Kauno modernaus meno fondas įsilieja į #Kaunas2022KultūrosSostinė programą, kviesdamas keliauti „Modernaus meno keliais“ ir pažinti iškilius Kaune kūrusius vėlyvojo modernizmo menininkus – tapytojus. Kauniečiams ir miesto svečiams paruoštas išskirtinis maršrutas padės pažinti ne tik jų kūrybą, bet ir atrasti naujas miesto erdves, alsuojančias meno istorija.
Maršruto vietos – kur kas daugiau nei takas, namas ar graži panorama
„Rengdami kelionę „Modernaus meno keliais“, mes galvojome apie praeito amžiaus dailininkus, vaikščiojusius savo keliais ir apie jų paliktus pėdsakus šiandieniniame mieste. Šis dailininkų maršrutas skiriasi nuo įprastų. Maršruto kelionė sudėliota ne tiek iš menui įprastų taškų, tokių kaip memorialiniai namai ar muziejai, bet iš mažiau ar daugiau žinomų miestų vietų, kurios miestiečiams ne visada asocijuojasi su menu,“ – pasakoja projekto kuratorė ir maršruto kūrėja menotyrininkė Kristina Budrytė-Genevičė.
Kuratorė vardija įvairias Kauno vietas, kurios yra pažymėtos iškilių vėlyvojo modernizmo menininkų kūryba ir žada netikėtų atradimų. „Ekskursijos metu užklysime ir į a.a. tapytojo Kampo tuo metu apgyventą senąją sinagogą, pasivaikščiosime arsininkų ir „Angies“ grupės narių pamėgtais maršrutais, tuo pat metu sužinosime apie jų paveikslus ir įkvėpimo šaltinius“, – pasakoja K. Budrytė-Genevičė.
Maršrute sužymėti taškai dažnai simboliniai, tačiau jie žymi kur kas daugiau nei takas, namas, ar graži panorama. Šis maršrutas pakvies ne tik ekskursijų dalyvius, bet ir atsitiktinai mieste vaikštančius žmones domėtis apie turtingą ir sodrų Kauno vėlyvojo modernizmo palikimą.
Kviečia pastebėti ir sužinoti tikrą istoriją
„Kartais tiesiog einame gatve ir nežinome, kokia tai skulptūra ar darbas, bet už to slypi visa istorija, kurios šydą praskleidus galima užčiuopti, su kokia galinga jėga Kaune dar prieš nepriklausomybę, dar priešindamiesi cenzūrai ir, su kokia užkoduota laisvės svajone, kūrė tuometiniai menininkai – dažnai rizikuodami dėl savo kūrybos būti nubausti”, – teigia Kauno modernaus meno fondo atstovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.
Menotyrininkė Rasa Žukienė įvardija konkrečius pavyzdžius, ką galima pamatyti keliaujant ekskursijos maršrutu. „Štai skverelyje prie Vytauto kalno, kur Laisvės alėja susijungia su gražiąja Trakų gatve, tyliai dunkso skulptūra „Motinystė“ (1972), kuri daugeliui kauniečių nė nematyta. O susipažinti su ja tikrai verta. Tai garsaus Lietuvos menininko, lietuvių skulptūros patriarcho, Nacionalinės premijos laureato Leono Striogos kūrinys, aplinkoje neišsišokantis, spinduliuoja viltį, ramybę ir meilę, – teigia R. Žukienė.
Kitas netikėtas atradimas – netoli Zoologijos sodo. „Pažvelgę į kitą plento pusę, Ąžuolyno žalumos fone galime pamatyti keturis didžiulius reljefus, pastatytus čia apie 1990-uosius metus. Tai kauniečio Rimanto Šulskio (1943–1995) kūriniai bendru pavadinimu „Fauna“, sukurti 1979–1980 metais. Bronzos reljefuose – fantastiški sutvėrimai, turintys ir žmogaus, ir gyvūno bruožų,“ – pasakoja menotyrininkė Rasa Žukienė.
Pagal pirminį sumanymą jie turėjo puošti tuo metu statomo Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadą Laisvės alėjoje. Atsakymas, kodėl jie stovi kitoje vietoje, pateikiamas specialiame stende su QR kodu.
Pažintis su garsiausių menininkų darbais
Dailininkai, su kuriais galima susipažinti „Modernaus meno kelyje“, pasirinkti neatsitiktinai. Projekto organizatoriai pasakoja, jog vėlyvojo modernizmo atstovai yra itin reikšmingi XX a. Kauno dailei, ir būtent šių menininkų darbai sudaro Kauno modernaus meno fondo kolekcijos pagrindą. „Modernaus meno keliais“ tikslas ir yra priminti unikalų meninį palikimą ir pristatyti jį kuo platesnei auditorijai.
„Šioje kelionėje rekonstruojame praėjusio amžiaus Kauno dailės žemėlapį ir kviečiame žvilgtelėti į garsių menininkų – Antano Samuolio, Viktoro Vizgirdos, Antano Martinaičio, Laimos Drazdauskaitės, Leono Striogos, Vytauto Povilaičio, Rimvido Jankausko-Kampo, Roberto Antinio, Arūno Vaitkūno, Alfonso Vilpišausko, Aušros Andziulytės, Elenos Balsiukaitės, Aušros Vaitkūnienės, Edmundo Frėjaus, Eugenijaus Varkulevičiaus ir kitų – pamėgtas miesto vietas, kurios įkvėpė juos konkrečiu kūrybos etapu sukurti įsimintinų dailės darbų, – pasakoja R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Ekskursijos grupėmis ir individualiai
Vaikščiodami „Modernaus meno keliais“ ekskursijų dalyviai atras specialiai sukurtus stendus su QR kodais (iš viso jų net 15) ir virtualiu žemėlapiu. Šiose nuorodose gausu nuotraukų, garso įrašų ir įtraukiančių tekstų lietuvių ir anglų kalbomis apie lankomas vietas, menininkus bei jų kūrybą.
„Stenduose pristatytos menininkų istorijos visiems smalsuoliams bus atradimas – atsitiktinai užklydę prie skulptūros ar senųjų dirbtuvių, kauniečiai ir miesto svečiai galės nerti vis giliau į istorijos pažinimą. Susidomėjusieji galės atsidaryti virtualų žemėlapį, susipažinti su autorių kūryba, o paskui ieškoti ir kitų pažymėtų taškų ir vietų“, – pasakoja Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.
Susipažinti ir patirti meno istoriją galima įvairiais būdais – norėdami išklausyti išsamesnį pasakojimą ir pasivaikščioti su meno istoriku, žmonės gali registruotis į meno istorikų vedamas ekskursijas. Kai kurias ekskursijas praturtins ir susitikimai su menininkais – Robertu Antiniu, Laima Drazdauskaite ir kitais. Taip pat visada bus galima leistis ir į savarankiškas ekskursijas.
Informaciją apie planuojamas ekskursijas su gidu, virtualų maršruto žemėlapį, menininkų ir jų darbų aprašymus bei kitas naujienas, susijusias su projektu galima rasti puslapyje: https://artkaunas.com/kaunas-2022/. Projekto brošiūrą ir žemėlapį galima rasti Kaunas2022 biure, galerijoje „Meno parkas“ ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
