Prekybininkams teigiant, kad maisto prekių kainos stabilizavosi, kai kurie politikai ir toliau siūlo gerokai mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui. Transporto ir žemės ūkio atstovai sako, kad kainoms Lietuvoje didelės įtakos daro ir tai, kad Lietuva neįsiveža pigesnių ukrainietiškų produktų ir žaliavų. Anot jų, karas ir brangstantys pervežimai toliau augins maisto ir kitų prekių kainas.
Vieno didžiausių prekybos tinklų „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad maisto kainos Lietuvoje pamažu pradeda stabilizuotis ir artimiausiu laiku neturėtų smarkiai kilti.
„Kainos po truputį pradeda stabilizuotis, jeigu situacija dabartinė nesikeis, nebent įvyks kažkokių geopolitinių dalykų, kurių mes nežinome. Tai mano asmeninė nuomonė“, – ketvirtadienį opozicinės Socialdemokratų partijos atstovų susitikime su prekybos tinklų, ūkininkų ir vežėjų atstovais sakė D. Dundulis.
Verslininkas tikino, jog prekybos centruose kai kurie pigiausi produktai parduodami nuostolingai, tačiau skirtumą kompensuoja brangesnių prekių pardavimai.
„Sakysime, pieną 2,5 proc. riebumo pardavinėjame po 53 centus, o jo savikaina be jokių pelnų perdirbėjui ir logistika yra 76 centai įvertinus visas išlaidas. Daugelis pigiausių produktų pardavinėjami nuostolingai, bet prekybininkas, aišku, užsidengia su brangesniais produktais ir dirba pelningai. Tas pats yra su duona, su mėsos gaminiais, tikrai yra tokių produktų“, – kalbėjo „Norfos“ savininkas.
„Marijampolės prekybos“ direktorius Alvydas Pridotkas sakė, kad provincijoje pirkėjų galimybės dėl mažesnių pajamų yra mažesnės, dėl to skaudžiau reaguojama į kainų didėjimą: maisto pardavimai mažėja, pirkėjai pigesnio maisto vyksta į Lenkiją.
„Kainos, o jos kyla labai sparčiai – po 30-40 proc. per visas grupes maisto prekių, o daugumai pirkėjų darosi vis sunkiau jų įsigyti. Manau, kad vis dėlto sumažėjo pirkimas kainoms kylant, o buvusios apyvartos mes nepasiekiame. Gal miestuose, didelėse parduotuvėse jos ir susibalansuoja, o čia žmonės ištisai važiuoja į Lenkiją apsipirkti. Kuo pas mus brangiau, tuo daugiau tokių žmonių“, – susitikime kalbėjo A. Pridotkas.
D. Dundulio manymu, vartojimo sumažėjimo kol kas nepastebima, atvirkščiai – jis didėja, o paruošto maisto pardavimai liudija, jog pirkėjai taupyti nesiruošia.
„Panika per daug keliama, kad vartojimas mažėja, tai negalime pasakyti. Paruoštas maistas yra brangiausias, kaip nekeista, naujausi duomenys, įskaitant ir vakarykščius skaičius, jų apyvartos stipriai kyla. Kai tik krizė ateina, šių produktų pardavimai mažėja, tai rodo, kad žmonės taupo, o dabar pardavimai kyla“, – sakė „Norfos“ savininkas.
PVM siūlytų mažinti bent 10 proc.
Anot D. Dundulio, kai kurių politikų siūloma PVM lengvata įtakos kainoms turėtų tik tuo atveju, jeigu tarifas mažėtų bent 10 proc. – 2-3 proc. sumažinimas, jo teigimu, efekto neturėtų.
„Jeigu PVM sumažėtų 10 proc., gali būti taip, kad bus akcijos. Jeigu kas nors nenuleis, automatiškai praras dalį pirkėjų. Į 2-3 proc. nuolaidas pirkėjas nereaguoja. Tai jeigu PVM sumažins nuo 21 iki 18 proc., trumpalaikio poveikio nebus“, – kalbėjo „Norfos“ savininkas.
A. Pridoktas sako, jog padėtį galėtų taisyti sekimas Lenkijos pavyzdžiu – maisto produktų PVM tarifo panaikinimas, nes patys pardavėjai kainų mažinti negali dėl didėjančių veiklos sąnaudų.
„Manau, kad PVM panaikinimas, kaip Lenkijoje, tiesiogiai atsilieptų mūsų darbo rezultatams ir pirkėjų sugrąžinimui į Lietuvą. Mes savo resursais negalime mažinti, nes sąnaudos didėja, brango elektros energija, naftos produktai, šilumos energija“, – sakė A. Pridotkas.
Europos Parlamento narys Juozas Olekas sako, kad geriausia išeitis mažinti maisto produktų kainas Lietuvoje yra PVM tarifo mažinimas: „Siūlome PVM stiprinti labai stipriai“.
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau tvirtino, kad Lietuva neplanuoja sekti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu ir mažinti PVM tarifą maistui.
Kainos augs dėl brangstančių pervežimų ir karo Ukrainoje
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigia, jog kainos galutiniam vartotojui dar labiau kils ir dėl padėties transporto versle.
„Pervežimai yra išbrangę kartais, brangsta draudimas, kuras, viskas brangsta, o paprastas pilietis už tai susimokės, tai aksioma, nėra čia ką įrodinėti“, – susitikime su politikais sakė jis.
Pasak asociacijos vadovo, viena esminių pervežimo bendrovių problemų išlieka vairuotojų trūkumas, nes nemaža dalis ukrainiečių išvyko ginti tėvynės, o Lietuvos valdžia nesutinka įsileisti daugiau šios profesijos atstovų iš Baltarusijos.
„Vairuotojas iš Baltarusijos, dirbantis Lietuvos įmonėje ir važinėjantis po Vakarų Europą, yra daug naudingesnis mūsų ekonomikai nei gavęs šautuvą kare. Kai nebus transporto, sutriks visa grandinė atvežimo prekių, parduotuvių lentynos pradės tuštėti. Tai tikrai nėra gąsdinimas, tą parodė ir „Brexit“, kai trūko prekių“, – sakė Z. Buivydas.
Dėl to, pasak jo, jau apie 500 transporto bendrovių persikėlė į Lenkiją, kur vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas yra liberalesnis, o mokestinė aplinka draugiškesnė verslui.
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad grūdai iš Ukrainos galėtų lemti maisto produktų kainų mažėjimą, tačiau šis procesas kol kas vyksta labai vangiai.
„Ukrainos ir Lenkijos pasienyje perkrovimas, dokumentų patikra, eilės pasienyje užima labai daug laiko. Trūksta sąstatų, platformų. Iš karto sakėme, kad Lenkijos kelias yra simbolinis kelias, tris savaites truko 50 konteinerių, tūkstančio tonų atvežimas. Galima tą kelią išdirbti, bet reikėtų galvoti ne tik apie grūdų, o ir apie kitų prekių atvežimą į Lietuvą, pavyzdžiui, saulėgrąžų aliejų, kurio trūksta“, – sakė jis.
Pasak K. Šimo, didesnis kiekis grūdų iš Ukrainos galėtų daryti įtakos kainoms Lietuvoje, nes pigesni ukrainietiški pašarai susiję su gyvulininkystės produkcijos kaštais.
„Ukrainietiški grūdai duotų kažkiek spaudimo. Jeigu rimtesnis vežimas bus iš Ukrainos, tai pasijus per kainas, rinkos gana greitai, per savaitę sureaguoja. Iš karto jaučiasi, kai Ukraina pašarinių javų paduoda“, – kalbėjo K. Šimas.
Jo manymu, grūdus geriausia būtų vežti per Baltarusiją, šis būdas yra naudingiausias ir mažiausiai investicijų reikalaujantis kelias, tačiau tai priklauso nuo tarptautinės bendruomenės sprendimų ir politikos.
„Geriausia išeitis visiems, išskyrus galbūt Rusiją, būtų Jungtinių Tautų atvertas humanitarinis koridorius. Jeigu ne – spręs tas, kas laimės didelius žaidimus. Kinija yra vienintelė valstybė, mano manymu, kuri gali daryti spaudimą, kinai yra Ukrainos grūdų pirkėjai, jeigu jie norėtų gerai pasirodyti, galėtų daryti spaudimą. Bet čia dideli žaidimai, ne mūsų klausimas. Tai idėjos lygmuo, nenorėčiau spekuliuoti“, – sakė K. Šimas.
J. Olekas mano, kad net ir Kinijai įsikišus dėl šios šalies suprastėjusių santykių su Lietuva pastaroji liktų nuošalyje.
„Kinija gal ir galėtų paspausti, bet mes jai su skuduru per veidą esame trinktelėję su ta Taivano atstovybe, ir jeigu ji ir norėtų, tai gali ir per Rygos uostus nukreipti, o ne į Klaipėdą“, – sakė J. Olekas.
