Vyriausybė trečiadienį planuoja patvirtinti profesinių mokyklų pertvarkos planą. Pertvarką inicijuojanti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo nuo rugsėjo 1-osios jungti dalį profesinio mokymo įstaigų bei tikina, kad taip įstaigos sustiprėtų, išvengtų programų dubliavimo, būtų labiau atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius, dalyje įstaigų siekiama pritraukti ir privačius dalininkus.
Prie Vilniaus technologijų mokymo centro siūloma jungti Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centrą, o Kauno technikos profesinio mokymo centrą, Vilkijos žemės ūkio mokyklą bei Kauno statybos ir paslaugų mokymo centrą siūloma sujungti į Kauno technologijų mokymo centrą.
Kaune prie Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro taip pat norima jungti Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklą.
Uostamiestyje siūloma prie Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centro jungti Kretingos technologijos ir verslo mokyklą, o prie Klaipėdos technologijų mokomo centro – Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklą.
Pagal ministerijos planus, Panevėžyje ir Šiauliuose liktų po vieną centrą. Panevėžyje būtų sujungti Panevėžio darbo rinkos mokymo centras, Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centro ir Panevėžio profesinio rengimo centras, į Šiaulių technologijų mokymo centrą būtų sujungtos trys įstaigos: Šiaulių profesinio rengimo centras, Šiaulių darbo rinkos mokymo centras ir Kuršėnų politechnikos mokykla.
Varėnos technologijos ir verslo mokyklą ketinama reorganizuoti prijungiant prie Alytaus profesinio rengimo centro.
Anksčiau svarstyta Utenos regione kurti stiprų į inžinerinės pramonės raidą orientuotą profesinio mokymo centrą su dviem filialais: Visagino bei Utenos. Jis veiktų dabartinių mokyklų bazėje, tačiau planų kol kas atsisakoma.
ŠMSM duomenimis, šalyje veikia 56 valstybinės profesinės mokyklos, dešimtyje jų, rugsėjo duomenimis, mokėsi mažiau nei 300 mokinių, 26 – daugiau nei 500. Iš viso jose šių mokslo metų pradžioje mokėsi 37,8 tūkst. asmenų.
Papildyta 14.11 val.
Vyriausybė trečiadienį pritarė profesinių mokyklų pertvarkos planui. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė per Vyriausybės posėdį teigė, kad pakeitimai inicijuojami siekiant sustiprinti profesinio mokymo įstaigas, labiau pritaikyti prie darbo rinkos poreikių, išvengti programų dubliavimosi.
„Ministerija profesinių įstaigų stiprinimo siekia dėl stipresnių sąsajų ir atliepimo darbo rinkai ir racionalaus išteklių naudojimo. Profesinis mokymas yra ta sritis, kuri privalo greičiausiai reaguoti į pokyčius šalies ūkio raidoje, tiek ruošiant jaunus žmones, tiek perkvalifikuojant suaugusius“, – sakė ministrė.
Anot jos, „tam, kad žmonės norėtų įgyti darbo rinkoje paklausią specialybę, profesinės mokyklos turi būti stiprios, ilgalaikę perspektyvą turinčios įstaigos“.
