Kauno botanikos sode pražydo tulpių jūra | Kas vyksta Kaune

Kauno botanikos sode pražydo tulpių jūra

/ Organizatorių nuotr.

Vėsus vėluojantis pavasaris kiek pavėlino ir tradicinį tulpių kolekcijos žydėjimą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune, tačiau vėsūs orai tulpėms patiko. Pasak vyr. botaninių kolekcijų kuratorės Ritos Maršelienės, per karščius gražiausi tulpių žiedai išsilaiko vos 4-5 dienas, tuo tarpu esant vėsiems orams įvairių veislių žydėjimo laikas prasitęsia kone dvigubai. Šiemet kolekcija įkurdinta Botanikos sodo edukaciniame sode, po vaismedžiais, 130 metrų nusidriekusiose pakeltose lysvėse. Iš viso pasodinta per 400 tulpių rūšių ir veislių.

Gyvoji tulpių enciklopedija – taip galima pavadinti VDU Botanikos sodo tulpyną: ne tik malonus akiai estetinis reginys, bet ir vertinga pažintinė kolekcija apželdintojams, gėlininkams, studentams ar mokslininkams, kurioje galima pamatyti visų 16 tulpių grupių žiedus, rašoma VDU Botanikos sodo pranešime žiniasklaidai.

Šiemet tulpės ir vėl sutraukia tūkstančius pavasario pasiilgusių kauniečių ir miesto svečių.Nors pirmųjų tulpių žydėjimas dėl vėsaus pavasario vėlavo daugiau kaip dvi savaites, bet eiliškumas išliko tradicinis: pirmoji pražydo turkestaninė tulpė, jai iš paskos – 12 tulpių grupė – Kaufmano veislės ir hibridai, kilę iš Tian Šanio kalnynų.

Šiuo metu pakeltos tulpių lysvės gausiausiai pasipuošusios labiausiai į akis krintančiais, ryškiais ir stambiais Darvino hibridais (4 grupė). Nuo jų neatsilieka Fosterio tulpės (13 gr.), pirmuosius žiedus skleidžia šerkšnotosios (7 gr.) ir papūginės (10 gr.) tulpės. Su Lietuva ekspozicijoje yra susijusios trys tulpių veislės: šiuo metu jau žydi ‘Gintarinė Lietuva’ (Jan Ligthart, NL) ir netrukus žiedus išskleisiančios ‘Alma Adamkienė’ (Jan Ligthart, NL) bei ‘Genovaitė’ (Mykolas Radzevičius, LT)Tęsiasi rečiausių ir botanikų labiausiai vertinamų laukinių, arba botaninių, 15 gr. tulpyčių žydėjimas.

Tarp jų – ir ypatingoji mažoji tulpė ‘Alba Coerulea Oculata’: labai neįprastu tulpėms spalviniu deriniu – nors sakoma, kad mėlynos tulpės neegzistuoja, tačiau šios sniego baltumo tulpytės žiedo vidurys yra bene arčiausiai mėlynos spalvos.

Kadangi kolekcija tokia įvairi, tai ir jos žydėjimas tęsis iki pat pirmų birželio dienų, kai baigs žydėti vėlyviausios tulpių grupės – papūginės, lelijažiedės, pilnavidurės.

Kodėl svarbu žinoti, kokiai grupei priklauso kokia veislė? Pasak R. Maršelienės, priklausomai nuo grupės, skiriasi tulpių kilmė, o kartu ir žydėjimo laikas, augalo aukštis, forma, žiedų dydis, dauginimosi greitis, net pakantumas įvairioms klimatinėms sąlygoms ir atsparumas virusinėms ligoms.

Rekomenduotina sodinti kiekvienos grupės veisles atskiruose plotuose – nes tulpių žydėjimo laikas atskirose grupėse pasiskirsto balandžio gegužės mėnesiais, o šiemet greičiausiai nusitęs ir iki birželio pirmų savaičių. Tad kuriant derinius verta atsižvelgti ne tik į tulpių spalvas, bet ir į grupes: jei imamos lelijažiedes – jas geriausia derinti su lelijažiedėmis ar šerkšnotosiomis tulpėmis – tuomet bus panašiu laiku žydintis tulpynas.

O štai susodinus skirtingo žydėjimo laiko tulpes, estetikos vardan tenka pasidarbuoti – išpjauti anksčiau nužydėjusių tulpių žiedynstiebius. Saugant tulpes nuo virusų, pjauti reikia laikantis atsargumo priemonių – kaskart nupjovus vieną stiebelį, ašmenis nuvalyti spiritu, dirbti su pirštinėmis, neįpjauti lapo.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA