Nors šiuo metu už savivaldybės įgyvendinamus sprendimus daugiausiai atsakingi administracijos direktoriai, Seimo ketvirtadienį priimtos pataisos įgalins priimti tolesnius įstatymų pakeitimus, jog merai būtų ne tik juostelių kirpėjai, bet ir atsakingi už tai, kas vyksta jo vadovaujamoje teritorijoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Seimo ketvirtadienį priimtas kelias Konstitucijos pataisas, tačiau ragina priimti tokius tolesnius įstatymų pakeitimus, jog merai būtų „ne kaspinų kirpėjai“, o įtakingi pareigūnai, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.
Anot patarėjo, G. Nausėda visada pasisakė už tai, jog merai turi būti renkami tiesiogiai, nes to nori patys Lietuvos gyventojai.
Vis dėlto, nepaisant Konstitucijos pataisų, Seimas dar turės priimti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kur būtų nustatyti nauji merų įgaliojimai.
„Taip pat prezidentas sakė, kad merai turi būti ne formalūs kaspinų kirpėjai, o tai turi būti rimti, įtakingi ir turintys juridinę galią pareigūnai, todėl reikia keisti Savivaldos įstatymą tam, kad merai tokie ir būtų. To lygiai taip pat nori Lietuvos žmonės“, – teigė P. Mačiulis.
Jis sakė turintis indikacijų, jog Seime „artėjama prie kompromisinio varianto“.
Be kita ko, anot P. Mačiulio, prezidentas ragina Vyriausybę išspręsti savivaldybių stiprinimo klausimus, suteikiant joms daugiau galimybių skolintis.
V. Čmilytė-Nielsen: diskusijos kils nebent dėl detalių
Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prognozuoja, kad procesas ir toliau vyks sklandžiai, o diskusijos kils nebent dėl detalių.
„Galbūt dėl kažkokių detalių nuomonės išsiskirs – aš tą prognozuočiau, bus diskusija, tačiau iš esmės procesas vyksta labai sklandžiai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė.
„Tai parodo, kad Seimo nariai atsakingai žvelgia į tą klausimą ir nežaidžia žaidimų kažkokių, nemanipuliuoja, o tikrai daro tai, kas šiandien yra svarbu – sudaro galimybes, kad kitais metais savivaldoje merai būtų renkami tiesiogiai taip, kaip iš esmės mes tikrai žinome, ką ir labai palaiko Lietuvos žmonės“, – pridūrė ji.
Pasak parlamento vadovės, dėl paties mero ir tarybos santykio „iš esmės irgi jau yra apsitarta“, todėl greitai bus galima registruoti projektą, suderintą tiek su valdančiaisiais, tiek su opozicija.
Merų rinkimai įteisinti vienbalsiai
Seimas ketvirtadienį Konstitucijoje įteisino tiesioginius merų rinkimus. Už tokią pagrindinio šalies įstatymo pataisą balsavo 135 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.
Konstitucijos pataisa laikoma priimta, kai už ją per priėmimą balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.
„Žvelgiant į visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį turbūt būtų sunku rasti kitą taip rinkimų sistemoje pasiteisinusį pokytį kaip tiesioginiai merų rinkimai. Tiesiogiai renkant merus, savivaldos politika tarsi atgimė, išaugo žmonių susidomėjimas savivalda, įsitraukimas į savo miesto, miestelio klausimų sprendimą ir tai, aišku, daro įtaką ir politikų veiksmams bei jų kokybiškam valdymui“, – ketvirtadienį sakė Seimo Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė.
„Šiandien balsuojame už tiesioginius merų rinkimus, už tai, kad merai būtų kur kas stipresni ir kad žmonės dar labiau įsitrauktų į vietos savivaldos reikalus“, – tvirtino opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.
Anot jo, Seimas dar priimti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kur būtų nustatyti nauji merų įgaliojimai.
Priimtoje Konstitucijos pataisoje numatyta, kad savivaldos teisė „įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus“ ir kad merai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise bei slaptu balsavimu.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje vyksta nuo 2015 metų, tačiau Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad jie neteisėti nepakeitus Konstitucijos. Joje iki šiol buvo numatyti tik savivaldybių tarybų rinkimai.
Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir jau parengė naują savivaldos modelį. Jis bus įtvirtintas įstatymuose.
Priimti visus įstatymų pakeitimus būtina iki rugsėjo, kol neprasidėjo kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų politinė kampanija.
Koks bus meras?
Seimo narys Andrius Vyšniauskas teigė, kad darbo grupės parengti įstatymų projektai dėl naujų merų ir tarybos įgaliojimų turėtų būti Seime registruoti kitą savaitę.
Trečiadienį naujas modelis pristatytas Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimo delegatams.
„Meras bus stipresnis, meras nebus juostelių karpytojas, meras bus tikras savivaldybės ūkininkas, atsakingas už viešojo administravimo klausimus, už viešojo administravimo įgaliojimus, ir tai bus tikai stipresnis meras“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A. Vyšniauskas.
Darbo grupei vadovavęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Seimo narys Stasys Šedbaras tvirtino, kad meras taps reikšminga figūra Lietuvoje.
„Meras tampa reikšminga figūra Lietuvoje, jis priklausys tai ES šalių grupei, kur tiesiogiai renkamas meras įvardijamas kaip stiprus, tai yra jis formuos tarybos darbotvarkę ir pirmininkaus tarybos posėdžiams“, – teigė parlamentaras.
Pagal projektą, savivaldybės taryba savo pirmininko neturės, jos posėdžiams vadovaus, sudarys darbotvarkę meras, tačiau jis negalės balsuoti.
„(…) tačiau jeigu meras atsistatydina, yra pašalinimas iš pareigų ar piktybiškai nevykdo jam pavestų funkcijų, taryba gali išsirinkti, kol bus išrinktas naujas meras, pavaduojantį merą. Pavyzdžiui, meras nešaukia tarybos posėdžio, praėjo trys mėnesiai, taryba gali susirinkti ir tam kartui išsirinkti pirmininkaujantįjį“, – aiškino S. Šedbaras.
„Mūsų tikslas buvo padaryti taip, kad vieni be kitų negalėtų gyventi ir negalėtų trukdyti vieni kitiems darbuotis“, – sakė jis.
Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad meras taps tikru savivaldybės vadovu, atsakingu už tai, kas nuveikta ir kas nepadaryta.
„Jeigu dabar meras karpo juosteles, yra savivaldybės vadovas, bet jeigu nori, jeigu jam taip patogu, gali perkrauti atsakomybę ant administracijos direktoriaus, administracijos pečių, tai dabar meras tampa vykdomąja valdžia ir jau jis atsakys, kaip įgyvendinamas biudžetas, kaip tvarkomi bendruomenės reikalai, tvarkomi kiemai, šluojamos gatvės, kaip parkuojami automobiliai. Šiuo atveju atsakomybė padidėja“, – sakė S. Šedbaras.
Jis atkreipė dėmesį, kad skirtingai nei tarybos nariu, meru galės būti renkamas tik Lietuvos pilietis.
Projekte numatyta, kad meras galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės, tačiau turėtų veto teisę tarybos sprendimams. Vicemerai ir administracijos direktorius taptų asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirtų meras, o vicemerų kandidatūroms reikėtų ir tarybos pritarimo. Opozicija savivaldybių tarybose galėtų išsirinkti savo lyderį.
Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovą.
