Pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičius per 2021 metus padidėjo 12 kartų, lyginant su 2020 metais. Tokius duomenis skelbia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Pinigų plovimo prevencijos valdyba. Daugiausia tokių pranešimų gauta iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų – 43,7 tūkst. pranešimų.
Taip pat beveik dvigubai padaugėjo pranešimų, kuriuos siuntė grynųjų pinigų perlaidomis užsiimančios įmonės. Pinigų plovimo prevencijos ekspertai pastebi, kad ne visi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu įpareigoti subjektai teikia informaciją FNTT, rašoma FNTT pranešime žiniasklaidai.
„Jau nuo 2021 m. pradžios pastebime augančius pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičius. Tam įtakos turėjo elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus plėtra, į Lietuvą atėjo stambių rinkos dalyvių, buvo perkelta papildomai apie 10 mln. vartotojų sąskaitų. Iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų gautų pranešimų skaičius sudarė daugiau kaip 94 proc. visų per praėjusius metus gautų pranešimų. Tarnybai tai buvo didelis iššūkis, tačiau planuotas pasiruošimas bei skirtas papildomas finansavimas padėjo išvengti blogojo scenarijaus”, – sako FNTT direktorius Antoni Mikulskis.
Tendencijos kinta
Pasak A. Mikulskio, FNTT pareigūnai, analizuodami gautus pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, pastebi, kad praėjusiais metais padaugėjo atvejų, kai Lietuvoje gyvenantys asmenys dalyvauja internetinėse lažybose ir gauna pajamas iš nelegalių internetinių lošimo organizatorių. Dėl COVID-19 pandeminės situacijos pritaikius kelionių ir kitokių ribojimų ar draudimus, labai padaugėjo azartinius lošimus internete vykdančių įmonių. Dalis tokių lošimo organizatorių veikia neturėdami reikiamos licencijos ar dėl vykdomos veiklos pažeidimų yra netekę licencijos, tačiau veiklos nenutraukė.
Ankstesniais metais stebėtos tendencijos, tokios kaip nusikaltimai, susiję su COVID-19, socialinė inžinerija, sukčiavimas internete ar pasinaudojant virtualiomis valiutomis, yra vis dar aktualios ir plačiai naudojamos.
Analizuojant 2021 m. situaciją, pastebėtas aktyvus naujų klientų susidomėjimas galimybe Lietuvoje vykdyti virtualiųjų valiutų operatorių veiklą. Dažnai konsultuojasi asmenys iš Latvijos ir Estijos. Didėjantį susidomėjimą Lietuvos rinka lėmė tiek palankios sąlygos pradėti vykdyti veiklą Lietuvoje be licencijos, tiek ir susiklosčiusi įvardyto sektoriaus veiklai nepalanki situacija kaimyninėse šalyse (didelė dalis Estijos įmonių susidomėjo Lietuvos rinka, čia kol kas virtualiųjų valiutų operatorių veikla nėra licencijuojama ir galioja minimalūs virtualiųjų paslaugų teikėjų įmonių steigimo reikalavimai). Per 2021 m. bendrovių, teikiančių virtualiųjų valiutų paslaugas Lietuvoje, skaičius žymiai išaugo.
Neteikia pranešimų FNTT
FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Edmundas Jankūnas pastebi, kad per praėjusius metus daugiau pranešimų pateikė ne tik el. pinigų ir mokėjimo įstaigos, bet ir kiti įpareigotieji subjektai – kredito unijos, valiutos keityklų operatoriai ir virtualiųjų valiutų operatoriai, finansų maklerio ir valdymo, gyvybės draudimo įmonės ir kt.
„Tačiau, nežiūrint didėjančio bendro pranešimų skaičiaus, analizuodami turimus duomenis pastebime, kad ne visi įpareigotieji subjektai teikia Tarnybai pranešimus. Per 2020–2021 m. pranešimų neteikė įmonės ar asmenys, užsiimantys prekyba, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais (pvz., asmenys, kurie verčiasi automobilių prekyba), prekyba nekilnojamuoju turtu, auditoriai, patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjai ir pan.”, – pabrėžia E. Jankūnas.
Strateginės analizės ir patikrinimai
Praėjusiais metais daug dėmesio buvo skirta vienam iš Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime išskirtų rizikingiausių sektorių – nekilnojamojo turto (NT) sektoriui. FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus pareigūnai atliko NT sektoriaus strateginę analizę, kuri parodė, kad NT pirkimų–pardavimų rinkoje apie 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.
Atlikta analizė parodė, kad tik maža dalis NT rinkoje veikiančių agentūrų, brokerių ar bendrovių vykdė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytą prievolę teikti informaciją FNTT apie sandorius grynaisiais pinigais, kurių suma lygi ar viršija 15 tūkst. eurų. Dalis jų po atliktų patikrinimų buvo nubausti piniginėmis baudomis ir įspėjimais.
Šiuo metu atliekama sektorinė strateginė virtualiųjų valiutų operatorių sektoriaus analizė, kurios tikslas – nustatyti ir įvertinti depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ir virtualiųjų valiutų keityklų operatorių veiklos riziką pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prasme ir rizikingiausias šią veiklą vykdančias bendroves Lietuvoje.
Pagal surinktus minėtos analizės duomenis, per 2022 metus bus vykdomi didžiausią riziką keliančių sektoriaus įmonių planiniai patikrinimai.
FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2021 m. veiklos ataskaitą rasite čia.
