Karas Ukrainoje anapus objektyvų: vasario 24-oji virto nesibaigiančia darbo diena – Kas vyksta Kaune

Karas Ukrainoje anapus objektyvų: vasario 24-oji virto nesibaigiančia darbo diena speciali medžiaga

„Babel“ „Facebook“ puslapio, asm. archyvo nuotr., „Kas vyksta Kaune“ montažas

Pradžios knygoje nepavykusiomis Babelio bokšto statybomis aiškinama daugelio pasaulio tautų ir skirtingų kalbų kilmė. Holivudas pasiūlė globalią mitinio bokšto interpretaciją, kurioje marokietiškos Brado Pitto veikėjo atostogos susieja kelių šeimų tragedijas. Europos rytuose vykstantis karas tragedijos žymę jau įspaudė tūkstančių šeimų istorijose, tik per nago juodymą praskaidrintose aktoriaus buvusiosios. Šias istorijas renka ir kruopščiai pasakoja Ukrainos „Babelis“, ryžtingai kylantis į balsų daugybę, net jei informacinio bokšto statytojai tūno po žeme.

Žiniasklaidos projektas „Babelis“ startavo 2018-ųjų rugsėjį ir buvo atgaivintas 2020-ųjų kovą. Prieš karą naujienų portale per mėnesį apsilankydavo apie pusantro milijono žmonių. Pirmą karo mėnesį susidomėjimas naujienomis išaugo, tačiau šiuo metu yra smuktelėjęs – tokia skaitomumo tendencija pastebima ir kitose konkuruojančiose žiniasklaidos priemonėse. Kaip sako 10 metų patirtį turinti „Babelio“ politikos aktualijų žurnalistė Marija Žartovska, žmonės tiesiog pavargo.

Balandį naujienų portalo auditoriją sudarė 800 tūkst. skaitytojų. Daug ukrainiečių naujienas skaito pranešimų programėlėse ir socialiniuose tinkluose: „Babelio“ „Telegram“ kanalas turi 60 tūkst. sekėjų, „Viber“ platformoje pasiekiama beveik 54 tūkst. žmonių ir panašus skaičius „Facebook“ tinkle.

„Stengiamės dirbti nestandartiškai ir pateikti auditorijai medžiagas, kurių kita žiniasklaida tiesiog nekuria. Pavyzdžiui, kolegė Oksana Kovalenko rašo nuodugnias svarbiausių politikų apybraižas. Tai nepaprasto uolumo reikalaujantis darbas, galintis trukti kelias savaites. Vyriausiasis redaktorius Jevhenas Spirinas, pats perkeltas iš Luhansko ir anksčiau dirbęs morge, kuria sudėtingus reportažus. Jevhenas savanoriavo ir aprašė savo patirtis Bučos morge, kur buvo nustatinėjamos žuvusiųjų Kyjivo srityje tapatybės“, – kelis pavyzdžius pateikia M. Žartovska.

Portalas taip pat turi rubriką „Diena su…“, kurioje kviečia praleisti vieną dieną su politikais. Kasdienį gyvenimą palengvinančių gudrybių skiltį karo išvakarėse užpildė straipsniai, kaip prisijungti prie krašto apsaugos ar ką dėti į lagaminą prireikus neapibrėžtam laikui palikti namus. Patys žurnalistai krauti lagaminų neskubėjo, atvirkščiai – įsitaisė rūsyje ir pasiraitojo rankoves.

Sostinėje įsirengė darbinį bunkerį

Nuo vasario 24 d. dalis redakcijos darbuotojų apsistojo Kyjive, tarp jų ir Marija. Žurnalistai ir vyriausiasis redaktorius prisiglaudė sostinės baro „Pink Freud“ rūsyje: jį pritaikė darbui, įrengė studiją, ten pat gyveno ir savanoriavo, kartu su baro personalu ruošė maisto paketus kariams. Dabar baras atnaujino įprastą veiklą, „Babelio“ darbuotojai jame nebegyvena, bet antrame aukšte turi nedidelį biurą. Kai kurie išvyko į kitas Ukrainos dalis, tuo metu keli sugrįžo į Kyjivą.

Prieš karą redakcija svarstė, ką darytų, jeigu būtų išjungtas internetas, bet ryšio niekas nenutraukė, tad techniniu požiūriu „Babelis“ dirbo kaip įprasta. Tiesa, reklamos rinka, portalui generuodavusi svarbias pajamas, šiuo metu Ukrainoje praktiškai neegzistuoja, tad ypač svarbi skaitytojų parama, apie kurią informuojama kiekvienos publikacijos pabaigoje. Dėl naujų anglakalbių darbuotojų, anot M. Žartovskos, gerą vardą užsitarnavusiam portalui labai pasisekė – tekstus į anglų kalbą verčia savanoriai. Angliškai portalo versijai vadovauja Antonas Semyženko, anksčiau rašęs tekstus visuomenės skyriui.

„Atvirai pasakius, vasario 24-oji mums visiems virto viena ilga darbo diena. Žinoma, dabar turime išeiginių, bet apskritai tokios sąvokos kaip šiokiadienis ir laisvadienis buvo visiškai ištrintos. Apie nežmoniškus Rusijos nusikaltimus Ukrainoje stengiamės pranešti kuo plačiau. Su mumis bendradarbiauja žurnalistas Stasas Kozliukas, pirmomis deokupacijos dienomis lankęsis Bučoje, Borodiankoje, Hostomelyje ir ten padaręs daug rusų žiaurumus vaizduojančių nuotraukų.

Šias fotografijas leidžiame naudoti nurodžius originalų šaltinį. Norime, kad apie rusų žvėriškumą Ukrainoje sužinotų kuo daugiau žmonių. Taip pat paleidome naujo formato tinklalaides, kuriose su gyventojais kalbamės apie karo išgyvenimus. Prieš konfliktą rengiau medžiagą su psichologu, paaiškinusiu man, kaip dorotis su potencialia traumine patirtimi. Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ buvo pasirengusi redakcijai apmokėti psichologo paslaugas, bet kol kas to neprireikė“, – pasakoja M. Žartovska.

Psichologą žurnalistams atstoja ant šaligatvio išvirta kava / Asm. archyvo nuotr.

Propagandą pasibalnojęs ne tik tironas kaimynas

Žurnalistės teigimu, propaganda šalies komunikaciniame lauke yra matoma, ji skleidžiama ne tik iš Rusijos, bet ir Ukrainos viduje. Šitaip su oponentais dorojasi vietos politikai. M. Žartovskai ne kartą teko paneigti informaciją, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnis nesutaria su Prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku – tokia žinia buvo paskleista anoniminiais „Telegram“ kanalais ir pasiekė Vakarų žurnalistus.

Taip pat svarbu buvo paaiškinti, kas yra „Azovo“ batalionas ir kieno kovotojai likę Mariupolyje, nes daugybę metų Rusijos propagandos mašina rėmė naratyvą, kad tai yra naciai, ką „Babelio“ žurnalistė vadina visišku melu.

„Azovstal“ plieno gamykloje užsibarikadavęs batalionas atlaikė beveik trijų mėnesių Rusijos kariuomenės apgultį. Gegužės 17 d. 264 Ukrainos kariai buvo evakuoti į ligonines rusų okupuotuose miestuose / D. Kozatsky nuotr.

Prasidėjus karui, didžiausi Ukrainos televizijos kanalai, daugiausia priklausantys oligarchams, prisijungė prie nacionalinio naujienų maratono. Tai televizijoms leido sumažinti prodiusavimo išlaidas – dabar kiekvienas kanalas rengia tam tikrą savo naujienų bloką. Nacionalinio maratono eteryje dažniausiai kalba Ukrainos valdžios atstovai, o opoziciniai kanalai nedalyvauja. Šio informacinio separatizmo ištakos glūdi eksprezidento Petro Porošenkos TV kanalų uždaryme. M. Žartovskos vertinimu, minėtu teletonu valdžia ne vykdo antipropagandinę kampaniją, bet užsiima savo veiklos propaganda karo metu.

„Man nepriimtina pozicija Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjo Oleksijaus Arestovičiaus, kuris specialiose transliacijose aptarinėja valstybinę Ukrainos situaciją su rusų teisininku Marku Feiginu, bet galbūt tokia strategija turi mums nežinomų tikslų. Stengiamės tikrinti iš valdžios organų gaunamą informaciją. Tarkime, ne kartą skelbta apie Ukrainos pajėgų atakas Černobajivkos kariniame aerodrome. Šią informaciją dažniausiai praneša tas pats O. Arestovičius, bet mes visuomet laukiame patvirtinimo iš Generalinio štabo“, – paaiškina M. Žartovska.

Laisvąja Rusijos žiniasklaida nepasitiki

Ukrainoje anksčiau dirbo vadinamosios Rusijos laisvosios žiniasklaidos žurnalistai. Kaip prisimena pašnekovė, prieš kelerius metus atvyko darbuotis vienas rusas – Volodymyrui Zelenskiui tapus prezidentu, šį žurnalistą sužavėjo galimybė pasiekti šalies vadovą ar premjerą ir tiesiog užduoti klausimą. Prasidėjus karui, jis paliko Ukrainą ir daugiau nėkart nesusisiekė su M. Žartovska ar kolegomis. Dabar minėtas žurnalistas stengiasi nekalbėti apie karą radikaliai. Pavyzdžiui, Rusijai paleidus raketas į Kyjivą, feisbuke pasidalijo tuščios Tverės gatvės (Tverskaja) nuotrauka.

„Laisvąją Rusijos žiniasklaidą vertiname atsargiai. Jos atstovai, sąmoningai ar nesąmoningai nuklydę nuo propagandinės linijos, Rusijoje paskelbiami užsienio agentais, o jų karo reportažai iš Kyjivo apribojami grietinės deficitu prekybos centruose, nors tos grietinės ir netrūko. Todėl dialogo su šiais žurnalistais nepalaikome, bėgant mėnesiams supratome, kad tai beprasmiška. Save vadinantieji rusų liberalais pasirinko tokį egzistavimą, jiems stinga ryžto ir drąsos“, – Rusijos žiniasklaidos anemiškumą apibūdina M. Žartovska.

Kalbant apie rusiškos „Babelio“ versijos likvidavimą, anot žurnalistės, prasidėjus karui vis daugiau gyventojų kasdieniame gyvenime stengiasi pereiti prie oficialios ukrainiečių kalbos. Daugelis niekina rusų kalbą. Be to, nuo vasario pabaigos atsirado didžiulis objektyvių angliškų žinių poreikis, tad nuspręsta vystyti anglišką naujienų portalo versiją.

Tūkstančiai žuvo ir milijonai išvyko

Kaip birželio 13 d. skelbė BBC, smarkios kovos tęsiasi Rytų Ukrainoje, svarbiausius taškus intensyviai bombarduoja Rusijos pajėgos. Rusijos pareigūnų teigimu, kariai kovoja už „visišką Donbaso išlaisvinimą“ – ši sritis maždaug apima rytinius Ukrainos regionus, Donetską ir Luhanską, kurių dalį Rusijos remiami separatistai jau buvo užėmę prieš invaziją.

Agresorius lėtai, bet užtikrintai stumiasi rytuose ir šiuo metu kontroliuoja apie 90 proc. Luhansko regiono. Rusijos pajėgos užėmusios gyvenamuosius rajonus Severodonetske, atakuoja ukrainiečių pozicijas šiauriau Charkivo. Pasaulio sveikatos organizacijos žiniomis, Mariupolyje gresia choleros protrūkis.

Rusijos kontroliuojamos Ukrainos teritorijos ir svarbiausių mūšių vietos birželio 14 d. duomenimis. Ineraktyvus Karo tyrimų instituto žemėlapis prieinamas čia / ISW nuotr.

Kokia pati tiksliausia aritmetinė karo eigos išraiška? Kadangi abi pusės apie saviškių žūtis linkusios nutylėti, o sunaikintus priešus naudoja propagandai, net žiūrint į oficialius šaltinius reikia būti pasiruošus dideliems nesutapimams. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo vasario 24 d. iki birželio 14 d. Rusijos kariuomenė neteko 32,5 tūkst. karių. Rusijos gynybos ministerija žuvusiųjų skaičių įvardijo tik du kartus, antrąkart – kovo 25 d., kai nurodė, kad 1351 karys žuvo ir 3825 buvo sužaloti. Kalbant apie Ukrainos kariuomenės aukas, Balandžio 16-ąją CNN duotame interviu V. Zelenskis nurodė, kad žuvo 2500-3000 karių, iki 10 tūkst. buvo sužaloti. Spaudos susitikime gegužės 22 d. prezidentas įvardijo, kad rytiniuose šalies rajonuose gindami Ukrainą kasdien žūsta 50-100 karių, tačiau žuvusiųjų skaičiai žiniasklaidai neskelbiami.

„Sunku pasakyti, kiek tiksliai žuvo civilių gyventojų – nežinome skaičių Mariupolyje, kitose okupuotose teritorijose. Vien Kyjivo srityje iki balandžio pabaigos nužudyti 1187 civiliai ir aukų gali būti daugiau. „Azovo“ bataliono žvalgybos pareigūnė Ilya Samoylenko gegužės 8 d. nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė, kad rusai nužudė 25 tūkst. žmonių. Kaip suprantate, patikrinti šią informaciją labai sudėtinga“, – teigia M. Žartovska. Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras nurodo, kad nuo karo pradžios iki birželio 12 d. nužudyti 4395 ir sužeista 5390 ukrainiečių civilių.

Separatistų prieš karą kontroliuotos teritorijos ir Rusijos kariuomenės užimtas plotas birželio 12 d. duomenimis / BBC, ISW nuotr.

Aukščiausiosios Rados (Ukrainos parlamentas) žmogaus teisių komisarės Liudmylos Denisovos duomenimis, daugiau kaip 1186 žmonės ir virš 200 tūkst. vaikų buvo deportuota į Rusiją. JT skaičiavimu, dar 105 tūkst. žmonių išvyko į Rusijos Federaciją iš Donetsko ir Luhansko regionų prieš pat karą, vasario 18-23 dienomis. Čia reikia pažymėti, kad parlamentas gegužės 31 d. kiek netikėtai atleido L. Denisovą iš minėtų pareigų dėl neva atsainaus humanitarinių koridorių organizavimo ir neveiklumo Rusijos invazijos akivaizdoje.

JT pabėgėlių agentūros skelbiamais birželio 13 d. duomenimis, Europoje registruota jau 4,9 mln. Ukrainos pabėgėlių, nuo vasario 24 d. valstybės sieną išvykdami kirto 7,51 mln. asmenų, atvykdami – 2,48 mln. asmenų. Lietuvoje JT pabėgėlių agentūra skaičiuoja beveik 54 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos (gegužės 25 d. duomenys).

Rusijos negalima bijoti

Daugiau nei tris mėnesius Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikosi prieš vieną didžiausių armijų pasaulyje. „Babelis“ matė, koks prastas techninis karių aprūpinimas, tai – visus lygius persmelkusios korupcijos pasekmė. Taip pat pamatė tikruosius kovos pajėgumus ir visus gąsdinusios Rusijos kariuomenės metodus.

„Ukrainoje nėra nė vieno žmogaus, kurio nepaveikė karas. Sunku visiems ukrainiečiams, ar būtų toli užnugaryje, ar arčiau karo zonos, ar priimtų šalies viduje perkeltus gyventojus. Matėme, kad Rusija gali griebtis bet ko: sprogdinami gimdymo namai, bažnyčios, kapinės, gyvenamieji rajonai.

Ukrainos prezidentas ir valdžia kreipdamiesi į Vakarų partnerius naudojo kietą retoriką, reikalavo arba uždaryti valstybės oro erdvę, arba aprūpinti sunkiąja ginkluote. Situacija pasikeitė Vakarams išvydus, kad Ukraina gali sėkmingai kovoti ir panaudoti ginklus. Šalyje esantys ukrainiečiai supranta, kad Rusijos negalima bijoti“, – tautiečių tvirtumą deklaruoja M. Žartovska.

Tik kaip ir kada baigsis karas, pasakyti negali. Keli mėnesiai prieš įsiveržimą pradėjus kalbėti apie didelio masto invaziją, niekas negalėjo nuspėti ir įsivaizduoti tokio Rusijos žiaurumo, visiško tarptautinių susitarimų ir žmogaus teisių nepaisymo.

„Prognozės turėtų būti paremtos logika, tačiau Rusijos ir Putino veiksmuose nėra jokios logikos, tik aklas tikėjimas, kad Ukraina kaip valstybė negali egzistuoti. Pastarieji mėnesiai parodė, kad bet kokios prognozės – nedėkinga užduotis“, – užbaigia žurnalistė.

Paremti „Babelį“ Ukrainos grivinomis arba kriptovaliuta galima čia. Parama taip pat priimama per „PayPal“ platformą.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA