Lietuvoje pernai mirė 10,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – Kas vyksta Kaune

Lietuvoje pernai mirė 10,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų

BNS 2022/05/02 12:43
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Lietuvoje pernai mirė 47 tūkst. 746 žmonės, 4 tūkst. 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais, pranešė Higienos institutas.

COVID-19 liga pateko į pagrindinių trijų mirties priežasčių trejetuką – nusinešė daugiausia gyvybių po kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų. Iš viso nuo COVID-19 pernai mirė 7 tūkst. žmonių.

Beveik pusė mirusiųjų – 65-84 metų amžiaus

Išankstiniais Higienos instituto skelbiamai duomenimis, pernai mirė 22,9 tūkst. vyrų ir 24,9 tūkst. moterų, 22,3 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 metų, beveik pusė (46,8 proc.) jų mirė būdami 65-84 metų, trečdalis (30,9 proc.) – 85 metų ir vyresni.

Penkios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos – sudarė 88,8 proc. visų mirties priežasčių.

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė beveik pusė, t. y. 48,2 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 16,2 proc., nuo COVID-19 ligos – 14,7 proc., nuo išorinių mirties priežasčių – 5,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų – 4,6 proc. visų mirusiųjų.

2021 metų dažniausios vyrų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (42,7 proc.), piktybiniai navikai (18,6 proc.), COVID-19 liga (14,3 proc.), išorinės mirties priežastys (7,5 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (5,2 proc.).

Nuo piktybinių navikų mirė 4 tūkst. 266 vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 19,7 proc., priešinės liaukos – 12,3 proc., skrandžio – 8,3 proc. mirusiųjų nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių.

Pernai metų dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (53,4 proc.), piktybiniai navikai (14,0 proc.), COVID-19 liga (15 proc.), virškinimo sistemos ligos (4 proc.) ir išorinės mirties priežastys (2,9 proc.).

Dažniausia mirties priežastis tarp 3 tūkst. 483 nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (15,4 proc.), storosios žarnos (7,8 proc.), kasos (7,4 proc.) bei trachėjos, bronchų ir plaučių (7,1 proc.) piktybiniai navikai.

Mirė 10,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų

Pernai mirė 10 tūkst. 510 darbingo amžiaus (16-64 metų) gyventojų, iš kurių 70,5 proc. – vyrai, 29,5 proc. – moterys.

Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,1 proc.), COVID-19 ligos (10,8 proc.) ir virškinimo organų piktybinių navikų (6,6 proc.).

Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo COVID-19 ligos mirė 16,5 proc. 16-64 metų amžiaus moterų, nuo išeminių širdies ligų – 9,6 proc., nuo kepenų ligų – 9 proc.

Higienos institutas pažymi, kad nuo 2014 m stebimas 1-17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. 2021 metais mirė 76 nuo 1-erių iki 17-os metų amžiaus vaikai (48 berniukai ir 28 mergaitės). Tai yra 43,7 proc. mažiau nei 2014 metais.

Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės (34,2 proc.), įgimtos formavimosi ydos (14,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (13,2 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių pernai mirė 26 vaikai (20 berniukų ir 6 mergaitės), 18,8 proc. mažiau nei 2020 metais.

Pernai mirė 73 kūdikiai, palyginti su 2020 metais, trimis kūdikiais daugiau. Iš viso mirė 45 berniukai ir 28 mergaitės. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys – perinatalinio laikotarpio ligos (50,7 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (27,4 proc.).

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA