Miesto politikai R. Kalantai suteiks Kauno garbės piliečio vardą – Kas vyksta Kaune

Miesto politikai R. Kalantai suteiks Kauno garbės piliečio vardą

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Antradienį vyksiančio Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje pirmuoju įrašytas klausimas dėl prieš 50 metų gyvu Laisvės fakelu virtusio Romo Kalantos žygdarbio įamžinimo, pagerbiant išskirtiniu (aukščiausiu) savivaldybės apdovanojimu.

Apdovanojimų tarybos pirmininko Benjamino Želvio teigimu, buvo gauti Kauno IX forto muziejaus ir Kauno miesto savivaldybės vadovybės siūlymai suteikti Kauno miesto garbės piliečio vardą Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyviui R. Kalantai (po mirties).

„Kauno miesto savivaldybės apdovanojimų taryba svarstė prašymus ir nutarė teikti Kauno miesto savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl Kauno miesto garbės piliečio vardo suteikimo R. Kalantai (po mirties)“, – paaiškino B. Želvys.

Kauniečių išrinktiesiems pateiktame Aiškinamajame rašte dar primenama, jog R. Kalanta – Lietuvos Laisvės šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos Laisvės, gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, tačiau nuo 1963-ųjų jo gyvenimas buvo susijęs su Kauno miestu.

1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, R. Kalanta apsipylė benzinu ir užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai!“. Oficialiais duomenimis, R. Kalanta mirė 1972 m. gegužės 15 d. 4 valandą ryto. Jo užrašų knygelėje liko įrašas „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.

Po R. Kalantos žygdarbio prasiveržė ilgai slopintas protestas dėl Lietuvos okupacijos, rusinimo, žmogaus laisvių suvaržymo. Šis įvykis ir protestai nuaidėjo per pasaulį ir buvo plačiai nušviesti Vakarų spaudoje, kartu primenant ir Lietuvos inkorporavimo į SSRS aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. liepos 1 d. dekretu R. Kalanta (po mirties) apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius). 2002 m. gegužės 7 d. LR Seimo nutarimu R. Kalantos aukos diena, gegužės 14-oji, buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Pilietinio pasipriešinimo diena.

Pažymėtina, jog Kauno miesto garbės piliečio vardas suteikiamas už ypatingus nuopelnus, garsinant Kauną ir Lietuvą. Iš daugiau nei 30-ies iki šiol taip pagerbtų asmenybių tik maža dalis miesto garbės piliečiais tapo jau po mirties. Tai – diplomatas, nemažai nuveikęs atkuriant Lietuvos valstybę, Stasys Lozoraitis, poetas ir kunigas Ričardas Mikutavičius, rašytojas Juozas Grušas, kardinolas Vincentas Sladkevičius, politikas, socialdemokratas, autoavarijoje žuvęs Seimo narys Rimantas Ruzas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA