Šeimos gydytojai turi pasiūlymą, kaip sumažinti eiles poliklinikose – ministerija jo vis neišgirsta – Kas vyksta Kaune

Šeimos gydytojai turi pasiūlymą, kaip sumažinti eiles poliklinikose – ministerija jo vis neišgirsta

delfi.lt / Gabrielė Grinkaitė 2022/06/10 15:43
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Ir šeimos gydytojus, ir pacientus erzina pertekliniai siuntimai, kai dėl tos pačios problemos, norint gauti antrinio lygio specialisto konsultaciją, reikia vis naujų ir naujų siuntimų iš šeimos gydytojo. Net mokamoms vakcinoms kai kuriose poliklinikose reikia siuntimo, kai tuo metu privačiose įstaigose ar vaistinėse dėl tos pačios vakcinos jo niekas neprašo.

Kodėl norint patekti pas gydytojus reikia tiek daug siuntimų ir kaip jie susiję su eilėmis, laidoje „Delfi tema“ diskutavo šeimos gydytoja Toma Kundrotė ir Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Dėl vieno lūžio – 7 siuntimai

Pasak T. Kundrotės, per dieną jai tenka išrašyti daugybę siuntimų – jų reikia kone pusei atėjusių pacientų. Gydytojos teigimu, didelę dalį siuntimų būtų galima panaikinti, tai daug kartų buvo siūlyta ministerijai.

„Keisti tam tikras gydymo metodikas, teisės aktus, kur siuntimai įvardinti kaip būtini. Tačiau kol kas traukinys juda labai vangiai, todėl nedaug pasiekėme“, – sakė T. Kundrotė.

Dėl vienos sveikatos problemos gali prireikti net 7 siuntimų iš šeimos gydytojo. Būtent tiek T. Kundrotė yra suskaičiavusi iš realios darbo praktikos. Kaip pasakoja gydytoja, pacientui įvyko kaulo lūžis, jis kreipėsi į priėmimo skyrių, kuriame galūnė buvo imobilizuota. Tada pacientas siunčiamas konsultacijai pas gydytoją ortopedą planine tvarka.

Paprastai tokiu atveju rašoma, kad pacientas pas gydytoją turėtų patekti per savaitę.

„Toks pacientas po priėmimo kitą dieną griūna pas šeimos gydytoją ir prašo siuntimo pas ortopedą, nes pas jį yra eilės ir nori siuntimą gauti kuo greičiau, ne po 2–3 savaičių, kai jau vėlu. Tokiu atveju išrašomas pirmas siuntimas. Antras paprastai išrašomas, nes ortopedas nori po kelių savaičių patikrinti, ar viskas gerai gyja.

Būna atvejų, kai kaulas negyja gerai, reikalinga operacija. Vėlgi, trečias siuntimas pas ortopedą, tada siuntimas operacijai. O po operacijos dar keli siuntimai priežiūrai, dar gali būti rentgenui. Dėl vieno lūžio esu suskaičiavusi 7 siuntimus“, – kalbėjo pašnekovė.

Vidutiniškai, pasak gydytojos, dėl lūžio vien į šeimos gydytoją pacientui tenka kreiptis 4 kartus ir gauti 4 siuntimus.

„Mes iš principo čia esame tik kaip siuntimų rašytojai, mes negydome“, – sakė T. Kundrotė.

Ydinga konsultacijų apmokėjimo sistema

Iš esmės, kitą konsultaciją galėtų paskirti pats gydantis ortopedas, tad žmogui nebereikėtų grįžti pas šeimos gydytoją. Tačiau tokiu atveju kita konsultacija ortopedui nebus apmokama iš ligonių kasų.

Tokia sistema apsunkina ir pačių gydytojų darbą – mažėja laiko paciento apžiūrai, sveikatos būklės nustatymui. Gydytojai nebegali atlikti tikrosios savo funkcijos. Negana to, kartais ir siuntimai iš šeimos gydytojų būna netikslingi.

„Būna, kad įgriūna pacientai be eilės, sako, kad reikia čia ir dabar, nes rytojui yra vieta, todėl reikia tik siuntimo. Dar anksčiau, kai buvo popieriniai siuntimai, duodavau tuščią popierinį siuntimą. Dabar to nebegalima padaryti“, – sakė T. Kundrotė.

Betikslių siuntimų Lietuvos sistemoje – daugybė. Esant ilgam gydymui, pavyzdžiui, onkologinės ligos, medikams kas 3 mėnesius tenka vis iš naujo išrašinėti tuos pačius vaistus, o pacientams – vis prašyti jų išrašymo. Tos pačios dienos siuntimų prašoma ir dėl paprasčiausių skiepų, jei jie atliekami poliklinikose. Nors vaistinėse jokių siuntimų nereikia.

Problema tame, kad gydytojai specialistai apmokėjimą gauna tik už pirmą, ketvirtą, septintą ir t.t. Konsultacijas, o ne už kiekvieną. Tad kad kiekviena konsultacija būtų apmokama kaip pirminė, rašomi vis nauji siuntimai.

Be to, jei būtų sumažinta tokia biurokratija, sumažėtų ir eilės pas šeimos gydytojus.

Nors gydytojai daug kartų kartojo šią problemą, ji taip ir liko neišspręsta.

Žada peržiūrėti ir pakeisti tvarką

J. Sejonienės teigimu, problema yra žinoma, tačiau vienas iš svarbiausių uždavinių yra didinti pasitikėjimą šeimos gydytoju.

„Tas sprendimas, kad šeimos gydytojas siunčia gydytojo specialisto konsultacijai, yra pasirinktas ne veltui. Šeimos gydytojas turi spręsti, kokios pagalbos, kokio tyrimo pacientui reikia. Tai, ką įvardino gerbiama Toma, yra tikrai perteklinis dalykas. Tokiu atveju būtų racionalu, kad siuntimo nereikėtų“, – sakė J. Sejonienė.

Pasak jos, siuntimai turi būti tarsi saugikliai, kurie užtikrina, kad pacientai nepiktnaudžiautų ir savo nuožiūra neitų pas specialistus, bet konsultacijos būtų parenkamos kuo tiksliau.

„Manau, čia geriausias sprendimas būtų, kad ne tik šeimos gydytojas galėtų rašyti siuntimus, bet gal būtų galimi siuntimai ir iš specialisto specialistui, kad nereikėtų kiekvienu atveju grįžti pas šeimos gydytoją“, – sakė J. Sejonienė.

Pasak J. Sejonienės, kaip tik šiuo metu yra peržiūrima siuntimų tvarka, ministerija pritaria, kad nėra teisinga apmokėti už kas trečią konsultaciją.

„Sistema labai sudėtinga ir ligonių kasai nėra lengva viską taip greitai padaryti. Juo labiau, kad darbai buvo pradėti tik atslūgus pandemijai, šiemet. Bet labai tikiuosi, kad iki šių metų pabaigos bent jau skaičiavimai bus baigti“, – kalbėjo Seimo narė.

Visa sveikatos sistemos reforma, kuri, rodos, įgauna pagreitį, susilaukia daugybės kritikos iš šeimos gydytojų. Jie sako, kad jaučiasi neišgirsti, o į jų pastabas niekas neatsižvelgė.

J. Sejonienė teigė, kad komunikacija tikrai buvo.

„Ar į visas pastabas atsižvelgta, to aš negaliu garantuoti, ir greičiausiai taip nėra. Išklausyti, diskutuoti, nereiškia, kad į viską gali atsižvelgti. Sveikatos apsaugos ministerija konsultavosi su darbuotojų organizacijomis, atskiromis įstaigomis.

Tarptautinės organizacijos, Europos Komisija, kuri skiria pinigus šitos reformos įgyvendinimui, kelia tikslus ir irgi turi savo matymą, kaip turėtų būti organizuojama. Labai kompleksinis procesas. Girdėjau kritiką, kad grįžtame į sovietinius laikus. Bet vėlgi, Lietuvos regionuose gyventojų mažėja ir optimizuoti įstaigų veiklą yra būtina“, – sakė J. Sejonienė.

T. Kundrotės teigimu, nė viena šeimos gydytojų bendruomenė nepalaiko šios reformos. Pasak pašnekovės, sveikatos centrų įkūrimas, numatytas reformoje, įves dar daugiau biurokratijos.

„Tapsime tik siuntimų rašytojai, kad išmaitintume antrinį lygį regionuose. Antra, pacientas bus priverstas konsultuotis tik savo sveikatos centre. Mažoje savivaldybėje galbūt bus tik vienas vienintelis neurologas, jei jo darbo kokybė nebus labai gera, pacientas negalės eiti kitur nemokamai. Jaudinuosi ir dėl pačių pacientų. Apie kokią kokybę galime kalbėti, jei gydytojas bus užtikrintas, kad gaus pacientų kiekį, srautą, nebėra prasmės dirbti geriau, nebebus konkurencijos“, – laidoje kalbėjo T. Kundrotė.

Tačiau J. Sejonienė sako, kad negalima ir neįmanoma riboti paciento pasirinkimo – net internetinė registracijos sistema buvo kurta taip, kad pacientas galėtų pasirinkti gydymo vietą.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA