Prieš pusantros savaitės paskelbus apie naują Kauno „Žalgirio“ bendrasavininką, buvo uždarytos daugiau nei pusantrų metų trukusios derybos, lėmusios pirmą tokią investiciją klubo istorijoje, praneša „BasketNews”.
Didžiausia Lietuvos IT įmonė, „Tesonet“, įsigijo 25 proc. didžiausio šalies sporto klubo, „Žalgirio“, akcijų.
Kiek kainavo ketvirtis legendinio klubo dalių? Su kokiais tikslais prie „Žalgirio“ prisijungia vienas iš dviejų šalies vienaragių? Ir kokią naudą iš naujojo bendrasavininko turės Lietuvos krepšinio flagmanas?
Finansinės sąlygos
Apie galimą „Tesonet“ prisijungimą prie „Žalgirio“ „15min.lt“ žurnalistas Rokas Pakėnas pranešė dar 2020 m. gruodžio pabaigoje. Po 16 mėnesių, įkūrus dvi naujas įmones ir sumokėjus didžiausią Lietuvos istorijoje sumą už krepšinio klubo akcijas, Kauno „Žalgiris“ turi naują dalininką.
Kaip oficialiame pranešime paskelbė „Žalgiris“, „Tesonet“ įsigijo 25 proc. UAB „Žalgiris group“ įmonės akcijų. Šios įmonės vienintelis dalininkas iki tol buvo Paulius Motiejūnas.
2020 m. pabaigoje įkurta holdinginė kompanija dabar apjungia visas su „Žalgiriu“ susijusias įmones – VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“, VšĮ „Kauno Žalgirio rėmėjas“, „Kauno Žalgirio“ futbolo klubas, UAB „Kauno arena“, UAB „Delegatai“, valdanti „Žalgirio“ internetinę parduotuvę, ir kitos.
„BasketNews” žiniomis, prasidėjus „Žalgirio“ ir „Tesonet“ deryboms dėl galimo akcijų įsigijimo, buvo atliktas nepriklausomas „Žalgirio“ vertės nustatymas. „BasketNews” žiniomis, nustatyta klubo vertė – apie 20 mln. eurų.
Tai reiškia, kad 25 proc. akcijų vertė būtų apie 5 mln. eurų.
Apie sandorį paskelbęs „Žalgiris“ finansinių sąlygų nepranešė, remiantis konfidencialumo sąlygomis jų nekomentavo ir „Tesonet“.
Viešai prieinamuose Registrų centro duomenyse matyti, kad šių metų balandžio 15 dieną UAB „Žalgiris group“, didindama įmonės įstatinį kapitalą, išplatino naują vardinių akcijų emisiją, kurios vertė – kiek daugiau nei 1,72 mln. eurų. Tai nereiškia, kad tokią sumą už akcijas sumokėjo naujasis dalininkas – įstatinio kapitalo didinimas yra visų įmonės akcininkų įnešama suma įmonės naudai.
„BasketNews” žiniomis, „Tesonet“ už akcijas iš viso galėjo sumokėti apie 3,5 mln. eurų ir į šią sumą įeitų įstatinio kapitalo didinimas. Likusią sumą, apie 1,7 mln. eurų, P. Motiejūnas lygiomis dalimis pasidalijo su buvusiu klubo dalininku Arvydu Saboniu. Lietuvos krepšinio legenda dar prieš „Žalgirio“ sandorį su „Tesonet“ pardavė savo 25 proc. dalį P. Motiejūnui.
Nors tikslūs sandorio skaičiai neatskleidžiami ir aukščiau pateikiamos sumos yra preliminarios, akivaizdu, kad tai – didžiausias visų laikų Lietuvos sporto įsigijimas.
Palyginimui, praėjusiais metais Sostinės krepšinio mokykla už 50 tūkst. eurų įsigijo 22,5 proc. Vilniaus „Rytą“ valdančios įmonės dalių.
Praeityje „Žalgirio“ akcijos apskritai buvo perleidžiamos praktiškai už dyką. 2006 m. „Snoro“ bankas iš Arvydo Sabonio už simbolinę kainą, 1 litą, įsigijo 14 proc. klubo dalių ir įsipareigojo trejus metus kaip generalinis rėmėjas skirti bent po 3 milijonus litų (apie 870 tūkst. eurų). Visgi savo įsipareigojimus bankas vykdė tik pirmąjį sezoną ir netrukus jų akcijos grįžo A. Saboniui.
2009 metais „Žalgirio“ dalininku tapo kitą, „Ūkio banką“, valdęs verslininkas Vladimiras Romanovas. Jis 75 proc. klubo akcijų perėmė apskritai už dyką, tačiau įsipareigojo padengti daugiau nei 26 mln. litų (apie 7,5 mln. eurų) siekusias skolas.
Ši skola niekada ir nebuvo padengta.
Kai 2013 metais „Ūkio bankas“ žlugo, o V. Romanovas, slėpdamasis nuo teisėsaugos, pabėgo į Rusiją, savo akcijas jis perleido buvusiems bendražygiams, Angelei Dementavičiūtei ir Mindaugui Ugianskiui. Šie 25 proc. akcijų perleido P. Motiejūnui, o pastarasis netrukus išpirko ir likusias akcijų dalis – 50 proc.
„Žalgirio“ klubo ir arenos skolos tuo metu, skelbta, siekė apie 40 mln. litų (apie 11,6 mln. eurų).
Investicijos į augimą, ne rezultatą aikštelėje
Prabėgus devyneriems metams, „Tesonet“ prisijungia prie visai kitokio „Žalgirio“, nei to, kuris buvo 2013 metais. Ir naujojo dalininko vaidmuo bus visai kitoks nei bet kurio ankstesnio klubo savininko.
Užuot davusi žuvį, „Tesonet“ „Žalgiriui“ įteiks meškerę ir mokys susižvejoti pačiam.
Praėjusį mėnesį oficialiai antruoju Lietuvos vienaragiu (daugiau nei 1 milijardo vertės įmone) tapęs „Tesonet“ apie verslą supranta vieną ar du dalykus.
„Investicija į „Žalgirį“ tai nėra vien investicija į krepšinį, – tinklalapiui „BasketNews” sakė vienas „Tesonet“ įkūrėjų Tomas Okmanas. – Legendinis „Žalgiris“ – vienas stipriausių Lietuvos prekės ženklų, už kurio – ilga istorija, visai šaliai brangūs vardai, o šiandien – dar ir stipri vadybos komanda, rodanti gerus verslo rezultatus. Tikime šia komanda ir galimybe kartu padaryti proveržį, kartu išplečiant „Žalgirį“ iki tarptautiniu mastu pripažinto prekės ženklo sporto inovacijų srityje.“
T. Okmanas neslepia, kad sporto reikalai, patarimai, kurį žaidėją ar trenerį reiktų įsigyti, nėra ir nebus jo atsakomybė. Pritaikydamas „Tesonet“ patirtį, T. Okmanas su kolegomis tikisi „Žalgiriui“ padėti rasti naujų pajamų šaltinių.
Kaip pavyzdžiais minimi „Real Madrid Next“ ir „Barca Innovation“. Tai – futbolo komandų projektai, kurie tiesiogiai neturi nieko bendro su reikalais aikštelėje, tačiau tuo pačiu pritaiko organizacijų žinias ir padeda joms užsidirbti kitur.
„Real“ atveju tai yra darbas su e-sveikatos ir sporto technologijų projektais. „Barcelonos“ atveju tai yra įvairių kursų, mokymų ir inovatyvių įmonių apjungimas.
„Apjungus sporto verslo ir technologijų kompetencijas abi komandos galės pasimokyti viena iš kitos, – sakė T. Okmanas. – Pasaulyje jau yra daug gerų pavyzdžių, kai išnyksta riba tarp sporto verslo ir technologijų, atsiranda daug vertės tarp organizacijų keičiantis technologijų įmonių žiniomis (know how), technologijos tiesiog tampa kiekvieno verslo dalimi.“
Technologijų vystymo projektais užsiims naujai įkurta įmonė „Žalgiris Ventures“, kurios pagrindinis tikslas bus ne tik pagerinti „Žalgirio“ fanų patirtis arenoje ir internete, bet ir plėstis į užsienį. Šios įmonės direktore paskirta kitame sparčiai augančiame Lietuvos startuolyje, „Kilo health“, atsiskleidusi Viktorija Jokantaitė-Kutkė.
„Artimiausiuose planuose bus daug fokuso į sporto inovacijų vystymą – verslo kryptis, kurios pagerintų sirgalių patirtį tiek interneto erdvėje, tiek dalyvaujant gyvai – arenoje, – aiškino T. Okmanas. – Plėsime „Žalgiris insider“ turinio platformą, taip pat diskutuojame apie projektus, kurie padėtų gerinti žaidėjų sveikatos būklę, užtikrinti traumų prevenciją, lengvinti darbą komandos personalui. Orientuosimės į produktus ir paslaugas, kurie būtų aktualūs ir už vietinės rinkos ribų.
„Tesonet“ ar šios įmonės prekių ženklai nebus matomi ant ryškiausių „Žalgirio“ reklaminių pozicijų. T. Okmano teigimu, verslo matomumas nėra jų tikslas.
„Nebent matytume sinergijos pavieniuose projektuose“, – sakė T. Okmanas.
Naujasis „Žalgirio“ dalininkas į klubo valdybą deleguoja Joną Karklį, „Tesonet“ valdybos narį.
Iš „Tesonet“ akceleratoriaus išaugusi ir savarankiškai operuojanti įmonė „Nord security“ praėjusį mėnesį paskelbė pritraukusi 100 mln. eurų investiciją, kuri jos vertę pakėlė iki 1,6 mlrd. eurų. Tai – vertingiausia šalies IT įmonė. „Tesonet“ įmonėse dirba apie 2000, darbuotojų.
Įmonės įkūrėjai, T. Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas, itin gerbiami ir Lietuvos IT bendruomenėje. Pažymima, kad tai – teisingų vertybių žmonės, kurių nepakeitė greitai uždirbti milžiniški pinigai.
Tik geriausiais žodžiais tarp kolegų atsiliepiama ir apie J. Karklį bei V. Jokantaitę-Kutkę.
„Žalgirio“ ir „Tesonet“ sąjungai padėti tvirti pamatai. Į ką tai išsirutulios, parodys tik laikas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
