Sąmonę prieš 50 metų Kaune supurtęs pavasaris ir neblėstantis laisvės šauklio atminimas – Kas vyksta Kaune

Sąmonę prieš 50 metų Kaune supurtęs pavasaris ir neblėstantis laisvės šauklio atminimas

R. Tenio nuotr.

Šiandien sukanka 50 metų, kai Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, susidegino 19-metis Romas Kalanta. Nors gyventojų nuomonės apie Kauno 1972 metų gegužės įvykius bei patį R. Kalantą buvo skirtingos, lietuvių sąmonėje įvyko lūžis, o apie šį jaunuolį vis dar sklando legendos. Siekiant deramai paminėti R. Kalantos aukos prasmę Lietuvos išlaisvinimui ir pažymėti jo protesto akcijos 50-metį, 2022-ieji paskelbti R. Kalantos metais.

Apie R. Kalantą pasaulis sužinojo 1972-ųjų gegužės 14-ąją, kai jis, protestuodamas prieš sovietinį režimą, susidegino Kauno muzikinio teatro sodelyje. Ši politinė jaunuolio auka sukėlė visuotines protesto akcijas ir lėmė vėlesnius pasipriešinimo sovietinei santvarkai veiksmus. Šiam įvykiui atminti gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena.

Lietuvos laisvės šauklys R. Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje. Kai R. Kalantai buvo dešimt metų, šeima persikėlė į Kauną. Vilijampolės priemiestyje, Panerių gatvėje, tėvai nusipirko namą su sodeliu.

R. Kalantos namas Vilijampolėje
R. Kalantos namas Vilijampolėje / R. Tenio nuotr.

1963-1971 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. 1971 m. mokyklą turėjo baigti, tačiau neišlaikęs chemijos, geometrijos ir fizikos abitūros egzaminų perėjo mokytis į vakarinę mokyklą. Tuo pačiu metu dirbo Kauno „Aido“ fabrike, kuris gamino vaikiškus baldus, vežimėlius ir įvairus muzikos instrumentus.

To meto R. Kalantos charakteristikose nurodoma, kad jis buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara. Buvo lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, mėgstantis analizuoti, nelinkęs atvirai bičiuliautis jaunuolis, kuris kovojo su melu ir neteisybe, labai mėgo „The Beatles“ muziką“. R. Kalanta atrodė kaip tipiškas tuometinis hipis Lietuvoje – augino ilgus plaukus ir kopijavo užsienio hipių aprangą.

Paskutinė Romo Kalantos nuotrauka / Kalantų šeimos archyvo nuotr.

„Laisvę Lietuvai!“

Kaip pažymima knygoje „Romo Kalantos auka. 1972 metų Kauno pavasaris“, protesto akciją R. Kalanta planavo iš anksto. 1972 metų gegužės 14 dieną Vežėjų ir Ariogalos gatvių sankryžoje esą stoviniavo R. Kalantos draugai. Pasak vieno iš jų, R. Kalanta priėjo su tuščiu trijų litrų talpos stiklainiu ir paprašė benzino. Draugai dar pajuokavo, ar jis ketina padegti namą, tačiau R. Kalanta atsakė, kad benzino reikia svarbiam reikalui.

Apie vidurdienį R. Kalanta atėjo į Kauno muzikinio teatro sodelį. Manoma, kad šią vietą jis pasirinko dėl to, jog priešais stovėjo miesto Vykdomojo komiteto pastatas, be to, kaip pažymima knygoje, čia nuolatos rinkdavosi ir Kauno hipiai. Remiantis įvykio liudininkų pasakojimais, R. Kalanta sušuko „Laisvę Lietuvai!“ ir apsipylė iš draugų gautu benzinu.

Atskubėję greitosios pagalbos medikai R. Kalantą į ligoninę išvežė jau netekusį sąmonės. Medikų pastangos išgelbėti jaunuolio gyvybę buvo nesėkmingos – konstatuoti viso kūno antrojo ir ketvirtojo laipsnio nudegimai. Oficialiais duomenimis, R. Kalanta mirė 1972 m. gegužės 15 d. 4 valandą ryto.

Prieš protesto akciją R. Kalanta paliko raštelį, kuriame buvo parašyta „dėl mano mirties kalta tiktai santvarka“. Raštelio tekstas paviešintas tik po 1990 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Ieškota kompromatų

Po R. Kalantos žūties buvo bandoma ieškoti kokių nors jį sukompromituoti galinčių faktų. Atliekant teismo medicininę ekspertizę, medikų buvo prašoma atkreipti dėmesį į tai, ar nėra teismo medicininių duomenų, liudijančių, kad R. Kalanta vartojo narkotikus ar prieš mirtį būtų gėręs alkoholį.

Kadangi hipiai augino ilgus plaukus, tai sovietmečiu asocijavosi su homoseksualumu, kurį to meto sovietinė teisė traktavo kaip kriminalinį nusikaltimą, todėl medikų taip pat buvo prašyta nustatyti, ar R. Kalanta nebuvo homoseksualus. Norėta įrodyti ir tai, esą R. Kalanta buvo psichinis ligonis.

Visgi atlikus skrodimą į visus šiuos klausimus atsakyta neigiamai, taip pat pažymėta, kad nerasta jokių kitų anatominių pakitimų, galėjusių turėti įtakos jo psichinei būklei.

Lūžis lietuvių sąmonėje

1972 m. gegužės 18 d. vykusios R. Kalantos laidotuvės valdžios įsakymu paankstintos dviem valandomis tam, kad būtų išvengta gausių sambūrių. Tačiau toks elgesys išprovokavo dar didesnį kauniečių pasipiktinimą. Po R. Kalantos mirties lietuvių sąmonėje įvyko lūžis, lėmęs protestus bei pilietines akcijas. Kaune prasidėjo antisovietinis bruzdėjimas, išaugęs į atvirą pasipriešinimą.

1972 m. gegužės 18-19 d. vyko demonstracijos – „Kauno pavasaris“, kuriose dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Eidami Kauno gatvėmis jie skandavo: „Laisvę Lietuvai!“, „Laisvę hipiams!“.

Teigiama, kad antisovietiniai neramumai Kaune tuo metu buvo vieni gausiausių Sovietų Sąjungos mastu. Oficialiais duomenimis, demonstracijų metu buvo sulaikyti 402 asmenys.

Lietuvos SSR milicija bando sulaikyti protestuotojus Laisvės alėjoje
Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. / Nuotrauka iš baudžiamosios bylos /
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Kauno įvykių atgarsiai greitai pasklido po visą Lietuvą, netrukus pasiekė ir užsienio žiniasklaidą. Vėlesniais metais, ne tik lietuviai, bet ir pasaulio lietuvių bendruomenės kiekvienais metais prisimindavo R. Kalantos auką, kartu tai buvo dar viena proga priminti pasauliui apie Lietuvos nepriklausomybės siekį.

R. Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu, apie jį buvo kuriami eilėraščiai, jis buvo laikomas tikru lietuvių tautos kankiniu, kartais net sektinu pavyzdžiu kitiems.

1990 m. gruodžio 27 d. buvo išleistas įsakymas jo kapą laikyti vietinės reikšmės istorijos paminklu. 2000 m. liepos 4 d. R. Kalanta apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

Minint 30-ąsias susideginimo metines, 2002 metais, R. Kalantai atminti Laisvės alėjoje buvo pastatyta skulptoriaus Roberto Antinio horizontali skulptūrinė kompozicija „Aukos laukas“. Paminklo bareljefe vaizduojamas sudegęs Kauno miesto profilis – simboliškas atminimo ženklas R. Kalantai, dvasiškai nusiaubtam 1972-ųjų Kaunui ir hipių kartos jaunimui.

2005 m. R. Kalantai suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.

R. Kalantos memorialas / R. Tenio nuotr.

2022-ieji – R. Kalantos metai

R. Kalanta Kaune prisimenamas kiekvienų metų gegužę, mieste nuo pat 1972-ųjų vyksta įvairūs minėjimai. 2022-uosius paskelbus R. Kalantos metais, aukos prasmė Lietuvos išlaisvinimui pažymima ir protesto akcijos 50-mečio renginiais.

Šią dieną numatytas R. Kalantos kapo lankymas ir gėlių padėjimas Romainių kapinėse ir prie paminklinio akmens šalia jo namų Panerių gatvėje, taip pat bus atidaromos parodos, vyks muzikiniai pasirodymai, interaktyvios pilietiškumo žaidynės.

R. Kalantos žūties metinėms Kauno VI forte taip pat rengiamos interaktyvios Pilietiškumo žaidynės „Aš esu pareiga“.

Laisvės alėjoje, ties Miesto sodu, prie Romui Kalantai skirto memorialo, vidurdienį rengiamas Kauno šokio teatro „Aura“ ir Kauno simfoninio orkestro jungtinis pasirodymas, vakare Vytauto Didžiojo karo muziejaus prieigose – koncertas R. Kalanta atminti, tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ Muzikinio teatro sodelyje organizuoja nemokamą roko baladžių koncertą.

Nuo balandžio 28 d. prasidėjo R. Kalantos metų filmų ciklo programa „Ilgas kelias į laisvę“. Tai nemokamų seansų ciklas, kuris bus parodytas Kinematografininkų sąjungos kino salėje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, įvairiuose miesteliuose Rytų Lietuvoje. Filmų ciklo programa čia.

Nuo gegužės 5 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje atverta paroda apie jaunimo pasipriešinimą sovietinei santvarkai „Akiplėšos. Bebaimiai. Maištininkai“. Paroda veiks iki 2022 m. birželio 5 d.

Nuo gegužės 13 d. Nacionalinio Kauno dramos teatre pradėtas rodyti spektaklis „Kauno pavasaris‘72“, įkvėptas R. Kalantos protesto. Daugiau apie spektaklį čia.

Šiandien Kauno centriniame pašte bus pristatyta paroda „1972. Pramušti sieną“, skirta pažymėti R. Kalantos susideginimo 50-ąsias metines. Šiandien Kauno muzikiniame teatre įvyks ir Kipro Mašanausko roko operos „1972“ R. Kalantai atminti premjera. Daugiau apie spektaklį čia.

Projektą „Svarbiausi Kauno kultūros ir istorijos akcentai 2022-aisiais metais“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA