Retai viešai kalbantis OG Version papasakojo apie vaikystę su muzika ir jam artimą jaunimo kartą – Kas vyksta Kaune

Retai viešai kalbantis OG Version papasakojo apie vaikystę su muzika ir jam artimą jaunimo kartą

/ Organizatorių nuotr.

Dominykas Ježerys-OG Version (25) – vienas ryškiausių šalies reperių, į muzikos padangių viršūnes šovęs su milijoninėmis dainų peržiūromis. Jo garsiausių repo kūrinių eilutes žino bene kiekvienas, tačiau retas suvokia, kokį kelią teko nueiti ir kiek valandų, o gal net ir parų reperis praleido studijoje, kad sukurtų populiariausius savo hitus.

„Sėkmė lydi dirbančius ir tikinčius“, – tikina OG Version ir pasakoja apie vaikystę su muzika, pirmą viešą beat’ą penktoje klasėje ir netikėtai aplankiusią šlovę vos su antru repo kūriniu.

Dominykai, esi vienas ryškiausių Lietuvos hiphopo atlikėjų. Papasakok, kaip atradai šį muzikos pasaulį.

Muzika mano gyvenime egzistuoja nuo pat mano gimimo. Užaugau laikais, kai namuose buvo televizorius, grotuvai, žaidimų konsolės, radijas, todėl muziką girdžiu nuo pat mažens. Gerai prisimenu, kad mano pirmas klausytas albumas buvo „Ruki Vverch“. Tuo metu man buvo kokie penki metai ir tą albumą per klaidą įdėjau į „PlayStation“ vietoje žaidimo. Šis momentas man labai įstrigo, o tokių prisiminimų, susijusių su muzika, turiu ir dar daugiau.

Niekada nepamiršiu ir kai dariau savo pirmą beatą prieš 13-ką metų. Buvau penktokas, dar nieko nesupratau apie muziką, tačiau jau tada turėjau potraukį muzikai. Pats radau internete programą, su kuria galėjau kurti instrumentalus. Tai buvo tik bandymas, bet gavosi visai neblogai. Tada jau egzistavo „YouTube“, tad tą įrašą ten ir įkėliau. Jį būtų galima surasti ir dabar, gal kada teks parodyti žmonėms (šypsosi).

Tiesa, tada dar klausydavausi elektroninės muzikos, kol galiausiai viskas pasikeitė po „The Nutorious B.I.G“ filmo, kurį peržiūrėjau 2010 metais. Po to filmo visa savo playlistą pakeičiau į hiphopo muziką. Supratau, kad reperiai rašo dainas pagal gyvenimą, būtent tai mane ir sužavėjo. Turėjau „iPod“ grotuvą ir klausiau hiphopo visur, kur tik galėjau: prie pusryčių stalo, per pamokas mokykloje, prieš miegą.
Vėliau, 2015 metais, pradėjau klausyti trepo, prie kurio reikėjo priprasti – pradžioje man jis net nepatiko. Tačiau atsiradus vis daugiau trepo atlikėjų, šitą muziką prisijaukinau iš interneto, filmų, krepšinio žaidimų ir t.t.

O kada pats pradėjai kurti nuosekliai?

Rimčiau pradėjau kurti 2016 metų pabaigoje. Kiekvieną dieną pradėjau daryti instrumentalus, bet man vis kažko „ant jų“ trūkdavo. Galvodavau – ką man su jais daryti? Jų turiu daug, bet neturiu kas juos klauso, nebent draugai. Tada nusprendžiau uždėti savo repą ir taip viskas prasidėjo. Mano pirmas projektas prieš penkis metus buvo „Nieko Asmeniško“ – dar dabar jį „YouTube“ platformoje galima rasti su mano nuotrauka iš Šilainių, kur stoviu toks jaunas su akiniais. Būtent nuo projekto pradėjau kurti nuosekliai.

Atsimeni tą šlovės momentą, kai tave bei tavo kūrybą pradėjo atpažinti vis daugiau žmonių?

Yra tokie keli išgarsėjimo etapai – kai mane sužinojo rajone, mieste ir galiausiai Lietuvoje. Viskas vyko palaipsniui. Pradžioje savo repą kėliau tik į „SoundCloud“, nes žinojau, kad visi pamatys ir buvo kažkaip nedrąsu, bet galiausiai natūraliai tas visas dainas sukėliau ir į „YouTube“. Sakyčiau, kad gabalas, per kurį mane visi sužinojo, ir buvo „Nieko asmeniško“. Iš tiesų čia buvo antras mano bandymas su mikrofonu. Antrą didesnį žingsnį dėjau su „Kevinu Durantu“, su kuriuo jau išėjau į dar platesnius vandenis.

Tavo dainos „YouTube“ platformoje renka milijonus peržiūrų, o į koncertus renkasi tūkstančiai. Koks tavasis sėkmės receptas?

Savo solo kanalą atidariau prieš du metus ir šiai dienai esu surinkęs virš 70 mln. kanalo peržiūrų. Neskaičiuoju pirmų trijų metų, kai savo muziką kėliau į bendrą label’ą. Ten esu palikęs dar virš 30 mln. peržiūrų. Kartais sunku patikėti ir pačiam suvokti šiuos skaičius, ypač kai pagalvoji, kad tai vyksta Lietuvoje. Sakyčiau, kad sėkmė lydi dirbančius ir tikinčius. Dažniausiai viskas slypi paprastume, kuris susideda iš nuolatinio kartojimo, tikėjimo ir valandų kiekio, kurias praleidi vardan savo tikslo.

Kas yra tavo muzikinė mūza, kuri dažniausiai įkvepia kurti?

Atsakymas trumpas ir aiškus – mane įkvepia šeima, gyvenimas, konkurencija, žmonės, kelionės, stumykla, eurai, moterys, gamta. Viskas kas supa mane.

Prisimeni, kas mokyklinio amžiaus laikais buvo tavo muzikos dievukai?

Turėjau skirtingų etapų. Manęs dažnai tėtis prašydavo įrašinėti CD diskus į automobilį – kas savaitę po vieną diską. Neturėjau kito pasirinkimo ir pradėjau klausyti tą patį, ką ir jis. Tai buvo Dj Tiesto ir Armin van Buuren – jų erą atsimenu labai gerai. Vėliau sekė MTV laikotarpis, kuriame klausydavau JAY-Z, Linkin Park, Eminemo, Kanye Westo, Soop Dogg ir t.t.

Ne paslaptis, kad didelė dalis tavo gerbėjų – jaunimas. Ar jauti ryšį su šia auditorija?

Jaučiuosi labai arti jaunimo. Jaunimas – mano antras vardas. Aš juk ir pats dar esu labai jaunas ir darau visą tai, ką daro jaunas žmogus (šypsosi). Su jaunimu aš nuolatos bendrauju per muziką.

Kaip manai, su kokiais sunkumais ir džiaugsmais susiduria dabartinis jaunimas? Galbūt tai perėjai pats?

Nuolatinis savęs lyginimas, aplinkos – mokytojų, tėvų spaudimas, socialinių medijų perteklius. Taip pat nuolatinis darbų atidėliojimas. Jauni žmonės turi ambicijų, tikslų, bet nežino kaip visą tai įgyvendinti. Skamba kaip paauglystė. Patyriau visiškai tą patį, nuo to tikriausiai negali pabėgti nei vienas paauglys. Tačiau galiu pasakyti, kad šiuo gyvenimo periodu labiausiai gelbėja tvirtas charakteris ir teisingai pasirinktas draugų ratas.

Nors tavo dukra Isabelle dar maža, tikriausiai jau dabar skiepiji tavo nuomone svarbiausiasis pamatines vertybes. Kokios jos?

Svarbiausios vertybės augančiam žmogui yra pagarba ir mandagumas. Taip ir mane patį auklėjo tėvai, gerai prisimenu nuo mažų dienų. Galiu pasakyti, kad gyvenime man tai daug padėjo, todėl manau, kad šios vertybės svarbios kiekvienam augančiam žmogui.

Dominykai, šiemet pasirodysi jaunimo festivalyje „Vibelift“. Kaip manai, muzika turi galios tapti kelrode žvaigžde jaunam žmogui?

Festivalyje pasirodysiu pirmą kartą, tačiau esu tikrai excited, nes po pertraukos pasitikrinsiu garsą ne bet kur, o didelėje arenoje visu garsumu. Realiai bus išnaudotas pilnas mano pasirodymų potencialas. Ilgai to laukiau. Manau, tai bus gera treniruotė prieš „Žalgirio“ areną.

O kalbant apie muzikos galią, visiškai sutinku su šia mintimi. Asmenybei muzika suteikia galimybę keisti pasaulėžiūrą, pažvelgti į viską kitomis spalvomis.

Festivalio pavadinime užkoduota mintis apie gerą nuotaiką. Ar jos tavo pasirodymų metu bus daug? Ką gali pažadėti atėjusiems tavęs pasiklausyti?

Scena yra vieta, kurioje aš išsilieju. Dažnai nuo jos nulipu permirkęs prakaitu, nes į savo pasirodymus dedu daug energijos ir taip užvedu publiką. Kuriu ryšį bendraujant su publika: kai sakau jiems kažką – jie man atsako, taip ir užsikuria visas vaibas. Tokia grandine mes dalinam energiją ir taip man pavyksta visada užtikrinti gerą pasirodymą. Nenoriu nieko per daug žadėti, ateikit – pamatysit (šypsosi).

Mėgstamiausia, o galbūt ypatingą reikšmę turinti tavo paties autorinė daina. Ar ji nuskambės festivalio scenoje?

Kiekviena daina man yra kitokia, jos visos turi skirtingą žavesį, todėl būtų sunku išskirti vieną ar dvi. Nenustebinčiau savęs jei sakyčiau, kad mano paties mėgstamiausia daina dar tik bus sukurta.

Pasidalink savo muzikiniais ateities planais.

Jei metus dirbu prie naujo projekto – albumo, kurį planuoju išleisti šią vasarą. Turiu prikaupęs dainų ir noriu, kad jas išgirstų. Laikausi nuomonės, kad tikras atlikėjas daro albumus, aš ir pats taip atrandu kas man patinka. O po albumo norėčiau surinkti areną, tačiau dabar nenoriu tuščiažodžiauti, pažiūrėsim kaip bus.

Atsigręždamas į praeitį, ką norėtum patarti sau paaugliui?

Nieko nekeisti ir nebijoti klysti. Žinau, kad tas paauglys, dabar pamatęs mane didžiuotųsi.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA