Naujas NT mokestis sulaukė daug klausimų: Lietuvos bankas siūlo jį tobulinti | Kas vyksta Kaune

Naujas NT mokestis sulaukė daug klausimų: Lietuvos bankas siūlo jį tobulinti

BNS / Remigijus Bielinskas, Erika Aldonerytė, Valdas Pryšmantas 2022/06/06 17:42
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Finansų ministerijos pasiūlytą visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį reikėtų tobulinti. Skirtingai nei ministerija, centrinis bankas siūlo progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.

„NT mokestis turėtų būti platus, visuotinis, be išimčių mokesčiui išvengti, taip pat progresyvaus tarifo ir taikomas suminei valdomo NT vertei, o ne individualiems objektams“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Pateiktas Finansų ministerijos pasiūlymas turėtų būti gerokai pagerintas“, – pridūrė LB vadovas.

Pasak LB vadovo, „tinkamai sukalibruotas“ NT mokestis galėtų mažinti perteklinę būsto paklausą ir padėtų labiau subalansuoti rinką.

„Labai svarbu, kad NT mokestis būtų žmonėms suprantamas ir progresyvus: tai yra, jeigu esi turtingesnis, gali labiau prisidėti. Taip būtų užtikrinamas ir socialinis teisingumas“, – sakė G. Šimkus.

Centrinio banko vadovo teigimu, šiuo metu NT turtas dėl didelio paklausos ir pasiūlos disbalanso ir pastaraisiais metais mažėjančio statybos leidimų išdavimo Vilniaus regione yra pervertintas maždaug dešimtadaliu, tačiau G. Šimkus teigė kol kas neprognozuojantis, kad NT kainos galėtų kristi.

„Aišku, niekada nesakyk niekada, tačiau šiuo metu didesnės rizikos, kad NT kainos koreguosis, nematyčiau. Vis dėlto nėra gerai, kad per metus paaugusios apie 20 proc. būsto kainos nestabdo ir šiuo metu jų augimas yra didžiausias nuo 2007 metų“, – sakė G. Šimkus.

„Būsto pervertinimo ženklai yra akivaizdūs“, – pridūrė jis.

M. Sinkevičius: savivalda galėtų reguliuoti savo pajamas

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas sako, kad naujas gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis leis savivaldybėms pačioms spręsti dėl savo biudžeto. Pasak Mindaugo Sinkevičiaus, savivaldos finansinis savarankiškumas šiuo metu yra labai kuklus.

„Kalbant apie savarankiškumą, mes visada sutikome su Vyriausybės pozicija, kad nežiūrėkim tik, kaip paskolinti, bet galvokim ir apie pajamų savarankiškumą. Čia mes labai priklausomi nuo valstybės, nesam savarankiški disponuodami ir spręsdami savo piniginės turinį. Papildomos pajamos ir galimybė spręsti tam tikrus dalykus yra irgi teigiamas dalykas. Tokie sprendimai yra lauktini“, – diskusijoje „Savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo paketas: galimybės ir rizikos“ pirmadienį Vilniuje sakė M. Sinkevičius.

Pasak jo, lankstesnis skolinimasis bus labiausiai susietas su Europos Sąjungos (ES) struktūrine parama, kurios nemaža dalis tenka regionams.

„Neišvengiamas (savivaldybių – BNS) prisidėjimo faktas kartais iškyla – ir PVM klausimai vykdant projektus atsiranda nefinansuotinų arba kvestionuotinų ar po projekto išlaidomis nepalendančių projektų, dėl to gerai, kad išgirdo mus. Ne kartą sakėm, leiskit mums pasiskolinti“, – teigė M. Sinkevičius.

„Turėdami galimybę pasiskolinti, mes turėsim galimybę realizuoti ES struktūrinės paramos remiamas iniciatyvas“, – pridūrė jis.

Pagal Finansų ministerijos balandį pasiūlytą naują gyventojų NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Tačiau tokį modelį kritikuoja Lietuvos bankas – jis siūlo modelį tobulinti ir progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.

Finansų ministerija siūlo, kad pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana. Jos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais.

G. Nausėda: NT mokestis turėtų būti administruojamas centralizuotai

Naujo modelio visuotinis gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestis turėtų būti administruojamas centralizuotai, o ne atskirose savivaldybėse, kad nebūtų skirtingo jo vertinimo, mano prezidentas Gitanas Nausėda.

„Centralizuotai spręsti šį klausimą ir nustatyti, kokie žmonės, kokios visuomenės grupės galėtų naudotis išimtimis, lengvatomis, kad neatsitiktų taip, kad socialines pašalpas mokėsime vien tik tam, kad susimokėtų nekilnojamojo turto mokestį. Nemanau, kad tai labai prasmingas veiksmas“, – pirmadienį žurnalistams Krekenavoje sakė G. Nausėda.

„Dabar turėsime 60 socialiai orientuotų politikų – vienos savivaldybės, kurioms reikia daugiau lėšų, bus labiau restriktyvios šituo požiūriu“, – pridūrė G. Nausėda.

Prezidento manymu, naujas mokestis turėtų būti socialiai teisingas, kad daugiau turto turintys gyventojai mokėtų daugiau.

„Jis turi būti teisingas, proporcingas ir nebausti tų žmonių, kuriems gyventi yra ir taip ganėtinai sunku. Pati mokesčio koncepcija yra, sakyčiau, ganėtinai fragmentuota, išskaidyta ir atiduota į savivaldybių rankas daugybė kompetencijų ir gali atsitikti taip, kad žmogus, turintis to turto įvairiose savivaldybėse proporcingai procentiškai mokės mažesnį mokestį negu tas, kuris, sakykime, turi to turto mažiau“, – sakė G. Nausėda.

Šalies vadovo manymu, mokestis galėjo būti pristatytas kaip mokesčio reformos dalis, o ne kaip atskiras mokestis.

„Yra dalykų, kurie diskutuotini, jeigu atsiriboti nuo tų dalykų, kuriuos jau esu sakęs, gaila, kad vienas iš mokesčių atsiduria ant svarstymų stalo, o visa mokesčių reforma, kuriai skyrėme tiek daug laiko, tiek daug žmonių dalyvavo reformos darbo grupėje, paliekama tiesiog už borto. Nemanau, kad tai teisingas požiūris“, – kalbėjo prezidentas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA