Vieni žmonės mėgsta atsipalaiduoti žiūrėdami trumpus video apie kačiukus ir šuniukus, tačiau kiti pailsi skaitydami… nekilnojamojo turto skelbimus. Viena tokių – tapytoja Miglė Kosinskaitė, kuri neseniai savo facebook‘o sienoje siūlė palyginti nekilnojamojo turto kainas. Ji pastebėjo, kad už tą pačią sumą galima būtų įsigyti prabangų namą Fredoje arba kuklią šeimos pilaitę Prancūzijoje.
Paprašyta papasakoti plačiau apie nekilnojamojo turto paieškas ir pastebėjimus M.Kosinskaitė prisipažino, kad ši tema jai labai įdomi, o nekilnojamojo turto skelbimus mėgstanti pavartyti ne tik ieškodama konkretaus namo ar buto, bet ir žiūrinėdama, kas įdomaus yra parduodama Lietuvoje arba šalyje, kurioje tuo metu vieši.
„Mane kartais draugai juokais vadina NT eksperte. Tikrai tokia nesu, tiesiog liko įprotis nuo senų laikų, kai ne kartą ieškojau sau būsto ir studijos, nuolat naršyti skelbimus, – prisipažįsta dailininkė. – Tai mane kažkaip ramina ir įžemina kai pavargstu nuo nepaliaujamo srauto karo informacijos.“ Šiuo metu M.Kosinskaitės dukra su šeima ieško didesnio būsto Vilniuje, todėl mamai vėl yra proga dažniau patyrinėti parduodamų būstų skelbimus.
Savo pomėgio dailininkė M.Kosinskaitė nepamiršta ir keliaudama, svečiose šalyse taip pat pasidomi nekilnojamojo turto kainomis ir pasiūla. Tiesa, tik įdomumo dėlei, nes keltis gyventi svetur minčių nėra.
„Buvome strigę su vyru Graikijos saloje per pirmąjį karantiną, per tris mėnesius išnaršėme visos salos parduodamą nekilnojamąjį turtą. Man visada buvo įdomu, kaip gali pakeisti gyvenimą vienoks ar kitoks gyvenamosios vietos pasirinkimas. Saloje matėme išraiškingą pavyzdį: estų šeima tuomet su trimis (dabar jau keturiais) vaikais metė visą savo neblogai sutvarkytą gyvenimą Estijoje ir įsikūrė nuošalioje Graikijos salelėje. Klausėme savęs tada, ar mums užtektų polėkio išvažiuoti iš namų ir pradėti viską nuo nulio svetur. Kol kas atsakymas neigiamas, nors viliojančių variantų buvome suradę nemažai“, – atostogas Graikijoje prisiminė garsi tapytoja.
Gal atidą gyvenamajai aplinkai suformavo vaikystės patirtis ir prisiminimai?
„Užaugau Minties gatvėje Žirmūnuose, tarybiniame penkiaaukštyje. Kiek save atsimenu, mano meniška natūra negalėjo pakęsti tos pilkos standartinės aplinkos su vienodu išplanavimu ir vienodomis sekcijomis kiekviename bute. Mes gyvenome kiek nestandartiškai, nežinau kodėl, greičiausiai iš vargingumo: butas buvo apstatytas močiutės antikvaru iš ankstesnio gyvenimo. Galbūt todėl mane nuolat lydėjo nepaaiškinama trauka seniems namams ir daiktams.
Kiekvieną dieną man reikėjo po pamokų bėgti į senamiestį, tiesiog pereiti gatvelėmis, pasidairyti po tą kitą pasaulį, pakvėpuoti istorija, pasvajoti kaip kada nors čia įsikursiu.“ Dailininkei ryškiai įstrigęs atsiminimas iš vaikystės, kai kartu su mama svečiavosi pas šios draugę Antakalnyje, sename dviejų aukštų name su dideliu senu sodu šlaite: „Iki šiol regiu tą vaizdą, kai šeimininkė nusileidžia dideliais mediniais laiptais iš antro aukšto į svetainę. Tai buvo kosmosas! Kaip iš knygų ar retų filmų apie supuvusius vakarus. Supratau, kad norėsiu taip kada nors gyventi.“
Ir iš tiesų, M.Kosinskaitės gyvenime buvo etapas, kai apsigyveno XVI a. dvare netoli Kauno.
„Labai gali būti, kad būtent ši vaikystės vizija vieną dieną atvedė mane į dvarą, tiksliau, jo griuvėsius. Mane tikrai užvaldė idėja prikelti šitą nugyventą vietą, be langų ir be durų, antram gyvenimui. Žmogus, kuris ryžosi tokiam žygdarbiui, pasirodė herojus ir aš ne juokais įklimpau ten ne keletui, o visiems šešiolikai metų. Istorija baigėsi, kai pasirodė, kad tai banali komercija ir man ten nebėra ką veikti.“
Užbraukusi šį savo gyvenimo etapą ir nesigręžiodama atgal dailininkė grįžo gyventi į Kauną. Čia įsigijo ir restauravo įspūdingas patalpas Šančių carinių laikų kareivinių pastate, kurias pavertė savo svajonių tapybos studija. Savo namus Kauno miesto centre tapytoja meiliai vadina „Ože“. Juos kartu su dukra įsigijo gavusi banko paskolą.
„Tai butas Kauno modernizmo laikų name, vienoje gražiausių Kauno gatvių. Iki šiol dėkoju apvaizdai ir savo lengvabūdiškam avantiūrizmui, prieš penkiolika metų atvedusiam mane į šitą vietą. Dabar tai labai madinga, o tada buvo tiesiog žiauriai apleistas namas už nejuokingus pinigus. Bet mes tiesiog įsimylėjome tą vietą ir, nemeluosiu, buvo baisu, kad namas atiteks kokiems nors grobuoniškiems vystytojams, kurie viską sugriaus, bukai renovuos ir pavers pinigais.
Dabar tai mūsų puoselėjama Ožė (nuo E. Ožeškienės gatvės pavadinimo), šeimos namai, kur atvažiuoja vaikai su anūkais, užgriūna sūnaus grupė po koncerto nakvoti, užsuka svečiai iš Estijos, o dabar dar ir ukrainiečių šeima apsistojo mūsų mansardoje virš buto. Butas unikalus tuo, kad turi vidinį kiemelį trečio aukšto lygyje, nes pastatytas šlaite. Kauno centre ir Žaliakalnyje yra ne vienas toks namas. Tai štai šita Ožė ir sulaikė mane nuo kraustymosi į Vilnių, nes Vilniuje nieko panašaus nerasčiau, o jei rasčiau – niekaip neįpirkčiau.“, – svarstė dailininkė.
Studiją darbui nuomojasi vos už penkių minučių kelio nuo namų.
„Išsipildė mano svajonė būti miesto širdyje, visus kultūrinius ir ūkinius taškus pasiekti pėsčiomis arba dviračiu, savaitėmis apsieiti be automobilio. Prisivažinėjau užtektinai, kai gyvenau dvare ir kiekvieną dieną važiuodavau į miestą, į savo studiją septyniasdešimt kilometrų pirmyn – atgal“, – pasakojo patalpą Laisvės alėjoje besinuomojanti M. Kosinskaitė kartu su vyru estų tapytoju Peeteriu Krosmannu.
M. Kosinskaitė save stabdo nuo bet kokių naujų projektų, nors mėgsta pasvajoti, radusi įdomesnį nekilnojamojo turto skelbimą, ką su šia vieta būtų galima padaryti. Tiesa, pasak menininkės, „smulkiam vieno būsto norėtojui didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau nelabai yra kur pašėlioti, tačiau mažesniuose miesteliuose arba Latvijoje dar tikrai yra daug įdomių objektų“.
Jos manymu, nereikia statyti naujo būsto, jei galima sutvarkyti seną, nors tai ir sunkiau.
„Tie greitai bet kur ir bet kaip kepami dėžučių kvartalai man niekuo nesiskiria nuo mano tarybinės vaikystės narvelių, skirtų unifikuotiems žmonėms be fantazijos. Skirtumas tas, kad tuomet žmonės beveik negalėjo rinktis, o dabar galimos įvairios galimybės: nuo salos Graikijoje iki trobelės miške“, – teigė menininkė, facebook‘e stebinti žmones, kurie imasi netradicinių būsto renovacijos būdų.
Šiuo metu jos favoritas – Eugenijus Barzdžius ir jo paskyra „Būro kiemas“, kur vaizduojama istorija žmogaus, išvažiavusio iš miesto ir apsigyvenusio senoje provincijos mokykloje. „Už tokius drąsuolius vizionierius keliu taurę!“ – linksmai baigia žymi dailininkė.
