Ketvirtadienį opozicijos atstovai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen perdavė savo parengtą interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.
Jis privalės ne vėliau kaip per dvi savaites atsakyti į interpeliacijos klausimus ir pateikti juos Seimui.
Išklausius ministro atsakymus bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui pritarti arba nepritarti atsakymams.
Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo nario balsu.
Interpeliaciją inicijavo opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, ji surinko 56 parlamentarų parašus.
„Per dvejus metus nepajudėta nuo starto linijos jokie darbai visose žemės ūkio srityse“, – BNS sakė Kaimo reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika.
Pasak K. Mažeikos, po interpeliacija pasirašė visų opozicinių frakcijų atstovai. Nepasitikėjimą ministru reiškia „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų bei demokratų frakcijų atstovai.
Be to, jis pabrėžė, kad „yra nemažai valdančiųjų, kurie taip pat kelia nepasitenkinimą ministro darbu“.
Teigiama, kad nepasitikėjimas ministru reiškiamas matant besikaupiančias ir nesprendžiamas problemas „iš esmės visose žemės ūkio ministro atsakomybės srityse, taip pat galimus besitęsiančius nuo praeitos kadencijos“. Nurodomi ir K. Navicko viešųjų ir privačių interesų painiojimo atvejai.
„Esant dabartinei sudėtingai geopolitinei situacijai kitos valstybės žemės ūkį pripažįsta strateginės reikšmės sektoriumi, imasi konkrečių veiksmų ir skiria finansavimą ūkių pagalbai, gyvybingumui, tvarumui ir konkurencingumui palaikyti. Lietuva šiame kontekste stovi vietoje, žemės ūkio ministras užsiima tik jam suprantama pavaldžių institucijų reforma“, – pranešime žiniasklaidai nurodė K. Mažeika.
„Valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė pabrėžė, kad reaguojant į ūkininkų, Lietuvos žemės ūkio tarybos ir kitus skundus ne kartą buvo bandyta su K. Navicku kalbėtis ir aiškintis situaciją, tačiau ministras esą nereagavo į pastabas, raginimus bendrauti ir bendradarbiauti.
Socialdemokratas Vidmantas Kanopa įsitikinęs, kad žemės ūkio ministras linkęs elgtis lyg vienasmenis valdovas: „Ne kartą pademonstravo negebėjimą ir nenorą įsiklausyti į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus, o žemdirbių pyktis – suprantamas ir pelnytas“.
Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo teigimu, Žemės ūkio ministerijos sprendimas nusausintoms pelkėms atkurti skirti apie 16 mln. eurų yra neapgalvotas ėjimas. Pinigus, anot jo, verčiau reikėjo skirti gamybai.
Seimo opozicija taip pat pažymi, kad ministerijos vykdoma valstybės įmonių pertvarka palies daugiau nei 500 darbuotojų.
Parlamentarams kyla abejonių ir dėl to, kad likus mažiau nei dviem mėnesiams iki Lietuvos bendros žemės ūkio politikos strateginio plano (jį rengiant buvo pasitelkti konsultantai už 384 tūkst. eurų) pateikimo Europos Komisija šiam dokumentui pateikė net 219 pastabų.
K. Navickui interpeliacija grasinama ne pirmą kartą. 2018 metais pavasarį ją inicijavo socialdemokratai – tuometiniam „valstiečių“ deleguotam aplinkos ministrui priekaištauta dėl galimo buvusios darbovietės protegavimo, nesugebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo, netinkamo pasirengimo miškų reformai. Tačiau K. Navickas tuomet išsaugojo postą.
Tų pačių metų gruodį tuometinis premjeras Saulius Skvernelis motyvuodamas poreikiu „perkrauti“ Ministrų kabinetą, atleido K. Navicką. Aplinkos ministerijai K. Navickas vadovavo 2016–2018 metais.
2020 metais rinkimus laimėję konservatoriai K. Navicką pasiūlė į žemės ūkio ministrus. Jis buvo antras konservatorių pasiūlytas kandidatas.
