Vilniaus apygardos teismas antradienį skelbs nuosprendį didžiojoje politinės korupcijos byloje, kurioje kaltinimai pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui, koncernui „MG Baltic“ bei buvusiam jo viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir kt.
Nuosprendį politinės korupcijos byloje skelbs trijų teisėjų kolegija – Nijolė Žimkienė (kolegijos pirmininkė), Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.
Šioje byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams asmenims – Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai bei koncernui „MG Baltic“, taip pat fiziniams asmenims – eksliberalams E. Masiuliui, buvusiems Seimo nariams Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui ir „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.
Darbo partijai pateikti kaltinimai dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis kaltinamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ kaltinama šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Politinės korupcijos byloje valstybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius teismui siūlė R. Kurlianskį pripažinti kaltu dėl politikų papirkimų ir prekybos poveikiu kaltu bei jam skirti pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę bei 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio baudą. Jam taip pat prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti vadovaujančiose pareigose viešajame ir privačiame sektoriuose septyneriems metams.
Tuo metu E. Masiulį prokuroras prašė pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu bei neteisėto praturtėjimo – už tai teismui siūlė skirti įkalinimą septyneriems metams, 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio baudą bei konfiskuoti 106 tūkst. 200 Eur vertės kyšio sumą. Be to, valstybinis kaltintojas teismo prašė konfiskuoti ir išieškoti iš E. Masiulio beveik 138 tūkst. Eur vertės turtą, kuris yra neteisėto praturtėjimo nusikaltimo dalyku. Buvusiam Seimo nariui taip pat siūloma atimti teisę eiti pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje septyneriems metams.
Prokuroras taip pat paprašė teismo R. Kurlianskiui ir E. Masiuliui skirti suėmimą ir juos suimti teismo salėje.
Seimo narį, buvusį Darbo partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją V. Gapšį prašoma pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu nusikaltimų bei jam skirti pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, valstybės naudai išieškoti paimtų nematerialių kyšių vertę atitinkančią pinigų sumą – 27 100 Eur, taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę eiti pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje septyneriems metams.
Buvusiam Seimo nariui Š. Gustainiui dėl kyšininkavimo prokuroras paprašė skirti750 MGL (28 245 Eur) baudą, išieškoti valstybės naudai netiesiogiai gauto kyšio vertę – 8 700 Eur, bei atimti teisę eiti pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje penkeriems metams.
Buvusį Seimo narį G. Steponavičių valstybinis kaltintojas prašė pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo ir skirti jam 450 MGL (16 947 Eur) baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę eiti pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje ketveriems metams.
Koncernui „MG Baltic“, kuris yra pakeitęs pavadinimą į „MG Grupė“, prokuroras siūlė skirti 40 tūkst. MGL (1 mln. 506 tūkst. 400 Eur) baudą.
Politinę partiją Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis prokuroras teismo prašo pripažinti kalta dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu nusikaltimų ir už šiuos nusikaltimus skirti 15 tūkst. MGL (564 tūkst. 900 Eur) baudą. Siūlydamas baudos dydį prokuroras įvertino, kad dar 2017 m. dėl šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo vieną pusmetį buvo nuspręsta šiai partijai neskirti valstybės biudžeto asignavimų, o dalį gautų asignavimų – 394 tūkst. 880 Eur partija buvo įpareigota grąžinti į biudžetą.
Darbo partijai siūloma skirti 10 tūkst. MGL (376 tūkst. 600 Eur) baudą ir pripažinti kalta dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Baudžiamoji byla teismą pasiekė 2018 m. balandį, o pirmuosius tyrimo veiksmus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir prokuratūros pareigūnai pradėjo dar 2015 m., kai teismai išdavė leidimus slapta klausytis politikų ir verslininkų pokalbių. Tiesa, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 m. gegužę.
Gegužės 10 d., apie 16 val., STT agentai užfiksavo, kaip prie Seimo susitinka R. Kurlianskis su E. Masiuliu ir šiam perduoda 106 tūkst. Eur. Po galimo kyšio paėmimo E. Masiulis, kaip ir pinigus perdavęs R. Kurlianskis sulaikyti nebuvo – sprendimą juos sulaikyti ir apklausti pareigūnai priėmė tik po dviejų dienų. Tuo metu ir buvo atliktos kratos ne tik E. Masiulio ir R. Kurlianskio namuose, bet ir automobiliuose, darbo vietose.
Kiekvieną politikams galimai sumokamą eurą R. Kurlianskis buvo užfiksavęs savo užrašuose – per kratą verslininko kabinete, į kurį anksčiau tyrėjai nesugebėjo slapta patekti, pareigūnai rado daugybę rankraščių, kuriuose buvo surašyti ne tik koncerną dominantys Seime svarstomi įstatymai, bet ir skirtingų asmenų vardo ir pavardės inicialai, prie kurių pridėti trumpiniai – € (eurai) ir „ST. VD.“ („Stumbro vodka“). Šie įrašai buvo perbraukti geltonu žymekliu.
Tuo metu E. Masiulis aiškino, kad iš R. Kurlianskio gavo ne kyšį, o paskolą, bet apie tai jis per apklausą prokuratūroje pranešė tik praėjus keturiems mėnesiams po tariamos paskolos gavimo.
Baudžiamąją bylą teismui perdavusi prokuratūra teigia, kad, įtariama, R. Kurlianskis, turėjęs teisę veikti „MG Baltic“ koncerno vardu, nuo 2015 m. liepos iki 2016 m. gegužės 10 d., papirkinėdamas politikus ir prekiaudamas poveikiu, siekė koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo. Kaltinimuose nurodyta, kad R. Kurlianskis daugkartiniuose susitikimuose su politikais siūlė, žadėjo, susitarė duoti ir davė kyšius už teisėtą ar neteisėtą jų veikimą koncerno naudai.
Įtariama, kad 2015 m. liepą iš koncerno žiniasklaidos įmonei priklausiusios sąskaitos į tuomečio parlamentaro Š. Gustainio įsteigtos su Liberalų sąjūdžiu susijusios viešosios įstaigos sąskaitą buvo pervestas 8 700 Eur kyšis, užmaskuotas kaip parama viešajai įstaigai.
2015 m. spalį R. Kurlianskis, susitikęs su Š. Gustainiu, šiam perdavė koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, o parlamentaras, vykdydamas verslininko prašymą, Seime savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą.
Kaltinime nurodyta, kad kyšio pinigai buvo panaudoti nuo 2016 m. sausio iki balandžio vykusių Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win“ dalies išlaidų padengimui. Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad šie Š. Gustainio inicijuoti, koordinuoti, organizuoti ir iš jo įsteigtos viešosios įstaigos lėšų apmokėti mokymai buvo skirti užtikrinti Liberalų sąjūdžio partijos kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje.
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad tuomečiui Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui 106 tūkst. Eur kyšis grynaisiais buvo perduotas už galimai „koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl daugiau kaip 169 mln. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“; už pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo; už išėmimą iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės svarstymą sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus, o taip pat ir už tai, kad, E. Masiulis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno naudai“.
Kaip nurodyta kaltinimuose, R. Kurlianskis kyšį E. Masiuliui davė ir nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje forma: „R. Kurlianskis, būdamas koncernui pavaldžių žiniasklaidos priemonių valdybos pirmininku, organizavo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymus koncernui priklausančių televizijų laidose, kuriose, didinant šios politinės partijos ir jos pirmininko autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. Masiulio ir jo vadovaujamos partijos veikla“.
Anot prokurorų. taip pat E. Masiulio prašymu, R. Kurlianskis 2015 m. lapkritį susitikęs su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju, Europos Parlamento nariu Antanu Guoga, panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką bei pareikalavo jo atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sprendimo Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus bei sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
R. Kurlianskis kaltinamas ir dėl 2012–2016 m. kadencijos Seimo nario, Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu, perduodant jam kyšius, kurių bendra suma – 27 tūkst. 100 Eur. Už dalį šios sumos buvo padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.
Kaltinimuose nurodyta, jog šie kyšiai V. Gapšiui buvo perduoti už pažadą paveikti tuometinę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, o taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie pateiktų bei balsuotų už koncernui naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus koncernui naudingus politinius sprendimus: svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, svarstant ir priimant Pelno mokesčio įstatymo projektą; taip pat už įtaką Darbo partijos frakcijos Seime nariams priimant Seimo nutarimą dėl 169 mln. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
Kaltinimuose taip pat nurodyta, jog šie kyšiai V. Gapšiui taip pat buvo perduoti ir už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 m. biudžetus.
Taip pat – už pažadą paveikti žemės ūkio ministrę duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų g. esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.
Kaltinimuose teigiama, jog V. Gapšiui šie kyšiai taip pat buvo perduoti už pažadą paveikti sprendimą dėl tuometinio Lietuvos geležinkelių generalinio direktoriaus palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai; už pažadą paveikti frakcijos narius nulemiant Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų „Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno statyba“ bei „Inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ rezultatus, palankius koncerno įmonei, o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.
Kaltinime nurodoma, kad už kyšį V. Gapšys žadėjo paveikti ir Seimo sveikatos komiteto pirmininkę dėl R. Kurlianskio nurodyto kandidato skyrimo į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.
Tuo metu kaltinimuose G. Steponavičiui teigiama, kad jis, 2012-2016 m. kadencijos Seimo narys, tuometinis parlamentinės politinės partijos Liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas, piktnaudžiaudamas tarnyba, koncerno atstovo R. Kurlianskio prašė pinigų G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai, jo vardo paramos fondui bei kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Seimo narius rinkiminei kampanijai.
Bylos duomenimis, dalis iš G. Steponavičiaus prašytos 20 tūkst. Eur sumos – 15 Eur iš R. Kurlianskiui pavaldžios koncernui žiniasklaidos įmonės sąskaitos buvo pervesta G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai bei paramos fondui. Dalis šių lėšų buvo panaudotos Liberalų sąjūdžio renginiams.
Politinės korupcijos bylą teismas nagrinėjo ketverius metus, byloje buvo apklausta daugybė esamų ir buvusių politikų.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendis po paskelbimo per 20 dienų dar galės būti skundžiamas apeliacine tvarka. Neabejojama, kad ši byla pasieks ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
