti, nes gali atvažiuoti policijos pareigūnai.
„Paskui žagindamas jis pasakė, kad mane įsimylėjo, klausė, ar aš kartu su jais važiuosiu, tik nesakė kur, – pasakojo moteris. – Kai jis „baigė“, liepė man apsirengti ir eiti kartu – net nespėjau apsiauti batų, kai jie mane išsivedė – išėjusi basa į lauką puoliau bėgti link žmonių ir ėmiau šauktis pagalbos. Dar vienas vyrų mane bandė vytis, bet kai pamatė, kad žmonės sureagavo, pasišalino.“
Supratę, kad gali būti sučiupti, užpuolikai spruko, tačiau neturėjo kur slėptis – tą pačią dieną policijos pareigūnai R. Druktenį ir A. Masiulionį sulaikė pastarojo namuose. Tuo metu medikai jau kovojo dėl žiauriai peiliu subadyto vyro gyvybės – atsigavęs jis papasakojo, kodėl į namus įsiveržė du vyrai.
„Tą rytą mano kaimynas pasiūlė užsidirbti pinigų, sakė, kad apie 16 val. iš kažkokio apleisto namo galima paimti ir metalo supirktuvėje parduoti ketinius radiatorius, jis sakė, kad tai nori atlikti su mano sugyventine, – apklausos metu pasakojo vyras. – Nesutikau, kad mano draugė eitų, todėl mes kartu nuėjome pas vieną moterį, kuriai padėjome susitvarkyti buitinius reikalus, atvežėme maisto iš labdaros valgyklos. Vėliau grįžome namo ir jau miegojome, kai pamačiau, kad pas mano kaimynus kambaryje buvo uždegta žvakė, o į kambarį įėjo du vyrai. Jie iš karto puolė mano kaimyną: „Nu, triochala, melagi, sakei ateisi padėt padirbėt, bet neatėjai, per tave pinigai nuplaukė“. Bet kaimynas pasakė, kad mano draugė su juo nėjo, nes aš neleidau.“
Anot nukentėjusiojo, namuose miegojo ir kitas benamis, kurį jie sumušė ir išvarė iš namų.
„O tada, šviesdami prožektoriais, puolė prie manęs – šaukė, „ką tu velnias?“, klausė, ko guliu lovoje, – sakė jis. – Tada atsibudo mano sugyventinė, jai vyrai liepė keltis ir dingti iš lovos. Bet mes pasakėme, kad vienas be kito niekur neisime. Tada kažkuris iš vyrų ėmė šaukti, kad niekas iš namo be jų leidimo neišeis, vienas vyras (vėliau paaiškėjo, kad tai – A. Masiulionis – aut. past.) ėmė girtis, kad yra „kietas“, nes „sėdėjo zonoje“. Tada aš jam pasakiau, kad irgi esu „sėdėjęs“, bet išgirdęs, kur kalėjau, jis pareiškė, jog „ten vieni ožiai ir gaidžiai sėdi“. Bandžiau jam prieštarauti, bet jis pareiškė, kad mane išmes pro balkoną iš antro aukšto, gyrėsi, jog „jau ne vieną taip yra išskraidinęs“. O paskui kitas vyras iš lovos ištempė mano sugyventinę, paguldė į kitą lovą ir ją žagino.“
Nukentėjusysis teigė, kad iš baimės net bijojo pajudėti, bet vienas vyrų jam rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai tris smūgius į galvą ir pilvą.
„O paskui mane ėmė badyti peiliu į įvairias kūno vietas – galvą, ausį, dešinį petį, dešinį šoną, rankas, kuriomis bandžiau dengtis veidą, – prisiminė jis. – Kiek smūgių peiliu sudavė, tiksliai nurodyti negaliu, manau, kad mažiausiai 20.“
Anot jo, tuo metu kitas vyras žagino jo sugyventinę, o paskui ėmė savo draugui šaukti, kad šis jį „damuštų arba dapjautų“, į burną įkištų sūrio, jog uždustų.
„Ir jis paklausė – mane apvertė ant nugaros ir užsimojo peiliu, taikydamas į krūtinę, bandžiau ją dengtis rankomis, bet tas vyras kelis kartus patraukė mano rankas nuo krūtinės, o paskui pakvietė savo draugą, kad mane palaikytų, – prisiminė nukentėjusysis. – Bet tuomet pribėgo mano sugyventinė ir ėmė maldauti: „Prašau, nežudykit jo, jeigu norit, žudykit mane, tik palikit jį gyvą“. Tas vyras su peiliu jos paklausė ir peilį numetė ant grindų.“
Anot nukentėjusiojo, tuo metu kitas vyras vėl toliau ėmė žaginti jo sugyventinę, tai truko ilgą laiką, dėl to R. Druktenis net supyko, kad šis ilgą laiką nesugeba „pabaigti“.
„Kol vienas žagino mano sugyventinę, kitas ėmė tikrinti stalčius ir spinteles, ieškoti daiktų, paėmė du jam priklausančius mobiliojo ryšio telefonus ir kelis telefonų įkroviklius“, – nukentėjusysis sakė, kad dėl patirtų sužalojimų jis jautėsi labai blogai, manė, kad numirs, buvo praradęs sąmonę, o ją atgavo, kai į namus buvo atvykę policijos pareigūnai ir medikai.
Pareigūnai tyrimo metu apklausė ir tą benamį, kurį į namus įsiveržę vyrai sumušė ir išvarė iš namų dar prieš surengdami egzekuciją. Nukentėjusysis teigė, kad buvo ne išvarytas, o išstumptas per langą iš antro aukšto.
„Man lūžo kojos, praradau sąmonę, – sakė sunkiai sužalotas vyras. – Atsigavau metaliniame garaže, tada iššliaužiau į kelią, mane pamatė pro šalį važiuojanti policija, pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą.“
Nukentėjusysis teigė, kad tik per plauką išgyveno, tačiau tuo pačiu pažymėjo, jog nieko bendro nenori turėti su jį sužalojusiais vyrais.
„Jie galvojo, kad esu negyvas, todėl mane nutempė į garažą ir te paliko – neturiu jiems jokių pretenzijų, nenoriu su jais nieko bendro turėti“, – aiškino jis.
Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas R. Druktenis net nebandė neigti, kad apleistame name surengė egzekuciją čia gyvenusiems benamiams. Jis teigė, kad tą vakarą su A. Masiulioniu girtavo, o vėliau užėjo į apleistą namą ir ėmė badyti čia gyvenusį vyrą.
„Tiesiog, – sakė jis. – Nustojau jį badyti, nes pamaniau, kad jis jau yra negyvas, jis nejudėjo. O paskui nuėjau pasimylėti su moterimi – ji pati lindo prie manęs, sakė, kad esu gražus.“
Vėliau, anot jo, kartu buvęs draugas A. Masiulionis jam pasakė, kad reikia nužudyti peiliu subadytą vyrą – esą šis yra „policijos ožys“.
„Jis sakė, kad jeigu to nepadarysiu, tuomet jis mane nužudys, – kalbėjo R. Druktenis. – Jį badyti nustojau tik tada, kai pamaniau, jog jį tikrai jau nužudžiau, o paskui dar vieną kartą sudaviau jam kumščiu į galvą bei vieną kartą koja įspyrė į galvą. Tai padariau tiesiog šiaip.“
R. Druktenis tikino, kad neketino turėti lytinių santykių su subadyto vyro drauge, tačiau esą ji „pati ant manęs lipo“. Be to, jis tikino, kad dabar nukentėjusiąja pripažinta moteris meluoja ir neatskleidžia tikrųjų aplinkybių.
Tuo metu A. Masiulionis aiškino, kad buvo priblokštas savo draugo R. Druktenio elgesiu, kai šis peiliu ėmė badyti nepažįstamą vyrą, o kai bandė jį nuraminti, esą sulaukė grasinimų, jog bus susidorota ir su juo.
Daugybę kartų teistas A. Masiulionis taip pat neigė, kad išprievartavo ir išžagino moterį, aiškino, jog lytinių santykių su ja turėjo tik R. Druktenis.
„Ta moteris mums pradėjo kalbėti, kad esame jauni, gražūs vyrukai, ji R. Drukteniui glostė galvą, todėl jis paskui ją nusivedė į kitą kambarį, o ką ten darė, nežinau – nėjau ir nežiūrėjau“, – teigė A. Masiulionis.
Vis dėlto, jis pripažino, kad moteris „labai bijojo, drebėjo, buvo išsigandusi“, kai pamatė subadytą savo sugyventinį.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
