R. Kalantos pasipriešinimo akcijos 50-metį norėtų pažymėti ne tik atminimo renginiais – Kas vyksta Kaune

R. Kalantos pasipriešinimo akcijos 50-metį norėtų pažymėti ne tik atminimo renginiais siūloma steigti muziejų

R. Kalantos namas Vilijampolėje./ R. Tenio nuotr.

Šįmet minimos 50-osios Romo Kalantos mirties metinės. 1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis Kauno miesto sode protestuodamas prieš sovietinį režimą ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“ paskendo liepsnose. Jaunuolio aukai atminti visus metus vyksta galybė renginių, bet tai ne viskas – jo bei kitų jaunuolių neginkluotam pasipriešinimui prieš okupacinę valdžią siūloma įsteigti muziejų.

Paprastas vaikinas

R. Kalanta 1953 m. vasario 22 d. gimė Alytuje, 1963-1972 m. su šeima gyveno Kaune, čia lankė 18-ąją vidurinę mokyklą (dab. Kauno Veršvų gimnazija), bet mokslams stringant, perėjo į vakarinę mokyklą ir dirbo „Aido“ fabrike. Vaikinas buvo uždaras, taikaus būdo, mėgo skaityti, rašė eilėraščius, domėjosi hipių judėjimu, turėjo ilgus plaukus, mėgo klausytis grupės „The Beatles“, grojo gitara. Beje, jo gitara, taip pat drabužių likučiai ir autobuso bilietėlis iš susideginimo vietos, akiniai nuo saulės bei laikrodis šiuo metu yra eksponuojami centriniame Kauno pašte parodoje „1972. Pramušti sieną“ (veiks iki rugpjūčio 31 d.).

Po R. Kalantos pasipriešinimo akcijos praėjus kelioms dienoms, jo laidotuvių dieną – 1972 m. gegužės 18-ąją Kaune vyko masiniai protestai. Jų dalyviai vadinti chuliganais, antisovietiniais elementais. Žmonės rinkosi pagerbti R. Kalantos atminimo, dėjo gėles ant jo susideginimo vietos. Tomis dienomis Laisvės alėja net paprastai einant su gėlėmis rankose reikšdavo, kad protestuoji, tai atsieidavo 15 parų arešto belangėje. Ilgaplaukiai vaikinai vežti į nuovadas, skusti plikai. Buvo tokių, kurie protestuodami prieš santvarką užsibrėžė auginti barzdą iki tol, kol Lietuva taps laisva ir tik tada nusiskusti, ir pažadą ištesėjo./ Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

„Jis buvo vienas iš mūsų. Romo Kalantos auka primena mums sovietmečio Lietuvos pilką politinį, socialinį ir kasdieninį gyvenimą bei nepalaužiamą valią, siekį, norą priešintis okupacinei komunistų valdžiai Lietuvoje“, – akcentavo Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas.

R. Kalanta (dešinėje – paskutinė jo nuotrauka). Mirtiną protesto akciją prieš sovietinį režimą jis surengė Kauno muzikinio teatro sodelyje, priešais Kauno m. Vykdomojo komiteto rūmus (dabar pastate veikia Kauno m. savivaldybė). Po jo mirties bandyta įrodyti, kad R. Kalanta buvo psichikos ligonis. Pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė padarė išvadą, esą R. Kalanta „sirgo psichine liga ir nusižudė būdamas liguistoje būklėje“. 1989 m. buvo atlikta pakartotinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir psichiatrų-psichologų komisija konstatavo, kad R. Kalanta nebuvo psichiškai nesveikas bei „savižudybės metu galėjo suprasti tikrąją savo veiksmų reikšmę“./ R. Kalantos šeimos archyvo nuotr.

Įkurti muziejų

R. Kaminskas išreiškė idėją, kad Kaune ar kitame Lietuvos mieste galėtų atsirasti Lietuvos jaunimo pilietinio pasipriešinimo raidą atspindinti vieša institucija (šiuolaikinis muziejus).

„Galbūt panašus į Jano Palacho muziejų Čekijoje. Tie muziejai galėtų bendradarbiauti. Tai mano svajonė, vizija. Toks šiuolaikinis muziejus galėtų atsirasti Vilijampolėje, kur gyveno, mokėsi ir dirbo R. Kalanta. Muziejus galėtų kaupti, saugoti istorijos, kultūros, meno vertybes, susijusias su R. Kalantos ir kitų Lietuvos jaunuolių neginkluotu pasipriešinimu SSRS ir nacistinės Vokietijos okupacinėms valdžioms. Muziejus galėtų vykdyti gyvosios istorijos pamokas“, – pasakojo R. Kaminskas.

R. Kalanta buvo pašarvotas namuose. 1972 m. gegužės 18-ąją – R. Kalantos laidotuvių dieną – prie jo namo Panerių g. 34 rinkosi žmonės. Siekiant išvengti lankytojų antplūdžio, užblokuotos aplinkinės gatvės, saugumo liepimu užrakintos namų durys, įsakyta neįleisti pašalinių. Laidotuvės surengtos pora valandų anksčiau, nei planuota, tai sukėlė masinį jaunimo pasipiktinimą. Beje, R. Kalanta palaidotas Romainių kapinėse dalyvaujant tik artimiesiems, proceso metu kapines supo gausios milicijos pajėgos./ Nuotr. aut. nežinomas (A. Babrausko archyvas).

Vilijampolėje tebestovi namas

Kaune, Panerių g. tebestovinčiame name R. Kalanta su šeima gyveno 1963-1972 m., jame buvo pašarvotas ir būtent prie šio namo prasidėjo protesto mitingas, netrukus pasiekęs Laisvės alėją ir virtęs antisovietiniu maištu. Šiandien R. Kalantos bute Panerių gatvėje gyvena svetimi žmonės.

„Kauno ir Lietuvos valdžia galėtų rodyti tinkamą iniciatyvą dėl tokio muziejaus steigimo“, – pridūrė R. Kaminskas.

Dar 1990 m. ant namo atsirado memorialinė lenta (skulpt. V. Ledas), kieme stovi paminklinis akmuo.

2000 m. Romas Kalanta apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties), o 2005 m. jam suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas. 2022 m. birželį Kauno miesto taryba R. Kalantą paskelbė Kauno miesto garbės piliečiu.

Nuo 2002 m. gegužės 14-ąją minima Pilietinio pasipriešinimo diena.

R. Kalantos namas Vilijampolėje
1931 m. statybos namas Vilijampolėje, jame esančiame 3 k. bute gyveno R. Kalantos šeima./ R. Tenio 2021 m. nuotr.

Projektą „Svarbiausi Kauno kultūros ir istorijos akcentai 2022-aisiais metais“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA