Ekskursija po Krepšinio namus: trofėjai, auksinis švilpukas ir milžiniška sirgalių vėliava – Kas vyksta Kaune

Ekskursija po Krepšinio namus: trofėjai, auksinis švilpukas ir milžiniška sirgalių vėliava

Krepšinio namai. Juos statant išsaugotas ąžuolas./ R. Tenio nuotr.

Kaune stovintys Krepšinio namai pasakoja Lietuvos krepšinio šimtmečio istoriją ir talpina svarbiausias šalies pergales menančius trofėjus. Užsukame pasižvalgyti.

Ekskursiją veda Krepšinio namų direktorė Gitana Kazakevičienė.

Pradžia – Kaune

Anot krepšinio pradininke Lietuvoje laikomos Elenos Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės, krepšinis šalyje žaidžiamas nuo 1920 m., žaisti jį pradėjo moterys. E. Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės iniciatyva Vytauto parke, prie didžiojo pasivaikščiojimo tako, buvo įrengta pirmoji reikalavimus atitinkanti krepšinio aikštelė šalyje. Ten žaidėjos treniruodavosi. 1922 m. Kaune buvo surengtas pirmas krepšininkių turnyras.

Krepšinio namai
Komandos vadovas Antanas Jurgelionis su Lietuvos rinktinės žaidėjais džiaugiasi auksine pergale Europos pirmenybėse Rygoje, 1937 m. / R. Tenio nuotr.

Visgi, oficialioji krepšinio žaidimo Lietuvoje data laikoma 1922 m. balandžio 23 d., kai įvyko pirmosios vyrų krepšinio rungtynės, tuomet susirungė Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS) ir Kauno rinktinė.

„Tikrą džiaugsmą ir sveiką pramogą tiktai galima rasti mankštinant savo kūną gryname ore, saulės spinduliuose. Smuklės, restoranai, kabaretai – tai sielos ir kūno nelaisvės urvai. Saugokitės jų, jaunuoli!..“, – tuo metu kalbėjo Lietuvos sporto lygos vadovas A. Jurgelionis.

1935 metų sausio rungtynės Rygoje įsiminė ilgam: latviai lietuvius nurungė triuškinančiu rezultatu: 123:10. Tačiau kartėlis pasimiršo ir lietuviai pribrendo netrukus išauštančioms pergalėms.

Krepšinio namai
1937 m. Rygoje Europos vyrų krepšinio pirmenybėse pelnytas auksas. Latvijos prezidento Karlio Ulmanio įsteigtos dovanos-lėkštės originalas./ R. Tenio nuotr.

Du vertingiausi trofėjai

Antrajame Krepšinio namų aukšte eksponuojami du svarbiausi eksponatai: pirmasis Lietuvos krepšininkų iškovotas trofėjus Europos krepšinio pirmenybėse – 1937 m. Rygoje pelnytas aukso medalis (treneris, o kartu ir žaidėjas – Feliksas Kriaučiūnas). Tai Latvijos prezidento Karlio Ulmanio įsteigta originali lėkštė, kurią lietuviai iš tos laimės net pamiršo pasiimti.

Iškovojus pergalę šventė visa Lietuva: pasitikimas vyko nuo Joniškio iki pat Kauno. Stotis buvo sausakimša, virš jos skraidę trys Lietuvos aeroklubo lėktuvai barstė gėles, plevėsavo vėliavų jūra, aidėjo sveikinimo šūksniai.

„Metropolio“ restorane buvo girdėti skambus muzikos maršas ir nenutrūkstami valiavimai krepšininkų garbei. Tas pats dėjosi ir visuose Laisvės alėjos restoranuose bei alaus baruose.  Pagaliau net ir Laisvės alėjoje pažįstami ir nepažįstami sveikino vieni kitus su pergale ir krepšininkų garbei šaukė valio“, – S. L. Karalevičiaus knygoje „XX a. Lietuvos krepšinio legenda, 1920-1960″ cituojamas sporto istorikas Jonas Narbutas.

Krepšinio namai
1938 m. Europos moterų pirmenybėse Lietuvos rinktinė pelnė sidabro medalį. Romos gubernatoriaus dovanaskulptūra „Vilkė“./ R. Tenio nuotr.

Kitą svarbų prizą 1938 m. iškovojo moterys. Romoje vykusiose pirmosiose moterų Europos pirmenybėse lietuvės pelnė sidabro medalius (treneris Feliksas Kriaučiūnas). Ekskursijos gidė pažymėjo, kad tąkart Genovaitė Miuleraitė buvo išrinkta naudingiausia ir gražiausia Europos pirmenybių žaidėja.

Įdomi detalė, kad prieš finalinę dieną Lietuvos rinktinės krepšininkėms lankantis ekskursijoje po apylinkes, sugedo jas gabenęs automobilis. „Sportininkės turėjo 13 km grįžti pėsčiomis į Romą“, – pasakojo G. Kazakevičienė. Tąkart jos pėdino vilkėdamos tautinius kostiumus ir avėdamos batelius.

Krepšinio namai
Prisiminti ir Lietuvos krepšiniui nusipelnę treneriai: nuo tarpukariu treniravusio Felikso Kriaučiūno iki šių laikų trenerio Šarūno Jasikevičiaus./ R. Tenio nuotr.

Daugiau, nei žaidimas

1939 m. Kauno sporto halėje vykęs Europos krepšinio čempionatas buvo auksinis Lietuvos rinktinei (treneris ir žaidėjas Pranas Lubinas). Lietuvos rinktinė triumfavo ir pasipuošė ąžuolo vainikais. Ši pergalė davė stiprų postūmį Lietuvos krepšiniui, jis išpopuliarėjo ir buvo žaidžiamas visur.

„Krepšinis Lietuvoje užima ypatingą vietą. Jis žaidžiamas ne tik didžiosiose arenose, bet ir kiekviename kieme, be to, nuo pačių mažiausių iki senjorų. Tą atspindi krepšinio entuziasto Leono Karaliūno fotografijų kolekcija iš Joniškio. Nuotraukose matyti, kiek judesio ir džiaugsmo suteikia šis sportas“, – atkreipė dėmesį G. Kazakevičienė.

Pirmajame aukšte dėmesį patraukia milžiniška sirgalių vėliava, kurios dydis: 16×9 metrų. Šią vėliavą Krepšinio namams paskolino krepšinio rinktinės sirgaliai. Anot G. Kazakevičienės, ši vėliava buvo pasiūta specialiai 2011 metų Europos krepšinio čempionatui, vykusiam Lietuvoje. Nuo 2011 iki šių metų vėliava su sirgaliais apkeliavo visus Europos čempionatus, pasaulio čempionatus ir Olimpines atrankos varžybas. (Olimpiadoje tokio dydžio vėliavos nėra leidžiamos).

Krepšinio namai
16 metrų ilgio sirgalių vėliava./ R. Tenio nuotr.

Toliau stabtelime prie 1992 m. Barselonos olimpinių žaidynių ekspozicijos, menančios vyrų rinktinės iškovotą bronzos medalį. Anot gidės, krepšinis ką tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę buvo vieta, kur galėjai parodyti šalies sutelktumą.

„Krepšinis buvo garbės, tautiškumo, Lietuvos pristatymo pasauliui būdas. Iškovota bronza tuo metu buvo saldi kaip auksas. Šis laimėjimas sutelkė tautą, suteikė pasitikėjimo“, – sakė G. Kazakevičienė.

Krepšinio namai
Rungtynių teisėjui R. Brazauskui įteiktas vertingiausias karjeroje apdovanojimas – auksinis švilpukas./ R. Tenio nuotr.

Auksinis švilpukas

Lietuvoje pasiekimais gali pasigirti ne tik krepšininkai, treneriai, bet ir varžybų teisėjai. Vienas daugiausiai pasiekusių teisėjavimo srityje yra Romualdas Brazauskas. Pirmajame aukšte eksponuojama R. Brazausko surinkta finalinių rungtynių, kuriose jis teisėjavo, kamuolių paroda. Jis teisėjavo Barselonos, Atlantos, Sidnėjaus ir Pekino olimpinėse žaidynėse, Pasaulio krepšinio čempionatuose, Europos krepšinio čempionatuose ir kt.

Iš tolo spindi krepšinio teisėjui R. Brazauskui 2010 m. FIBA įteiktas auksinis švilpukas – didžiausias teisėjo įvertinimas pasaulyje, įteikiamas už nuopelnus teisėjų korpuse.

„Jis yra tik antras teisėjęs istorijoje, gavęs šį švilpuką“, – pažymėjo gidė.

Krepšinio namai
Trenerio Valdo Gecevičiaus kamuolių kolekcija. Krepšinio pasiekimais Lietuvoje gali pasigirti ir jaunimo, veteranų bei kurčiųjų rinktinės. Štai 2017 m. Turkijoje Lietuvos vyrų rinktinė laimėjo auksą Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse./ R. Tenio nuotr.

Šalia pastato įrengta Lietuvos krepšinio legendų ir sirgalių aikštelė. Iškiliausi krepšinio šimtmečio žmonės pažymėti didelėse plytelėse su žvaigžde, tai krepšinio legendos: Feliksas Kriaučiūnas, Genovaitė Miuleraitė, Zenonas Puzinauskas, Pranas Lubinas, Saulius Štombergas, Šarūnas Jasikevičius ir kiti.

Mažose plytelėse įrašyti sirgalių vardai. Beje, čia gali atsirasti kiekvieno vardas, tereikia prisidėti prie Krepšinio namų veiklos parama.

„Ką mes, lietuviai, turime parodyti pasauliui? Žinoma, krepšinį, kuriuo galime didžiuotis ir per rungtynes garbingai laikyti trispalvę“, – sakė G. Kazakevičienė.

Krepšinio namai
Kieme sėdi krepšinio žaidimo sumanytojo Džeimso Neismito skulptūra./ R. Tenio nuotr.

Projektą „Svarbiausi Kauno kultūros ir istorijos akcentai 2022-aisiais metais“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA