Intensyviosios terapijos gydytoja: kraujo donorystė – sąmoningumo išraiška, suteikianti viltį pasveikti ir gyventi – Kas vyksta Kaune

Intensyviosios terapijos gydytoja: kraujo donorystė – sąmoningumo išraiška, suteikianti viltį pasveikti ir gyventi

Organizatorių nuotr.

Medicina tobulėja kasdien. Naujos technologijos ir medikamentai atveria galimybę efektyviai kovoti net ir su sunkiausiomis ligomis ar traumomis, tačiau iki šiol nėra dirbtinio pakaitalo, galinčio pakeisti žmogaus kraują.

Kraujo atsargos – nepertaukiamam ligoninių darbui

LSMUL Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos gydytoja anesteziologė reanimatologė Jūratė Šimkienė teigia, jog sklandus ir nepertraukiamas ligoninių darbas neįsivaizduojamas be kraujo atsargų. Dėl šios priežasties, vieną svarbiausių misijų ligoninėse atlieka kraują dovanojantys savanoriai.

„Kraujo donorystė – tai sąmoningumo išraiška, kai žmogus supranta, jog neatlygintinas jo pasirinkimas būti kraujo donoru suteikia viltį ir galimybę pasveikti sunkiai sergantiems ligoniams. Ar gali būti kas nors kilniau, nei išgelbėta gyvybė? Kiekvienas galime prisidėti ir tai nieko nekainuoja“, – sako gyd. J. Šimkienė.

Gydytoja pasakoja, jog intensyviosios terapijos skyriuje kraujo perpylimo procedūros atliekamos bene kasdien. Jos reikalingos tiek lėtinėmis ar onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, tiek susidūrusiems su vidiniu kraujavimu ar kardiochirurginės operacijos poreikiu, traumomis, transplantacija.

„Kraujo atsargų ligoninėje visada privalome turėti ir skubiems bei nenumatytiems atvejams. Iliustruosiu pavyzdžiu. Visai neseniai reanimacijoje buvo stebimas jaunas vyras, kuriam buvo atlikta inksto transplantacijos operacija. Netikėtai vyrui prasidėjo kraujavimas iš transplantuoto inksto kraujagyslės ir per trumpą laiką pacientas neteko labai daug kraujo. Gydytojai operatyviai pervežė vyrą į operacinę stabdyti kraujavimo.

Chirurginiu būdu kraujavimą sustabdyti pavyko, tačiau ženkliai kritus hemoglobino ribai, paciento gyvybei iškilo didelė grėsmė. Buvo perpiltas ne vieno donoro kraujas ir kraujo komponentai, kol paciento būklę pavyko stabilizuoti“, – pasakoja gydytoja anesteziologė reanimatologė.

Kraujo donorystė / Organizatorių nuotr.

Nepagrįsta baimė – pakenkti savo sveikatai

Nepaisant kilnios kraujo donorystės misijos, toli gražu ne kiekvienas pasiryžta tapti savanoriu. Paklausus, kokios priežastys tai lemia, gydytoja J. Šimkienė įvardija visuomenėje tvyrančias baimes.

„Dažnai baiminamasi, jog kraujo donorystė gali pakenkti paties donoro sveikatai. To bijoti nereikėtų. Kraujo centruose atidžiai stebimi ir vertinami donorų sveikatos rodikliai. Tiek prieš kraujo davimą, tiek po jo atliekami tyrimai. Jei kyla abejonių dėl donoro sveikatos būklės, rekomenduojama donorystę atidėti vėlesniam laikui. Donoras asmeniškai informuojamas apie esamus kraujo tyrimų pakitimus. Moksliškai įrodyta, jog kraujo donorystė neturi jokios neigiamos įtakos donoro sveikatos būklei. Priešingai, įvardijama nemažai naudų“, – teigia J. Šimkienė.

Higienos instituto duomenimis, nuo 2012 metų šalyje užregistruota per 250 tūkst. kraujo donorų. Kasmet jų skaičius padidėja dar apie 10-20 tūkst. Intensyviosios terapijos klinikos gydytoja pasakoja, jog labai dažnai donorystės svarbą žmonės atranda tik patys susidūrę su jos kuriama verte.

„Pastebime, kad dažniausiai kraujo donoryste žmonės domėtis pradeda tada, kai artimam žmogui prireikia kraujo transfuzijų – perpylimo. Tokiose situacijose suvokiama, kad artimojo gyvybė priklauso nuo kitų žmonių gerumo. Užliejus šiam dėkingumo už išgelbėtą gyvybę jausmui, atsiranda noras atsidėkoti – viltį sveikti suteikti ir kitiems. Pacientų artimieji labai dažnai klausia, kuo mes galime padėti.

Aš ir mano kolegos visada pasiūlome, jei yra galimybė, padovanoti kraujo ar pasiūlyti tą padaryti savo pažįstamiems. Buvo keli atvejai, kai po pokalbio su pacientų artimaisiais, nusidriekė eilė prie LSMUL Kauno klinikų Kraujo centro. Intensyviosios terapijos klinika yra netgi gavusi padėką iš Kraujo centro už aktyvų dalyvavimą kraujo donorystėje“, – sako J. Šimkienė.

Tiesa, gydytoja pažymi, jog nors požiūris į kraujo donorystę keičiasi ir vis daugiau žmonių sutinka dovanoti savo kraują, jo vis tiek nuolatos trūksta.

„Kuo daugiau bus neabejingų, geros valios piliečių, tuo daugiau gyvybių mums pavyks išgelbėti“, – sako LSMUL Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos gydytoja.

Dovanodamas kraujo – dovanoja gyvenimą

Kraujo donorai visada laukiami LSMUL Kauno klinikų Kraujo centre, įsikūrusiame adresu Eivenių g. 2, Kaune.

Kraujo centro žemėlapis / Organizatorių nuotr.

Kauno klinikose kraujo donorų reikia nuolatos pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu, gimdyvėms, naujagimiams, sergantiesiems onkologinėmis bei kitomis ligomis.

Kraujo donoru gali būti kiekvienas sveikas asmuo nuo 18 iki 65 metų amžiaus, kurio kūno masė ne mažesnė nei 50 kg. Dovanojant kraują su savimi tereikia turėti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Prieš dovanojant kraują atliekami išsamūs kraujo tyrimai, o pati kraujo surinkimo procedūra yra itin saugi. Naudojamos tik vienkartinės sterilios priemonės, vienos donacijos metu paimama standartinė kraujo dozė – 450 ml ir apie 30 ml privalomiems kraujo tyrimams. Visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimų rezultatus yra konfidenciali.

Donorai priimami pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 8 iki 18 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 9 iki 19 val., šeštadieniais – nuo 9 iki 15 val.

Daugiau informacijos galima gauti telefonais +37037326856, +37037326500, el. paštu kraujo.centras@kaunoklinikos.lt ar „Facebook“ tinkle, spustelėjus ČIA.

Kraujo donorams parkavimas prie Kraujo centro yra nemokamas. Donorams, pageidaujantiems atvykti iki Kraujo centro automobiliu, prašome apie tai pranešti telefonu +37037326856, +37037326500 arba ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną užpildyti puslapio apačioje esančią formą.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA