Ar šventės be alkoholio taps nauja mada? – Kas vyksta Kaune

Ar šventės be alkoholio taps nauja mada?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) suvestinėse nelaimių keliuose skaičius ypač šokteli per šventes. Metus trukusioje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studijoje pažymima, kad alkoholio vartojimo žala plati ir paliečia kitus su geriančiuoju susijusius asmenis: girto vairuotojo sukeltoje autoavarijoje gali žūti kiti vairuotojai, keleiviai ar pėstieji. Deja, dažnai nukenčia pažeidžiamiausia visuomenės grupė – vaikai. Neraminantys sąryšiai verčia susigriebti – gal švęsti linksmai galima visai be alkoholio?

Sužeidžiami ne tik kaip keleiviai

Pagal 2015–2020 m. duomenimis Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudarytą autoavarijose nukentėjusio pėsčiojo nepilnamečio paveikslą, dažniausiai tai yra pradinių klasių mokinys, į eismo įvykį pakliuvęs ir nukentėjęs ne dėl savo kaltės.

LSMU Kauno klinikų gydytoja, Lietuvos vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos gydytojų draugijos pirmininkė doc. Dovilė Evalda Grinkevičiūtė antrina, kad eismo įvykiuose vaikai nukenčia kaip keleiviai, tačiau dažnai būna sužalojami ir kaip pėstieji, dviratininkai, paspirtukininkai, kurie susiduria su automobiliais. Dėl to svarbu apie saugų eismą šviesti mokykloje, bet aktyvūs turi būti ir tėvai, kad vaikas gatvėje elgtųsi atidžiai.

„Kuo daugiau laisvadienių, išvykų gamtoje, tuo intensyviau važinėjamasi paspirtukais, dviračiais. Privalu dėvėti šalmus, antkelius, paspirtuku nevažiuoti dviese, nes susižeidimų tikimybė nelaimės atveju didėja. Paspirtukai neskirti važiuoti dviem žmonėms, bet mieste tokius keliautojus matau nuolat. Kaimynas, tarkime, vežė paspirtuku vaiką, griuvo ir pačiam lūžo koja“, – pernelyg didelio atsipalaidavimo pasekmes įvardija D. Grinkevičiūtė.

2020 m. išleistoje Higienos instituto apžvalgoje nurodoma, kad iš 435 stacionaruose dėl transporto traumų gulėjusių vaikų tik keli buvo kūdikiai, o daugiausia – 10-14 m. amžiaus vaikų.

Jie dažniausiai nukenčia važiuodami pedaline transporto priemone (43 proc.), antra pagal dažnį traumos aplinkybė yra važiavimas automobiliu. Ši aplinkybė sudarė net 42,3 proc. visų transporto traumų 1-4 m. amžiaus grupėje, panašus transporto traumų skaičius fiksuotas vaikams dalyvaujant eisme kaip pėstiesiems.

Gydytojams tenka tapti liudytojais

Remiantis LSMU ir Higienos instituto duomenimis, kaltė dėl sužeistų pėsčių ir automobiliu vežtų vaikų priskirtina tik suaugusiesiems. Atitinkamai, atsakingas tėvų elgesys šių nelaimių skaičių galėtų sumažinti, tačiau skersai kelio stoja alkoholis – neblaivūs tėvai labiau linkę palikti atžalas be priežiūros, kraštutiniais atvejais „drausminti“ iki sužalojimų ar net nužudymų.

Sulaukus paauglystės ir nusprendus išmėginti svaigiąsias medžiagas, grėsmė jauniesiems visuomenės nariams kyla dar didesnė. D. Grinkevičiūtės teigimu, yra ryšys tarp paauglių traumų ir alkoholio, narkotikų vartojimo – tai ir taip žaloja, o itin pavojinga prie vandens telkinių.

„Tarp paauglių kasmet turime nemažai traumų, susijusių su nardymu nežinomose vietose. Neriant galva atsitrenkiama į dugną ar kitą po vandeniu esantį objektą, pažeidžiamas stuburas kaklo srityje ir, jeigu išgyvena, pasekmės lieka visam gyvenimui“, – paaiškina vaikų intensyvios terapijos gydytoja.

Kokia teisėsaugos procedūra laukia į ligoninę atvežus sužeistuosius iš eismo įvykio vietos? Anot D. Grinkevičiūtės, jeigu žmonės nukentėjo autoįvykyje, duomenys yra automatiškai perduodami policijai, atvykę pareigūnai apklausia ligoninės personalą, rašo protokolą. Jei tai yra baudžiamoji byla, susijusi su eismo įvykiu, pacientą priėmusiam gydytojui gali tekti liudyti teismo procese.

„Laisvu laiku eini duoti parodymus teisme. Tai daryti gali vieną kartą gyvenime, bet jei dirbi skubios pagalbos skyriuje ir tenka liudyti penkiose bylose, gyvenimą apsunkina, – hipotetinę situaciją modeliavo gydytoja. – Nepamenu, kad iš man žinomų gydytojų kas būtų liudijęs teisme, bet taip galėtų būti.“

Laiką praleidžia taip pat smagiai

Pasak LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos psichologės, psichoterapeutės Ainos Adomaitytės, alkoholio vartojimas per šventes tebėra giliai įsišaknijusi tradicija.

„Einant į svečius, Lietuvoje tebėra įprasta neštis pyrago ir alkoholio. Tuo tarpu Skandinavijoje svečiai šeimininkei neša gėlių puokštę“, – teigia A. Adomaitytė. Žvelgiant į kitų šalių tradicijas, svečiams pasirinkus šventes be alkoholio, mažėja ne tik suvartojamų alkoholinių gėrimų kiekis, bet ir nelaimių skaičius.

Žinomas renginių vedėjas Tomas Grigaitis tikina, kad puikiausiai linksmintis galima ir be alkoholio – sėkmingos šventės receptas yra svečiai: „Jeigu jie atsipalaidavę, tai ar turi alkoholio, ar neturi, šventė gali būti vienodai smagi. Žmonės apskritai linkę kažką gurkšnoti, ir mes, šventėms esant be alkoholio, sugalvoję labai paprastą scenarijų: samdyti barą, kuris darytų nealkoholinius kokteilius.“

Anot renginių vedėjo, Lietuvoje dar nėra prigiję daryti šventes be alkoholio. Žmonės į tai tebežiūri skeptiškai, galvoja, kad svaigieji gėrimai yra pagrindinis atsipalaidavimo būdas, tačiau įpročiai pamažu keičiasi.

„Tai galima labai lengvai apžaisti su nealkoholiniais gėrimais ar gaiviaisiais kokteiliais. Jeigu norite būti madingi, šventėje atsisakyti alkoholio yra tiesiog būtina, ne vien dėl sveikatos, bet ir dėl gresiančių pasekmių, jeigu, tarkime, po šventės reikėtų vairuoti automobilį“, – sako T. Grigaitis.

Ragina gerbti save ir kitus

Tuo tarpu renginių organizatorė Jurga Klimaitė-Riebling tvirtina, kad alkoholio vartojimas yra kiekvieno suaugusiojo atsakomybė.

„Žmogus privalo jausti atsakomybę už savo veiksmus tiek viešose vietose, tiek sėsdamas prie vairo išgėręs. Jeigu kyla minčių vairuoti, tuomet jis negerbia nei savęs, nei kitų eismo dalyvių, nesvarbu, kokia priežastis paskatintų tuos svarstymus“, – kalba J. Klimaitė-Riebling.

Vykstančius į Joninių šventes kituose miestuose Lietuvos automobilių kelių direkcija skatina rinktis alkoholinių gėrimų alternatyvas, juos pakeisti nealkoholiniais, gaiviaisiais gėrimais ir taip ne tik saugoti sveikatą, bet sumažinti dėl vairavimo apsvaigus kylančią nelaimės kelyje riziką.

Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2021 metų birželio 23–24 dienomis šalies keliuose įvyko 20 eismo įvykių, per kuriuos buvo sužeisti 22 žmonės. Saugokite savo ir kitų eismo dalyvių gyvybes – nevairuokite išgėrę.


Saugaus eismo rubrika „Kai blaivus – esi saugus“ rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA