Teoriškai gyveni mieste, bet praktiškai – kaime | Kas vyksta Kaune

Teoriškai gyveni mieste, bet praktiškai – kaime

R. Tenio nuotr.

Labiausiai kaunietei Elvyrai Ž. (pavardė redakcijai žinoma) įsiminė Kauno senamiestyje, Santakoje, neseniai nuvilnijusi šventė. Ne, švęsti šiai moteriai neteko, tačiau 8 valandą ryte išėjusi po darbo Šilainiuose, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės padalinyje, savo namus tarp Panemunės ir Vaišvydavos esančioje Zuikinėje ši slaugytoja pasiekė apie pusę pirmos, per pietus. Nes dėl šventės tądien buvo pertvarkytas eismas, ir keleiviai buvo priversti ilgokai laukti jiems tinkamo maršruto autobusų. O be viso to dar buvo savaitgalis…

„Kai kam tai buvo šventė, bet aš dirbu ligoninėje, ir sunkiai dirbu, kaip ir kiti mano kolegos, esu atsakinga už daugybę ligonių. Prastas susisiekimas su mūsų ligonine būna kiekvieną dieną, o apie savaitgalį net pikta kalbėti. Kai iš miesto dingo mikroautobusai (atseit, keleivių gerovei viskas daroma), padėtis tik pablogėjo.

Tai kokiu pagrindu apie tą gerovę iš viso kalba tie, kurie patys niekada nesinaudoja viešuoju transportu, bet važinėja mokesčių mokėtojų pinigais nupirktais tarnybiniais automobiliais?“ – moteris retoriškai klausia žurnalistės, kuri pati viešąjį transportą irgi žino ne iš teorinės, bet ilgametės praktinės patirties.

Besikalbant su Elvyra Ž., ji prasitaria tikėjusi, jog susisiekimo su jos darboviete problemą pavyks išspręsti ir be žurnalistų. Todėl iš pradžių (kai tik nebeliko patogių „Kautros“ bendrovės mikroautobuso reisų) skundėsi Panemunės seniūnijai ir ne kartą tuo pačiu klausimu skambino į Kauno miesto savivaldybę.

„Man sakė, kad nuo Zuikinės ne taip toli Panemunė, tai pėsčia galiu ją pasiekti, o iš ten jau pradėti savo kelionę į darbą troleibusu, paskui persėdant į autobusą. Bet negali pėsčias eiti ten, kur net kelkraščio nėra. Bendradarbė gyvena Raudondvaryje, Kauno rajone, – per keliasdešimt minučių ligoninę pasiekia, ir atvažiuoti iki jos ar grįžti į namus jai kainuoja pigiau.

O mes (kalbu ir už kitas kelias bendradarbes, kurios gyvena Vaišvydavoje) tokios laimės neturime. Jei miesto valdžia nesugeba, lai rajonui leidžia tvarkytis. O tai prieš keliasdešimt metų prijungė prie miesto dalį Kauno rajono teritorijos, bet vis tiek žmonės gyvena kaip kaime“, – nuo transporto problemų kiek nuklystame, tačiau po kurio laiko pokalbį apie jį tęsiame.

Primenu Elvyrai Ž., kad pro jos namus Zuikinėje važiuoja 46-o maršruto autobusas, tiesa, pavažiavus juo, reikia persėsti ir tęsti kelionę kitu autobusu link gydymo įstaigos, kurią nepaisant keliskart keisto pavadinimo žmonės tebevadina Kauno 2-ąja ligonine. Suspėjus persėsti per pusvalandį nuo kelionės pradžios, iš naujo mokėti kitame autobuse neprireiks. Tačiau moteris patikina, kad pusvalandžio jai nepakanka, o kai kuriomis dienomis atvykus į tarpinę stotelę, tenka ilgiau palūkėti, arba važiuoti iki namų ar darbovietės net trimis autobusais.

„Kai baigė galioti sutartis su „Kautra“, miesto savivaldybės įmonė vietoj maršrutinio paleido 46-ą autobusą. Tik jis nekursuoja taip dažnai, kaip ankstesnis privatus autobusiukas, bet kam tai rūpi, kai pliusas ataskaitose jau padėtas? Niekam valdžioje galvos neskauda, kad į šitą autobusą rytais stotelėse susigrūda mamos su darželinukais, studentai, mokinukai. Įsigrūdi ir tu, važiuoji, mintyse keiki tą deklaruotą „keleivių gerovę“. Skubi pas savo ligonius, nes negali iš vakaro jiems palikti švirkšto su ampulėmis ir pasakyti: jei pavėluosiu, pasirūpinkite savimi patys.

Aš net pasiūliau savivaldybės tarnautojams savotišką ekskursiją, – sumokėčiau už bendrą kelionę autobusais (neretai prireikia poros persėdimų) nuo mano namų iki ligoninės Šilainiuose, kad pagaliau jie praktiškai įsitikintų, ką keleiviai patiria, kokia darbine nuotaika dieną pradeda. Zuikinėje nuomojuosi butą, nes arčiau ligoninės kainos didelės. Esu prašiusi savivaldybėje išnuomoti man kokį kad ir labai apleistą butuką, sakė: nepriklauso – alga per didelė.

Kai banke paprašiau paskolos nuosavam nedideliam būstui nusipirkti, išgirdau: nepriklauso – alga per maža. Ligoninėje dirbu 30 metų, visus mokesčius moku. Slaugytojų pas mus labai trūksta, tai negi ir man kitur reikia darbintis, ar visai Kauną palikti? Juk savivaldybės pareiga garantuoti visiems keleiviams iš visų miesto pakraščių patogų susisiekimą autobusais ir troleibusais, ar ne taip?“ – klausia žurnalistės pašnekovė.

O kitą dieną žurnalistė klausia Kauno miesto savivaldybės įsteigtos bendrovės „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus Mindaugo Grigelio, ar jam žinomos susisiekimo su Vaišvydava problemos. „Buvo iš ten skundų ir ne vienas, bet ne „Kauno autobusai“ nustato, kur kokiu maršrutu ir kaip dažnai miesto viešajam transportui važiuoti. Gauname savivaldybės užduotį, ją ir vykdome“, – lakoniškai paaiškino M. Grigelis.

Prisiminkime, kad 11 seniūnijų Kaune įkurtos „kad valdžia būtų arčiau žmonių“. Vičiūnai, Zuikinė, Rokai, Vaišvydava priklauso tai pačiai, Panemunės, seniūnijai, bet taip vadinama gyventojų gerovė, kurią lemia miesto valdžios rūpestis bei jam pagrįsti skiriami viešieji finansai, jose skirtinga. Minimos seniūnijos teritorijoje 2020 m. balandžio 3 d. duomenimis gyveno 16 034, iš jų darbingo amžiaus (18–65 m.) – 9919, mokyklinio (7-18 m.) – 1967, ikimokyklinio amžiaus – 1054 bei vyresniųjų (virš 65-erių) – 3094 kauniečiai.

Panemunės seniūnijoje darbuotoja, atsiliepusi į žurnalistės skambutį, patikino, kad problemų dėl transporto yra, tačiau ar jas kažkas spręs ir kada tai bus, ji nežino. Juolab, kad su žurnalistais apie tai negali kalbėti…

O kadangi kaunietės Elvyros Ž. klausimai miesto valdžiai (ar arčiau žmonių esančiai, ar nuo jų nutolusiai) yra susiję ne tik su viešojo transporto organizavimu, bet ir su šaligatvių nutiesimu bei kitų elementarių miesto patogumų gyventojams užtikrinimu tiek Vaišvydavoje, tiek gretimose teritorijose, kurios baigiantis praėjusiam tūkstantmečiui prijungtos prie Kauno miesto.

Pakomentuoti situaciją paprašyta Kauno miesto savivaldybės administracijos. Štai ką raštu paaiškino Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Griauslys:

„Gegužės 20-22 dienomis mieste vyko Kauno – Europos kultūros sostinės renginiai. Apie maršrutų pokyčius pranešėme visuomenei – viešajame transporte, reklamose ant autobusų, taip pat stotelėse, švieslentėse ir internete. Apgailestaujame, kad informacija vis dėlto nepasiekė gerbiamos Elvyros.

Keičiant viešojo transporto eismo tvarkaraščius vasaros sezonui, pagal galimybes Kauno pilies stotelėje sukoordinuosime 40-ojo ir 46-ojo autobusų maršrutus poilsio dienomis. Iš stotelės „Kauno ligoninė“ darbo dienomis važiuoja 7 autobusų maršrutai (3 iš jų – greitieji), savaitgaliais – 4.

Gatves tvarkome prioritetų tvarka, ir pirmiausia dėmesys skiriamas pagrindinėms, kuriose yra intensyviausi automobilių srautai bei didžiausias poreikis gerinti infrastruktūrą viešajam transportui. Taip pat – toms gatvėms, kurios veda į mokyklas, darželius ar gydymo įstaigas. Baigdami pagrindinius gatvių remonto darbus miesto centre, vis labiau plečiame jų apimtis atokiau esančiuose mikrorajonuose.

Pastaraisiais metais dėmesio skyrėme ir susisiekimui Vaišvydavoje. Neliko žvyrkelio Garšvės gatvėje, sutvarkyta Rokelių gatvė. Techniniai projektai taip pat jau parengti Didžiosios bei Piliuonos gatvių rekonstrukcijai.“

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA