Pirmąjį šių metų metų ketvirtį Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) gavo 1151 pranešimą apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 skiepus, nuo vakcinacijos pradžios gauti beveik 8 tūkst. pranešimų.
„Kalbant apie šių metų pirmąjį ketvirtį, gautas 1151 pranešimas apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas“, – antradienį spaudos konferencijoje pranešė VVKT vadovas Gytis Andrulionis.
8 proc. pranešimų – apie sunkias reakcijas
Anot jo, didžioji dauguma, t.y. 933 pranešimai gauti po vakcinacijos „Comirnaty“ vakcina, 82 – po skiepų „Vaxzevria“, 68 – po „Spikevax“, 64 – po „Janssen“.
Po vakcinacijos „Nuvaxovid“ preparatu gautas vienas pranešimas.
Iš viso nuo vakcinacijos pradžios VVKT iki šių metų kovo gavo 7959 pranešimus apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas, tai sudaro 0,18 proc. nuo bendro vakcinacijų nuo koronaviruso skaičiaus.
92 proc. visų šiemet iki kovo pabaigos gautų pranešimų sudarė informacija apie nesunkias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, 8 proc. – apie sunkias. Tarnybos atstovai teigia, kad tarp minėtų sunkių reakcijų buvo gauti keturi pranešimai apie miokarditą ir perikarditą.
VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja Rugilė Pilvinienė pabrėžė, kad po du pranešimus apie šiuos šalutinius poveikius gauti dėl „Comirnaty“ ir „Spikevax“ vakcinų.
„Pagrindiniai pranešimai, kurių sulaukė VVKT, yra tokie patys: skausmas, patinimas-paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, karščiavimas. Po vienos ar po kelių dienų, kaip ir anksčiau, tai praeidavo“, – kalbėjo G. Andrulionis.
Šešios mirtys
VVKT pirmąjį ketvirtį tai pat gavo šešis pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos Lietuvoje. Mirusiųjų amžiaus vidurkis – 73,5 metai (nuo 46 iki 86 metų).
Tarnyba pabrėžia, kad dauguma pacientų sirgo lėtinėmis ligomis, kurios galėjo lemti mirtį, o šių mirties atvejų priežastinis ryšys su vakcina nepatvirtintas. Visi pranešimai gauti sausį.
„Didžiąja dalimi buvo kardialinės mirties priežastys įvardintos mirties liudijime, vienas atvejis buvo vidinio kraujavimo, vienas atvejis – sunkios neurologinės ligos, kuri prasidėjo neilgai trukus po vakcinacijos“, – teigė VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja R. Pilvinienė.
„Bet susieti, kad tie atvejai tikrai buvo nulemti vakcinų, ganėtinai sunku, nes trūksta medicininės dokumentacijos ir patvirtinimo konkrečios patvirtintos diagnozės. Tai gali būti vertinama ir kaip susiję su vakcinacija, ir kaip nesusiję, galimas ir atsitiktinis sutapimas“, – pabrėžė ji.
Specialistė taip pat teigė, kad tūkstančiui vakcinacijų pirmąjį ketvirtį teko 1,8 pranešimo apie nepageidaujamas reakcijas, šis skaičius pastaraisiais metais stabilizavosi – yra toks pat, kaip ir pernai metų pradžioje.
Didžiausia pranešimų dalis, tenkanti tūkstančiui vakcinacijų, yra dėl „Comirnaty“ vakcinos – 9 procentai.
Tarnybos duomenimis, iš viso Lietuvoje nuo vakcinacijos pradžios sunaudota beveik 4,5 mln. vakcinų.
Pranešimų mažėjo ir dėl karo
Pernai apie 90 proc. pranešimų pateikė gyventojai, šių metų pirmąjį ketvirtį tiek gyventojų, tiek gydytojų teikiamų pranešimų dalis maždaug susilygino. Tai pat ir vyrų bei moterų teikiamų pranešimų kiekis.
Anot G. Andrulonio, padidėjusių medikų pranešimų skaičių lėmė Karo medicinos tarnybos ir „pilietiškai nusiteikusių gydytojų“ iniciatyvumas. Jis pastebi, kad pranešimų buvo padaugėję pernai pradėjus skiepyti mokytojus, o šiemet jie suaktyvėjo ėmus viešumoje kalbėti apie galimą žalos atlyginimą dėl nepageidaujamų reakcijų.
„Matyt, buvo lūkestis, kad galėsiu pretenduoti į žalos atlyginimą. Kitaip tariant, labai matome tą emocinį ir socialinį aspektus“, – sakė jis.
G. Andrulionio teigimu, nuo vasario vidurio aktyvumas „praktiškai sustojo“.
„Mūsų nuomone, tai lėmė ženkliai smukę vakcinavimo mastai – iki 5-6 kartų ir daugiau, tada panaikintas galimybių pasas, ir, faktas, – karas Ukrainoje. Visa tai, matyt, nukreipė dėmesį nuo vakcinavimo ir nuo nepageidaujamų reakcijų pranešimo“, – paaiškino jis.
