Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo Statybos įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įteisinti, kad statantys naujus visuomeninės paskirties pastatus privalėtų po jais įrengti slėptuves.
Kaip skelbiama L. Jonausko pranešime, tokios slėptuvės žmones galėtų apsaugoti nuo pavojų ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Reikalavimas galiotų naujai statomiems visuomeninės paskirties pastatams, kurie būtų pritaikyti daugiau nei 100 žmonių.
Pasak Seimo nario, ne visi kolektyvinės apsaugos statiniai padės ekstremalių situacijų ar karo atveju.
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 1913 kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose vietos numatytos maždaug 1,2 mln. (44 proc.) šalies gyventojų. Lietuvoje kolektyvinės apsaugos statiniais dažniausiai yra priskirti darželiai, mokyklos, sporto, kultūros centrai ir panašūs statiniai.
Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo specialistai teigia, kad tokie kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip mokyklos, darželiai ir panašūs pastatai, kurie dažniausiai yra be rūsių, karo atveju nuo pavojų neapsaugos, todėl būtina pasirūpinti tinkamai įrengtomis slėptuvėmis“, – pranešime spaudai cituojamas L. Jonauskas.
Pasak Seimo nario, Lietuva privalo ne tik inventorizuoti esamas slėptuves, jas tvarkyti, bet ir pasirūpinti, kad naujai statomi visuomeniniai statiniai jau būtų statomi su slėptuvėmis.
„Esant ekstremaliai situacijai ar karui slėptuvė turi užtikrinti tinkamas sąlygas joje žmonėms saugiai slėptis dvi-tris savaites. Slėptuvės turi būti apsaugotos nuo šalčio, vėjo, lietaus, radiacinės grėsmės bei oro antskrydžių ir kitų pavojų. Tokių slėptuvių, kurios talpintų ir apsaugotų bent didžiųjų miestų gyventojus, neturime.
Dabar gyventojams rekomenduojama slėptis savo namų ar daugiabučių rūsiuose. Reikia nepamiršti, kad ne visi dabar statomi namai ir daugiabučiai turi rūsius. Daugelis žmonių neturėtų, kur slėptis. Nesinori gąsdinti, bet geriau būti pasiruošus, o ne gailėtis, kad reikiamu metu nebuvo padaryti namų darbai. Todėl būtina ne tik inventorizuoti esamas slėptuves, jas sutvarkyti, bet ir pasirūpinti naujų įrengimu“, – sako L. Jonauskas.
Seimo narys mano, kad Lietuva turėtų imti pavyzdį iš Suomijos ar Švedijos, kurios yra įrengusios slėptuves, talpinančias 70-80 procentus šalies gyventojų.
„Suomijoje visuose pastatuose, kur nuolat būna, dirba ar mokosi žmonės turi būti atominės slėptuvės, kuriose tilptų pastate esantys žmonės. Jų įrengimui nustatyti tam tikri reikalavimai. Slėptuvės su išlygomis gali būti numatytos ir požeminėse automobilių saugyklose, tačiau pastato operatorius turi turėti galimybę per dvi valandas modifikuoti suplanavimą taip, kad dalis patalpos būtų pritaikoma žmonių poreikiams: su visomis inžinerinėmis sistemomis, lovomis, antklodėmis ir vandens atsargomis kelioms paroms.
Po Helsinkiu yra ištisas požeminis miestas, kuriame veikia visuomeniniams poreikiams pritaikytos erdvės, tačiau ekstremalios situacijos metu jos akimirksniu gali virsti slėptuvėmis. 7 milijonams Švedijos gyventojų yra įkurta 65 tūkst. slėptuvių (šiuo metu Švedijoje yra virš 10 mln. gyventojų).
Slėptuvių daugiausia įrengta didžiuosiuose šalies miestuose ir miestuose, kuriuos gali būti sunku evakuoti. Slėptuvės, esančios daugiabučių ir biurų kvartaluose, garažuose ir pastatytos kalnuose, yra skirtos užtikrinti, kad Švedijos gyventojai būtų saugūs karo atveju. Rusijos karas Ukrainoje parodė, kaip svarbu turėti tinkamas slėptuves, nes jos padeda išgelbėti žmonių gyvybes“, – Skandinavijos pavyzdžiais remiasi L. Jonauskas.
Statybos įstatymo pataisoms dėl slėptuvių įrengimo pritaria ir taip pat jas pasirašė Dovilė Šakalienė, Monika Ošmianskienė bei Ligita Girskienė.
