Politikai Vokietijoje supranta situacijos rimtumą, ir pozityviai žvelgia tiek į pagalbą Ukrainai, tiek į Baltijos valstybių gynybos stiprinimą, tikino iš vizito Vokietijoje grįžusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Kolegos Vokietijoje supranta situacijos rimtumą, ir labai pozityviai žvelgia ir į pagalbą Ukrainai, ir į Baltijos valstybių gynybos stiprinimą. Nes suvokia, kad tai yra ne tik Ukrainos, ne tik mūsų šalių klausimas, šiuo metu Rusija jau visiškai atvirai kalba apie karą su Vakarais“, – laidai „Delfi interviu“ kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat pripažino, kad situacija Moldovoje, kur šiomis dienomis vyksta provokacijos, kelia didžiulį nerimą.
„Ten yra provakarietiška, į Europą orientuota valdžia. Tai yra labai svarbi Rytų partnerystės šalis, ir šalis, kuri yra labai jautrioje situacijoje, ir natūraliai tampa dar vienu Rusijos taikiniu. Kiekviename pokalbyje su kolegomis iš kitų šalių aš visada miniu ir Baltarusiją, ir būtinybę taikyti sankcijas Lukašenkai, ir pagalbą Moldovai kaip vieną iš esminių klausimų. Europa tikrai daug daro tam, dabar reikės daryti dar daugiau“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji su kolegomis iš Šiaurės ir Baltijos šalių ketina gegužės pabaigoje vykti į Moldovą.
„Dabartiniame kontekste tas vizitas tampa dar svarbesnis, ir manau, kad mūsų palaikymas yra labai svarbus Moldovai. Aš manau, kad reikia ir politinio, ir diplomatinio, ir finansinio palaikymo. Nes Moldova susiduria su labai dideliu pabėgėlių srautu“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Gegužės 9-tą ragina laikytis rimties
Seimo pirmininkė sutiko, kad Gegužės 9-tą galima tikėtis provokacijų.
„Mes suprantame, kokioje situacijoje esame, kokioje situacijoje yra mūsų regionas. Lietuva, Latvija, Estija yra ypatingai jautrios šalys. Natūralu, kad Rusijos propaganda yra nukreipta ir į mus, tačiau aš vis gi raginčiau išlaikyti susitelkimą, rimtį, labai racionaliai vertinti iššūkius, su kuriais susiduria mūsų visuomenė, ir nepasiduoti provokacijoms, tiesiog leisti pareigūnams daryti savo darbą. Jeigu bus kažkokių veiksmų, kurie nusižengs įstatymams, pareigūnai savo darbą atliks“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Kalbėdama apie iššūkius, su kuriais susiduria Seimas, ji pabrėžė, kad tie pusantrų metų nuo šios kadencijos pradžios akivaizdžiai buvo paženklinti išskirtiniu iššūkiu koalicijai ir Seimui kaip institucijai.
„Akivaizdu, kad pradėjome darbą pačiame kovido pandemijos įkarštyje, kai per dieną būdavo tūkstančiai susirgimų ir labai daug aukų. Vėliau, po šiek tiek nurimusios bangos, iš karto sekė migracijos hibridinė ataka, Lukašenkos hibridinė ataka, ir kiti iššūkiai. Ir, žinoma, dabar jau du mėnesiai, kai gyvename, mano vertinimu, naujame pasaulyje.
Tai yra pasaulyje, kai visai šalia mūsų vyksta karas, – tikras, karštas karas, kuris grasina ne tik visam regionui, bet ir tai pasaulinei tvarkai, prie kurios esame pripratę. Tai yra taisyklėmis grįstai tvarkai. Tie iššūkiai, natūralu, ir daro spaudimą, ir nuspalvina krizės spalvomis mūsų visų darbą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Apie būsimus rinkimus
Ji pati vis dar nesileidžia į kalbas apie būsimus prezidento rinkimus.
„Aš esu jau labai daug kartų komentavusi šį klausimą, neturiu ką pridurti. Man rodos, kad dabar kalbėti apie 2024 metų prezidento rinkimus, yra tas pats, kas kalbėti apie koaliciją po 2024 metų Seimo rinkimų. Tai yra tas pats, kas kitos vasaros orų prognozę prognozuoti. Tai yra tokio pat patikimumo prognozės. Dabartiniame kontekste yra kur kas gyvybiškai svarbesni klausimai negu tie rinkimai, kurie ateis po dvejų metų“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu savivaldos rinkimuose liberalai akcentą deda regionams.
„Mes ruošiame kandidatus visiems miestams, ir didieji miestai yra svarbūs. Tačiau šiuose rinkimuose, kaip ir praėjusiuose, vis tik liberalų sąjūdžio fortpostai šiandieną yra regionai.
Mes turime puikių, stiprių merų tiek jaunų, tiek labai patyrusių tokiuose miestuose kaip Joniškis, Tauragė, Trakai, Elektrėnai ir kituose. Manau, kad planuodami šiuos rinkimus mes ir stiprinsime tuos skyrius ir kandidatus, kurie jau yra stiprūs ir žinomi, ir žinoma ieškosime naujų tarp tų žmonių, kurie naujai jungiasi prie partijos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Paklausta apie galimybes Šeimų maršui mitinguoji, ji atsakė, kad teisė į savo nuomonės raišką yra viena esminių teisių, ir kiekvienu atskiru atveju turi būti labai rimti argumentai, jei leidimas vienokiam ar kitokiam susibūrimui nėra gaunamas.
„Šiuo atveju savivaldybės priima tokius sprendimus, ir aš viliuosi, kad labai nuodugniai apsvarsto visus argumentus“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Apie darbus šiai sesijai
Kalbėdama apie darbus šiai Seimo sesijai, Seimo pirmininkė pabrėžė, kad dar laukia reformos, kurios jau yra pradėtos Vyriausybės, ir įstatymai, susiję su vietos savivaldos rinkimais, tai yra su merų funkcijomis, ir rinkimų kodeksas, referendumo įstatymas.
„Nuolat iš naujo turime vertinti saugumo situaciją, lanksčiai reaguoti į besikeičiančią ekonominę situaciją. Visai neseniai buvo pristatytas antiinfliacinis paketas, kuris kaip tik ir padės šie tiek amortizuoti kainų kilimo šoką, – ir per tai, kad bus kompensuojamos šildymo, paslaugų kainos, ir per tai, kad bus didinamos žmonių pajamos – neapmokestinamas pajamų dydis, pensijos didės šiek tiek sparčiau. Visi šie sprendimai yra svarbūs, ir jų laukia dar daug pavasario sesijoje“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Vardindama darbus ji nepaminėjo Partnerystės įstatymo. Paklausta apie jį, atsakė, kad jos pozicija šiuo klausimu yra nuosekli.
„Aš du kartus teikiau šį įstatymą – tiek 2017 metais, tiek praeitais metais. Deja abu kartus jau pateikimo stadijoje pritrūko balsų, praėjusį kartą vos poros“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji atvira, kad be opozicijos palaikymo pakankamo kiekio balsų šiam įstatymui surinkti nepavyks.
„Ir tarp koalicijos partnerių, ir liberalų frakcijoje tikrai yra konservatyvesnių žmonių. To niekada neslėpiau, to neslepia ir jie. Tai yra sudėtingas uždavinys. Mano galva, tai yra skola, kurią politikai privalo grąžinti piliečiams. (…) Aš tikiuosi, kad rasime sprendimą, tačiau akivaizdu, kad laukia dar didelis darbas, kad trūkstamų balsų būta surinkta. Labai nesinorėtų grįžti į Seimo darbotvarkę, ir vėl patirti nesėkmę“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Dėl verdikto „MG Baltic“ buvo netiksli
Seimo pirmininkė, kuri yra ir Liberalų sąjūdžio vadovė, pripažino, kad praėjusią savaitę, vertindama Liberalų sąjūdžio išteisinimą, buvo netiksli.
„Aš pasakiau, kad aš tikėjausi tokio sprendimo, kalbėdama apie Liberalų sąjūdžio partijos išteisinimą šiame etape. Ir akivaizdu, kad šis mano vertinimas buvo netiksliai suformuluotas. Tai buvo mano klaida. Ir jis sulaukė pagrįstos kritikos. Šiame etape, aš manau, kad svarbu politikams kuo mažiau komentuoti.
Ir aš savo ruožtu pasiliksiu galimybę komentuoti tą dalį, kuri susijusi su Liberalų sąjūdžio partija. Manau, kad kaip partijos pirmininkė privalau tą daryti, ir tą dariau nuosekliai visus tuos metus, kai buvau pirmininke. Tačiau kitų bylos epizodų, pačios bylos eigos ar kitų jos dalyvių, komentuoti dabar negalėčiau, nes tai galėtų būti traktuojama kaip tam tikras politikų spaudimas teismui“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
