„Ryanair“ turi gerų žinių vasarotojams ir aviacijos remonto specialistams | Kas vyksta Kaune

„Ryanair“ turi gerų žinių vasarotojams ir aviacijos remonto specialistams

R. Tenio nuotr.

Antradienio rytą Lietuvos oro uostų ir „Ryanair“ atstovai pakvietė žurnalistus susitikti Kauno oro uoste. Airijos pigių skrydžių bendrovė atidarė vasaros kelionių sezoną ir paskelbė apie plėtrą – per artimiausius metus statys naują orlaivių aptarnavimo angarą, į kurį investuos 15 mln. eurų.

„Tai labai labai svarbi diena, pirma nuo pandemijos pradžios kai kviečiame susitikti viešumoje ir skelbiame dvi geras naujienas. Atidaromi vasaros skrydžiai bei sukuriamos naujos įdarbinimo galimybės Kauno regione“, – žiniasklaidą šiandien sveikino „Ryanair“ marketingo ir komunikacijos vadovas Dara Brady.

Anot jo, vasarą iš Lietuvos bendrovė skraidins dvylika naujų krypčių. Tiesioginės kryptys numatytos į Alborgą, Briuselį, Budapeštą, Helsinkį, Geteborgą, Madridą, Stokholmą, Varšuvą, Birmingemą, Eindhoveną ir Gdanską. Bendras mūsų šalyje „Ryanair“ siūlomų krypčių skaičius pasiektų 50.

Kaip geras rinkodaristas, D. Brady nepraleido progos atvirai pasireklamuoti, šypsodamas ragino pirkti bilietus naujais maršrutais už 19,99 eurų ir pasirūpinti atostogomis tuoj pat.

Sukurs 200 darbo vietų

D. Brady trumpame pristatyme priminė, kad Lietuvoje skrydžius įmonė organizuoja iš trijų oro uostų: Palangos, Kauno ir Vilniaus. Po du orlaivius „Ryanair“ turi bazėse Kaune ir Vilniuje, į kurias su lėktuvais jau investuota 400 mln. JAV dolerių.

„Ryanair“ marketingo ir komunikacijos vadovo duomenimis, Kaune bendrovė sukūrusi 270 darbo vietų, dar 60 Vilniuje. D. Brady taip pat pabrėžė vežėjo visam regionui kuriamą pridėtinę vertę: naudą apgyvendinimo, maitinimo, turizmo verslui.

Ryanair plėtra Lietuvoje
D. Brady / R. Tenio nuotr.

Bendrovės operacijų vadovas Neal McMahon pridūrė, kad „Ryanair“ Kauno oro uoste planuoja 15 mln. eurų investiciją į naują dviejų vartų aviacijos angarą. Čia numatyta sukurti 200 darbo vietų, įrengti ir pradėti eksploatuoti angarą ketinama 2023 m. rugpjūtį.

„Auga keleivių skaičiai, kas yra svarbu. Dabar siūlome daugiau krypčių ir skrydžių nei prieš pandemiją. <...> Prie lėktuvų remonto Kaune dirbame jau kurį laiką, turime aptarnavimo angarus, kurių darbu esame labai patenkinti ir ketiname tai plėsti“, – kalbėjo D. Brady.

Bilietų kainas žada išlaikyti žemas

Marketingo ir komunikacijos vadovo vertinimu, aviacijos industrija per pastaruosius dvejus-trejus metus patyrė didžiausius visų laikų iššūkius. COVID-19 pandemijos laikotarpis buvo labai sudėtingas daugeliui oro linijų, nebuvo galima organizuoti skrydžių, o vos situacijai pradėjus taisytis, užgriuvo karas Ukrainoje.

„Tai dar vienas smūgis, Ukrainoje nevykdomi jokie civiliniai skrydžiai, sunku ten esantiems žmonėms. Pasekmė – tona degalų šiandien kainuoja virš 1100 JAV dolerių. Tai labai brangu ir bet kurioms avialinijoms sudaro didžiausias išlaidas“, – teigė D. Brady.

Tiesa, bilietų kainos šią vasarą ir likusius 2022 metus dėl to keistis neturėtų. Kaip kovo pradžioje žiniasklaidai aiškino „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary, tai pasiekti padės degalų apsidraudimas – bendrovė esą užsitikrinusi apie 80 proc. degalų poreikio iki 2023-iųjų kovo.

Aptarnavimo paslaugų reikės vis labiau

„Visos tarptautinės aviacijos organizacijos sako, kad po 10-15 metų keliaujančiųjų lėktuvais skaičius dvigubės. Tai reiškia, kad bus dvigubai daugiau lėktuvų, dvigubai didesnis poreikis jų remontui ir priežiūrai. Ši sritis yra be galo perspektyvi, poreikis tokiems angarams ir tokioms paslaugoms tik augs“, – tikino Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovas Marius Zelenius.

Pasak jo, kovą Kaune jau fiksuotos kelios savaitės, kai keleivių skaičius buvo pasiekęs priešpandeminį lygį. Tikėtina, kad Kauno oro uostas bus pirmas, kuriame pastovus keleivių skaičius grįš į ikipandeminį dar šiemet.

Ryanair plėtra Lietuvoje
Remonto dirbtuves „Ryanair“ Kaune eksploatuoja jau dešimtmetį, o netrukus orlaivių aptarnavimo pajėgumą padvigubins / R. Tenio nuotr.

„Laukia intensyvi vasara. Matome, kad žmonės kelionėms netaupo ir bando pasinaudoti proga šiemet dar pakankamai pigiai pakeliauti, – kalbėjo M. Zelenius, pridėjęs, kad stabtelėjimas dėl karo Ukrainoje buvo labai trumpas. – Nutraukus skrydžius, visi šioms kryptims skirti lėktuvai buvo nukreipti kitur ir ryškaus keleivių skaičiaus smukimo nepastebėjome. Oro linijos labai greitai persiorientavo ir pasiūlė kryptis, kurios ypač vasarą yra labai patrauklios.“

Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovo teigimu, sunku prognozuoti, kiek artimu metu gali brangti lėktuvų bilietai. Pagrindinė dedamoji yra naftos kaina, tad labai priklauso nuo šio dėmens, tačiau brangsta viskas, didėja atlyginimai – M. Zeleniaus vertinimu, šis bendras kainų augimas taip pat turės įtakos bilietams.

Tinka vieta ir kvalifikuota darbo jėga

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis susirinkusiems žadino pasitikėjimą savimi konstatuodamas, jog „Ryanair“ yra puikiai žinoma kompanija Europoje o tai, kad renkasi Lietuvą, rodo pas mus vykstant labai gerus procesus, esant aukštą bendradarbiavimo lygį.

„Kaip „Žalgiris“ krepšinyje, mes galime aviacijoje parodyti, kad esame ne periferijoje. Mūsų interesas – jų inžinerinių paslaugų plėtra. <...> Partneriai yra nustebinti, kad talentai čia vietoje ir specialistų paruošimas atitinka jų lūkesčius“, – optimistiškai atsiliepė E. Čivilis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į Kauno regione išvystytą infrastruktūrą, leidžiančią greitai įgyvendinti naujus projektus, paleisti veiklas.

„Galiausiai, mūsų demonstruojamas noras. Ministerijos ir organizacijos kartu randa sprendimus. Pakeliui į renginį su kolega aptarėme, kad vienas didžiausių Lietuvos privalumų, tikriausiai, yra noras bendradarbiauti“, – pastebėjo „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Anot M. Zeleniaus, spartus augimas vyksta ir kituose Lietuvos oro uostuose – pirmą šių metų ketvirtį fiksuota apie 80 proc. to paties laikotarpio 2019-ųjų keleivių srauto. Šį sezoną iš Lietuvos oro uostų planuojama organizuoti skrydžius apie 90 krypčių.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA