Po mįslingo skrydžio – siūlymai siaurinti nevaldomą oro erdvę – Kas vyksta Kaune

Po mįslingo skrydžio – siūlymai siaurinti nevaldomą oro erdvę

BNS / Milena Andrukaitytė 2022/06/15 16:21
Asociatyvi / Organizatorių nuotr.

Po mįslingo tarptautinio skrydžio iš Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) iškelti siūlymai siaurinti nevaldomą oro erdvę.

Oro erdvės saugos klausimus trečiadienį nagrinėjusio NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad dabartinė europinė nevaldomos erdvės skrydžių tvarka netinka Lietuvoje, kuri yra karo pafrontė.

„Teisinis reguliavimas, kuris susijęs ir su europiniais reglamentais, sudaro tokią pilką zoną, kai iš esmės tokie skrydžiai gali būtų vykdomi, bet jie gali kažkada tapti provokacija ar turėti tam tikrų padarinių, ypač, kai mes esame pafrontės valstybė ir vyksta karas“, – po komiteto posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Daugiau saugiklių skrydžiams nevaldomoje erdvėje

Seimo NSGK vadovo L. Kasčiūno teigimu, vienas iš siūlymų, kaip būtų galima užkirsti kelią galimoms grėsmės, yra siaurinti nevaldomą oro erdvę bei įvesti daugiau saugiklių nevaldomoje erdvėje.

„Mūsų oro erdvėj yra G zona, kuri iš esmės nevaldoma, iki trijų kilometrų, ne per strateginius objektus, ne per didžiuosius miestus. Tai šitas lėktuvėlis, žvelgiant formaliai, pakilęs ir skridęs tuo keliu nevaldomoj oro erdvėj, neturėjo pateikt nei skrydžio plano, atsakiklis galėjo būti išjungtas ir nesinaudoti radijo ryšiu. Pagal europinį reglamentą šiai minutei tai nėra joks pažeidimas“, – teigė NSGK pirmininkas.

Pasak jo, Europos Sąjungos reglamentas sukurtas nedideliems rekreaciniams skrydžiams taikos saugioje erdvėje, tačiau kyla klausimas, ar toks reguliavimas adekvatus įvertinus Lietuvos geopolitinę situaciją.

„Variantai, ką galima daryti – mažinti nevaldomą oro erdvę ir plėsti valdomą oro erdvę, kur jau atsiranda kontrolės algoritmai, t. y. skrydžio planas, būtinas radijo ryšys, atsakiklis, jei tu to nepadarai – sankcijos, nuobaudos ir panašiai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, susiaurinus nevaldomą skrydžių erdvę taip pat būtų galima „nevaldomos erdvės likučiuose įvesti labai aiškų reglamentą“.

L. Kasčiūnas svarstė, jog tai galėtų būti reikalavimas prieš skrydį užpildyti paraišką internete ar skambučiu apie skrydį informuoti Karines oro pajėgas.

„Pranešti, kad aš, toks ir toks, tokios registracijos orlaiviuku, iš čia kylu, ir oro pajėgoms ramu, kad tai registruotas skrydis, galbūt kažkoks savaitgalinis, kultūrinis pasižvalgymo skrydis. Jei tu neinformuoji, o orlaivis pakyla, į tai atkreipiamas dėmesys ir jis kitaip vertinamas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Seimo komiteto pirmininkas tvirtino, jog patį reglamentą dėl skrydžių nevaldomoje erdvėje peržiūrėti būtų sudėtinga, bet Lietuvos jurisdikcijoje yra nustatyti nevaldomo skrydžių erdvės ribas.

„Mes galim jas sumažinti nacionaliniu sprendimu, tai yra mūsų nacionalinė jurisdikcija ir mes galim tai padaryt“, – reziumavo NSGK vadovas.

Skrydis – taisyklių pažeidimų rinkinys

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas žurnalistams sakė, kad minimas orlaivis buvo stebimas, tačiau oro pajėgos neturėjo pagrindo imtis priemonių, nes „skrydžių taisyklių pažeidimai neįeina į karinių oro pajėgų užduotis“.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino teigimu, šiuo metu pareigūnai sprendžia, ar dėl skrydžio pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau akivaizdu, kad pažeidimai buvo padaryti, tik bus sprendžiama dėl jų kvalifikacijos.

„Šio orlaivio skrydis buvo grynai rinkinys skrydžių taisyklių pažeidimų, bet mes neturėjom juridinės teisės imtis jokių žingsnių“, – sakė Karinių oro pajėgų vadas.

Jis pasakojo, kad orlaivis buvo pastebėtas į pietvakarius nuo Panevėžio Stetiškių aerodromo, ir buvo stebimas iki Lenkijos sienos beigi ją kirtus.

„Gal reiktų sumažint nevaldomą G oro erdvę, o likusioj G oro erdvėj skrydžiams besiruošiantys pilotai susisiektų su Karinių oro pajėgų budėtoju, telefonu arba internetu praneštų apie skrydžio laiką, orlaivio registracijos numerį, priklausomybę, piloto vardą pavarę, tuomet, kai pamatytume be žymų skrendantį orlaivį ir ne toj vietoj, kur buvo pranešta, imtumėmės priemonių“, – apie galimas pakeitimus kalbėjo D. Guzas.

Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas S. Briginas patvirtino, jog šiuo metu atliekamas įvykio aplinkybių tikslinimas ir vertinimas, artimiausiomis dienomis bus priimtas sprendimas, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar surinkta medžiaga perduota institucijoms dėl administracinio nusižengimo, t. y. skrydžių taisyklių pažeidimų.

„Vertinami keli aspektai, skrydžio teisėtumo, pažeidimo-nepažeidimo, taip pat vertinamas sandoris, jo atitikimas keliamiems reikalavimams. Dviem aspektais policija dirba šioje srityje“, – sakė S. Briginas.

Pasak jo, pažeidimai tikrai bus fiksuoti, tik neaišku dėl jų sunkumo. „Tikrai matome požymius labai ryškius administracinės atsakomybės, skrydžio taisyklių pažeidimus, kaip žinote iš viešosios erdvės, orlaivis neturėjo skrydžio leidimo ir negalėjo apskritai vykdyti skrydžio, nes techniškai neturėjo to leidimo“, – kalbėjo policijos atstovas.

Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba žurnalistams teigė, kad „iš civilinės aviacijos perspektyvos“ skrydis nepažeidė taisyklių iki kertant sieną.

„Iš civilinės aviacijos perspektyvos šitas skrydis buvo tinkamas išskyrus tą momentą, kai jis kirto Lietuvos-Lenkijos oro erdvę. Kiekvienam tarptautiniam oro skrydžiui, kai jis kerta šalių oro ribas, reikalingas skrydžio planas. Toks planas buvo nesuderintas, ir jei jis būtų nekirtęs, o prie kokių Lazdijų apsisukęs ir grįžęs vėl į Panevėžį, jis būtų buvęs be pažeidimo, nes jis būtų vykdomas nevaldomoje erdvėje“, – kalbėjo R. Dilba.

Susisiekimo ministerijos kancleris patvirtino, jog bus sprendžiama dėl nevaldomos oro erdvės siaurinimo, bet sprendimai bus priimti po konsultacijų su specialistais.

„Su institucijoms apsitarsime, tai ne tik politikos, bet ir specialistų klausimas, dabar tikrai nepakomentuosiu (kiek siaurėtų nevaldoma erdvė), bet atrasime kompromisą, tiek tarp mėgėjų, kurie šia veikla užsiiminėja kaip hobiu, ir saugumo“, – sakė R. Dilba.

Skrydis – per kelias valstybes

Bulgarija praėjusio ketvirtadienio vakarą pranešė, kad iš Lietuvos pakilęs dvivietis lėktuvas be leidimo praskrido virš kelių Rytų Europos šalių ir pritraukė karinių oro pajėgų dėmesį, o paskui buvo paliktas Bulgarijoje nežinomos įgulos.

Bulgarija skelbė, kad iš Lietuvos pakilęs minėtas orlaivis be leidimo buvo įskridęs į Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Serbijos, Rumunijos ir galiausiai Bulgarijos oro erdvę.

Anot Bulgarijos institucijų, dvimotoris lėktuvas „Beechcraft“ su dviem žmonėmis neturėjo patvirtinto skrydžio plano, o jo atsakikliai buvo išjungti. Pilotas nereagavo į radijo užklausas ir vizualinius signalus.

Neleistiną skrydį atlikusį lėktuvą Vengrijoje, Rumunijoje lydėjo naikintuvai, kol jis įskrido į Bulgarijos oro erdvę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA