Negaili nei laiko, nei energijos – sunkiausiu metu į pagalbą skuba savanoriai – Kas vyksta Kaune

Negaili nei laiko, nei energijos – sunkiausiu metu į pagalbą skuba savanoriai

/ A. Aleksandravičiaus nuotr.

2022-uosius Seimas paskelbė Savanorystės metais. Taip siekiama ne tik pažymėti savanorystės įteisinimo Lietuvoje dešimtmetį, bet ir atkreipti dėmesį į visuomenės įsitraukimo į savanorišką veiklą svarbą ir savanorių indėlį prisidedant prie COVID-19 pasekmių suvaldymo. Savanoriai aukoja savo laiką ir energiją, kad padėtų bendruomenėms išgyventi įvairias negandas, tame tarpe ir prieš dvejus metus prasidėjusią pasaulinę COVID-19 pandemiją ir vos prieš kelis mėnesius prasidėjusį karą Ukrainoje.

Tarptautinė savanorių diena kasmet minima gruodžio 5 d., ji skirta supažindinti visuomenę su savanorių veikla, jų tarnybomis ir skatinti žmonių norą įvairiose srityse pasiūlyti savo paslaugas – ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje.

Pasikalbėjome su Lietuvos Raudonojo kryžiaus komunikacijos atstove Luka Lesauskaitė, kuri papasakojo su kokiais iššūkiais jų organizacijos savanoriai susidūrė per pandemiją ir kaip padėjo kauniečiams dorotis su susidariusia situacija.

Anot L. Lesauskaitės, iki pandemijos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriuje buvo vos 50 savanorių. Prie vakcinacijos proceso prisijungė apie 400 savanorių, 2021 metai buvo užbaigti su 600 savanorių. Karo Ukrainoje metu prie Raudonojo kryžiaus Kauno skyriaus prisijungė beveik 3000 savanorių.

Nuo pagalbos medikams iki paramos ukrainiečiams

Savanoriai pastaruosius du metus nemažina tempų, kai 2020 metų pradžioje pasaulį užpuolė koronavirusas, savanoriauti suskubo šimtai padėti norinčių kauniečių, kurie prisidėjo prie medikų darbo ligoninėse ir vakcinacijos centruose. Situacijai tampant stabilesnei, pasaulį sukaustė karas Ukrainoje, o kauniečiai tik pasiraitojo rankoves ir kibo į darbus padedant su atvykstančiais nuo karo bėgančiais ukrainiečiais.

„Karantino laikotarpį mes patys skirstome į dvi dalis. Pirmajame etape ėjome padėti medikams, kuriems trūko pagalbos. Antrasis etapas prasidėjo tada, kai prasidėjo vakcinacijos procesas, kuris buvo tikras iššūkis savivaldybėms. Vilniuje ir Kaune atsidarė didžiausi vakcinacijos centrai, kuriems reikėjo savanorių. Todėl pavyko mobilizuoti ir į veiklas įtraukti apie 1000 savanorių, Kaune apie 400 žmonių. Vakcinacijos centruose savanoriai padėjo reguliuoti srautus, prižiūrėjo patalpas, padėjo darbuotojams kuo tik reikėjo“, – apie darbą pandemijos laikotarpiu pasakojo L. Lesauskaitė.

Savanoriai vakcinacijos centre / Kauno savivaldybės nuotr.

„Karas Ukrainoje buvo dar vienas išbandymas, kuriam niekas negalėjo pasiruošti iš anksto. Todėl jau pirmomis karo dienomis viešojoje erdvėje ir spaudoje paskelbėme, kad ieškome naujų savanorių visoje Lietuvoje. Per kelias dienas per visą Lietuvą atsiliepė apie 12 000 savanorių, o iki šios dienos iš viso turime net 17 000 savanorių. Prie LRK Kauno skyriaus prisijungė beveik 3000 savanorių“, – apie pasipildžiusias gretas pasakojo ji.

„Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, kaip humanitarinės organizacijos, pagrindinė funkcija – padėti nuo karo bėgantiems žmonėms. Mūsų savanoriai padeda rinkti, o vėliau pakuoja ir dalina humanitarinę paramą. Taip pat aktyviai savanoriauja Kauno registracijos centre, kuriame sutinka ukrainiečius, atlieka pirminę registraciją, padeda reguliuoti srautus, dalina paramą, atsako į visus rūpimus klausimus, o kartais tiesiog išklauso. Taip pat mūsų savanoriai padeda rasti gyvenamą vietą per stiprūs kartu platformą arba savivaldybės būstuose. Šiuo metu Lietuvoje liko veikti du registracijose centrai, vienas jų Alytuje, o kitas Kaune, todėl savanoriams tenka išties nemažai darbo“, – apie užklupusius darbus karo metu pasakojo specialistė.

Savanoriai padeda tiek jauniems, tiek vyresniems

Pasiteiravus kokias veiklas dar atlieka savanoriai, kai netenka dirbti tokiomis įtemptomis sąlygomis, ekspertė papasakoja, jog savanoriai aktyviai padeda įvairioms socialinėms grupėms ir dalyvauja įvairiose programose.

„Ne vienerius metus savanoriai aktyviai veika programoje „Šilti apsilankymai“, kurios tikslas mažinti senjorų vienišumą, gerinti jų emocinę sveikatą, šviesti apie sveiką gyvenseną ir padėti įsitraukti į bendruomenės veiklas. Taip pat visai neseniai startavo nauja programa „Stipri šeima“, kurioje savanoriai padeda šeimoms susiduriančioms su negalia. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje auga vaikas su neįgalumo, mūsų savanoriai gali išleisti tėvelius atsipūsti, skirti laiko sau ir pabūti su vaiku. Tokioms šeimoms dažnai trūksta laiko paprastiems kasdieniams dalykams, nes didelę laiko dalį reikia praleisti ligoninėse arba sanatorijose, todėl mūsų savanoriai yra pasiruošę padėti.

Taip pat Kaune turime stiprų ir labai motyvuotą Pasirengimo ekstremalioms situacijoms būrį, kuris gali padėti ištikus netikėtai krizei, nelaimei ar ekstremaliai situacijai. Taip pas savanoriai veda pirmosios pagalbos užsiėmimus, aktyviai bendrauja ir padeda migrantams integruotis mūsų šalyje. Nuo šių metų veika ir jaunimo programa, kurioje laukiame aktyvaus jaunimo norinčio prisidėti prie pilietiškesnės visuomenės auginimo“, – teigia L. Lesauskaitė.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai / Raudono Kryžiaus nuotr.

Pagrindinė vertybė – savanoriai

Raudonojo kryžiaus ištakos siekia 1859 metus, kai šveicarų verslininkas Henry Dunant keliavo karo nuniokotomis Lombardijos lygumomis susitikti su prancūzų imperatoriumi Napaleonu III, jį taip šokiravo pamatyti vaizdai, jog šis pradėjo įgyvendinti iniciatyva, kuri padėtų karo siaubiamuose kraštuose, o tam reikėjo savanorių, kurie turėtų neliečiamumo statusą pasaulyje. Lietuvos Raudonasis kryžius ir dabar labiausiai pasikliauja būtent savo savanoriais, kurie skiria savo laiką, jog padėtų mažiau pasisekusiems žmonėms.

„Mūsų organizacijos stiprybė, pagrindinis pamatas ir vertybė yra būtent savanoriai. Žmonės, kurie skiria savo laiką ir jėgas krizės paliestiems žmonėms. Dažnai tai žmonės, kurie ieško prasmės gyvenime, kurie iš gyvenimo nori daugiau, kuriems reikia iššūkių, kuriems gera padėti. Norime, kad savanorystės tradicija prigytų Lietuvoje, taip kaip yra prigijusi kitose šalyse, pavyzdžiui Skandinavijoje ar Šveicarijoje. Jei taip įvyks pas mus, tapsime dar stipresni, pilietiškesni ir tolerantiškesni vienas kitam“, – teigė specialistė.

Kaip teigia L. Lesauskaitė, savanorių darbas palengvina visuomenės veikimą, kaip pilnavertiškos bendruomenės, – „Savanorystė, pagalba kitam, įsitraukimas į bendruomenę stiprina visuomenę iš vidaus, ugdo humaniškas kompetencijas, kurios būtinos tam, kad gerbtume žmogaus teises, žmogaus orumą, padėtume į nelaimę patekusiam. Ištikus krizinei situacijai valstybėje savanoriai tampa ta jėga, kuri padeda visos valstybės mastu.“

Perdega nuo per didelio noro padėti

Savanorystė pastatyta ant žmonių pasiaukojimo savo laisvu laiku, tačiau ne vienam tenka susidurti su iššūkiais, kai noras padėti yra didesnis, nei galimybės tai padaryti.

„Savanoriai dažniausiai susiduria su laiko iššūkiais. Juk savanorystė yra papildoma veikla šalia darbo, mokslų, šeimos ar net laisvalaikio. Todėl matome, kad dažnai kenčia vienas iš anksčiau išvardytu dalykų, nes savanoriai nori vis daugiau ir daugiau laiko skirti pagalbai kitiems. Todėl būna ir perdegimų, būna ir nuovargio, būna ir savanorystės atsisakymo. Todėl labai svarbu įsivertinti savo laiką, aiškiai sau pasakyti, kiek galiu skirti laiko“, – paaiškino L. Lesauskaitė.

Savanoriai taip pat susiduria su pervargimu, kai itin aktyviai norėjusi padėti banga savanorių pavargsta, taip pat įtakos turi ir prasidėjusi vasara, atostogų metas, todėl savanorių skaičius mažėja ir jų vis trūksta. Specialistė teigia, jog šiuo metu pradeda trūkti žmonių, kurie užpildytų pamainas, todėl kviečia prisijungti visus norinčius padėti.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai / A. Aleksandravičiaus nuotr.

Prisijungti gali visi

Norintys tapti savanorių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos turi užpildyti anketą svetainėje, kurią rasite čia.

Užpildžius anketą su savanoriais susisiekia savanorių koordinatorius, o savanoris gali pasirinkti sritį ir programą, kurioje norėtų save išbandyti. Taip pat savanorių prašoma išklausyti bazinius mokymus, kad geriau suprastų organizacijos principus ir vertybes. Jei tik savanoris turi noro ir laiko, nuolatos siūloma įvairius mokymus, kuriuose gali tobulintis ir įgyti naujų žinių bei kompetencijų.

Prie bazinių apmokymų apie Raudonojo Kryžiaus judėjimą, principus, istoriją ir vertybes, taip pat savanoriai gali rinktis kitus mokymus, tokius kaip psichosocialinės pagalbos mokymai, pirmosios pagalbos mokymai, šeimos ryšių atkūrimo mokymai, mokymai apie humanitarinę pagalbą ir jos dalinimą ir pan.

Padėka savanoriams

„Tiems, kurie savanoriauja labai noriu padėkoti. Pastarieji trys mėnesiai buvo labai sudėtingi mums visiems, savanoriai padėjo tokiam dideliam skaičiui ukrainiečių, atidavė savo jėgas ir širdis tam, kad nuo karo bėgantys, išsigandę ir pasimetę žmonės pasijaustų laukiami ir galėtų greičiau adaptuotis Lietuvoje. Pats nuoširdžiausias ir didžiausias ačiū visiems.

Tiems, kas dar neišbandė savanorystės, labai linkiu pamėginti, žengti tą pirmą žingsnį. Juk nepabandęs niekada negali žinoti, o galbūt tai ta veikla, kuri pakeis tavo gyvenimą, įkvėps pasitikėjimo savo jėgomis, padės atrasti bendraminčių ir naujų draugų, o gal netgi taps darbo vieta. Tikrai turime nemažai pavyzdžių, kai savanoriai prisijungia prie mūsų organizacijos ir kaip etatiniai darbuotojai“, – linki ir dėkoja L. Lesauskaitė.

Projektą „Svarbiausi Kauno kultūros ir istorijos akcentai 2022-aisiais metais“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA