A. Kubilius subūrė tarptautinį tinklą, teiksiantį visokeriopą pagalbą Ukrainai – Kas vyksta Kaune

A. Kubilius subūrė tarptautinį tinklą, teiksiantį visokeriopą pagalbą Ukrainai

Organizatorių nuotr.

Pirmadienio vakarą apie Ukrainai reikalingą įvairiapusę paramą diskutavo Lietuvos politikai ir karybos ekspertai. Pasak europarlamentaro, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vieno iš lyderių Andriaus Kubiliaus, Europai vis dar trūksta vieningos pozicijos dėl Rusijos. Politikas su kolegomis įkūrė tarptautinį parlamentarų tinklą U4U („United for Ukraine“), kurio nariai telkia visokeriopą paramą Ukrainai ir ragina netoleruoti Putino režimo.

„Miesto sode“ vykusioje diskusijoje „Lietuviškasis lendlizas Ukrainai – kaip, kam ir kas?“ mintimis dalijosi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, politologas Deividas Šlekys ir europarlamentaras A. Kubilius.

Kaip pažymėjo diskusiją moderavęs Seimo narys Mindaugas Lingė, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, jau trečią mėnesį gyvename naujoje geopolitinėje tikrovėje, kuri verčia persvarstyti vertybes, ieškoti vieningos Europos pozicijos, kalbėti apie Rusijos ir Ukrainos ateitį.

Karas Ukrainoje – tai ir Lietuvos, ir visos Europos karas

A. Kubiliaus teigimu, karas, kuriame Ukraina gina savo laisvę, teritoriją, tėvynę, yra ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos, ir visos Europos karas. Tai politikas stengiasi pabrėžti, įtvirtinti ir dirbdamas Europos Parlamente (EP). Pasak A. Kubiliaus, mes šiame kare taip pat dalyvaujame, todėl turime telkti resursus, juos tinkamai naudoti, kad padėtume Ukrainai laimėti.

„Padedame tiesioginiais ištekliais, tokiais kaip ginkluotė, bet turime dar vieną resursą, kurį matau pareigą tinkamai išnaudoti – tai mūsų narystė Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Mums reikia pasiekti pergales vadinamajame antrajame fronte, kad vokiečiai, prancūzai, italai suprastų, jog tai – mūsų visų karas ir pergalės turime siekti kartu.

Matydamas tokį vaizdą, ėmiausi iniciatyvos suburti parlamentarų tinklą, jau tapusį pasauliniu tinklu. Tinkle yra daug Lietuvos Seimo narių, o iš viso – daugiau nei 250 parlamentarų iš daugiau nei 30 valstybių. Prisijungė daug parlamentarų iš Vokietijos, Prancūzijos, JAV“, – kalbėjo europarlamentaras.

A. Kubilius / Organizatorių nuotr.

Šio tinklo politikai kartu su ekspertais svarsto Ukrainai aktualias problemas, nuo ginklų tiekimo iki ES kandidatės statuso, „Maršalo plano“ įgyvendinimo. Užsibrėžtas tikslas tiesiogiai belstis į Vokietijos, Prancūzijos valdžios duris.

„Vokietijoje dviejose žemėse pastaruoju metu vyko svarbūs rinkimai, ne mažiau svarbūs už Bundestago rinkimus. Abiejuose sėkmingai pasirodė mūsų bendraminčiai krikščionys demokratai, kurie Bundestage, kaip žinome, perėjo į opoziciją. Tačiau Vokietijos žemėse rinkimus konservatoriai laimėjo, o lemiamas veiksnys buvo socialdemokratų neapibrėžtumas dėl politikos Ukrainos atžvilgiu“, – tvirtos nuomonės svarbą dėl karo Ukrainoje įvardijo A. Kubilius.

Jis priminė, kad politiniame fronte artėja svarbus įvykis – birželio pabaigoje ES Vadovų Taryboje turėtų būti sprendžiamas kandidatės į ES statuso suteikimo Ukrainai klausimas. Tai itin reikšmingas geopolitinis momentas, galintis lemti karo eigą.

Ukrainai trūksta ginklų

A. Kubiliaus įkurto parlamentarų tinklo politikai, diskutavę su ukrainiečių, ES šalių ekspertais, paskaičiavo, kad Europos parama ginkluote per pirmuosius du karo mėnesius pažadais siekė 10 mlrd. eurų, o realizuota tik apie 5 mlrd. eurų. Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė dėl 40 mlrd. dolerių (37,8 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketo.

Buvusio Estijos gynybos ministro vertinimu, per dieną Ukraina praranda ginkluotės už 400 mln. eurų – jeigu karas tęstųsi metus, suma už ginklus susidarytų apie 100-120 mlrd. eurų. Palyginus, europiečiai kol kas duoda labai mažai, o JAV artėja prie pusės karui metams reikalingo biudžeto.

Diskusija „Miesto sode“ / Organizatorių nuotr.

„Nematau, kad Europa turėtų savo lendlizo programą, telktų pinigus Ukrainos ginkluotei ir man tai nepatinka. Ypač Prancūzijos politikai daug kalba apie Europos strateginę autonomiją, gynybos pajėgumų, karinės pramonės vystymą, bet kol kas matome, kad karui vykstant Europos teritorijoje, daugiausia Ukrainą ginklais remia JAV, kartu finansuodama savo šalies karo pramonę.

Amerikiečiai aiškiai įvardija tikslą – Ukraina šį karą turi laimėti, Rusija – pralaimėti, Jungtinės Karalystės valdžia sako tą patį. Iš ES institucijų ar atskirų valstybių, išskyrus Lietuvą, tokios aiškiai formuluotos nuostatos negirdžiu. Jei ta pozicija būtų tvirtai suformuluota, tikriausiai, atsirastų ir daugiau politinės valios suteikti ginkluotę“, – poreikį vienyti ES nares grindė A. Kubilius.

Sunku įtikinti, kad Rusija gali būti kitokia

Politiniai Europos lyderiai pradeda suprasti, kad klydo, bet neaišku, kokia kryptimi nuomonė apie Rusiją turėtų formuotis toliau. Per 20 metų agresyviu veikimu ir politinių oponentų nuodijimu Putinas Vakarų lyderius įtikino, kad Rusija negali būti kitokia: visada bus su caru, branduoliniu ginklu, pusiau laukinė, prie kurios Vakarams geriau tiesiog prisitaikyti.

„Iš čia kilo dialogo su Putinu paradigma, dabar lemianti dvejones dėl Ukrainos integracijos ES. Aiškiai turime formuluoti, kad autoritarinė Rusija yra didžiausia grėsmė Europos saugumui. Dabartinis Putino režimas yra fašistinis režimas savo ideologija. Teigiama, kad ukrainiečiai neturi teisės egzistuoti. Labai aiški paralelė tarp dabartinės fašistinės Rusijos ir nacistinės Vokietijos.

Kaip nacistinė Vokietija virto demokratiška valstybe? Pirma, ji buvo visiškai sutriuškinta kare. Lygiai taip pat dabar turi būti sutriuškinta Rusija, kad atsivertų bent šiokia tokia galimybė Rusijos transformacijai, kitaip turėsime atsinaujinantį fašistinį drakoną ir nuolatinį pavojų. Be Ukrainos pergalės, kuriai reikia ginklų, sankcijų, šios transformacijos tikrai nematysime“, – įspėjo A. Kubilius.

Jo teigimu, Europoje privaloma formuoti aiškią doktriną, kad autoritarinė Rusija kelia didžiausią grėsmę žemyno saugumui ir dėl to turi visiškai pralaimėti karą. Dabar ne laikas galvoti, kaip prisitaikyti prie Putino – toks rūpestis reiškia, kad diktatorius liks Maskvoje ir Lietuva toliau gyvens pavojaus šešėlyje.

Metas imtis lyderystės

Kaip pažymėjo A. Kubilius, Vakarai netiki, kad Rusija gali tapti kitokia, dėl to kyla prisitaikymo tendencijos, nenoras duoti ginklų. Gali būti, kad Vakarų lyderių pasąmonėje glūdi nenoras leisti Rytų Europai vaidinti reikšmingesnį vaidmenį, svarbi ir Volodymyro Zelenskio laikysena, nustelbianti Europos lyderystę bei potencialiai kelianti asmeninių pavydo scenų.

Diskusija „Miesto sode“ / Organizatorių nuotr.

„Būdamas premjeru, jau išmokau pamoką, kad krizė yra ne tik sunkus metas, bet ir permainų galimybė. Lietuvos uždavinys – pabandyti pasiūlyti ES politikos sluoksniui kryptis, kuriomis Europa galėtų išeiti iš krizės keisdamasi. ES trūksta aiškiau suprantamų, ambicingesnių idėjų. Kartais atrodo, kad per daug kuklinamės, esame neva maži, negalintys nieko pakeisti, viską sprendžia vokiečiai ir prancūzai.

Gal ir sprendžia, bet jie idėjų neturi, o mes jas generuojame. Lietuva yra matoma, bet turime peržengti per lietuviško kuklumo barjerus. Ateina mūsų metas. Vakarų lyderiams galime pasakyti: ačiū, pavadovavote, jūsų klaidos lėmė sustiprėjusią Putino galią, dabar laikas pasėdėti ant atsarginių žaidėjų suolelio, o mes pabandysime parodyti kitokią lyderystę“, – kalbėjo A. Kubilius.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA